„Vėtrungių kelio“ pabaigai – teatralizuota programa „Ernstas Vilhelmas Berbomas“

Teatralizuota folkloro programa „Ernstas Vilhelmas Berbomas“, kurią atliko Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“.

Rugsėjo 28 dieną Vydūno gimnazijos salėje Tarptautinės turizmo dienos proga įvyko „Vėtrungių kelio“ projekto baigiamasis renginys, į kurį susirinko gausus būrys šilutiškių. Buvo parodyta teatralizuota folkloro programa „Ernstas Vilhelmas Berbomas“, kurią atliko Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ (vadovai E. Šalkauskienė ir J. Kavaliauskas, programos konsultantė dr. D. Kiseliūnaitė)

Šilutiškiai – „Vėtrungių kelio“ pradininkai

Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova papasakojo, kad „Vėtrungių kelią“ 2013 metais inicijavo Šilutės kultūros ir pramogų centras, sutelkęs būrį partnerių iš savivaldybių, įeinančių į Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, o  šio centro žmonės ir parengė šį pažintinį – kultūrinį žaidimą. Pasidžiaugė, kad nuo to laiko auga ne tik partnerių, bet ir žaidžiančiųjų, labiau pažįstančiųjų šį įdomų ir labai savitą kraštą, skaičius.

„Vėtrungių kelias“ vingiuoja nuo Smalininkų per Rambyną ir Bitėnus iki Rusnės, Ventės rago, Klaipėdos, iki Kuršių nerijos – Nidos. Kelionę galima pradėti nuo bet kurios vietos, tačiau vykstant reikia aplankyti nurodytus objektus.

Pažintinio kelio dalyviams pristatomas kultūrinių renginių ir paslaugų tinklas, supažindinantis keliautoją su unikaliomis Mažosios Lietuvos vandens kultūrą populiarinančiomis tradicijomis ir papročiais. Užsiregistravę keliautojai dalyvauja „Vėtrungių kelio“ žaidime ir surinkę daugiausiai taškų  apdovanojami specialiais žaidimo prizais.

Jau keletą metų „Vėtrungių kelias“ yra prisijungęs prie tarptautinio Geocaching projekto. Tad specialių „Vėtrungių kelio“ lobių keliautojai gali ieškoti pasitelkdami išmaniąją „Geocaching“ programėlę. Tai projektui suteikia didesnės vertės.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

Kelio esmė – kultūra

2013 metais Kultūros ministerija buvo paskelbusi konkursą kultūros keliams finansuoti. Buvo pasirinkti devyni, tarp jų ir „Vėtrungių kelias“. Tai kelionė norintiems ne tik  įdomiai praleisti laiką, bet ir pažinti Vakarų Lietuvą, Mažosios Lietuvos etnografinį regioną. J. Pancerova akcentavo: „Etnografinis Mažosios Lietuvos regionas yra visiškai kitoks, dar mažai pažintas keliautojams, tai ne tik vandenų, bet ir turtingos, unikalios, daugiakultūrės istorijos kraštas, o vėtrungė yra šio kultūrinio kelio atpažinimo ženklas, krašto tapatumo simbolis.

Projekte dalyvauja 21 partneris iš Tauragės ir Klaipėdos regionų šešių savivaldybių, esančių etnografinės Mažosios Lietuvos teritorijoje. Tai partneriai iš Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Šilutės ir Jurbarko savivaldybių kultūros ir turizmo paslaugų įstaigų: Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras, Neringos savivaldybės Kultūros skyrius, Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė), Šilutės Hugo Šojaus  muziejus, Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Neringos muziejai, Mažosios  Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Rusnės kaimo turizmo draugija, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, Šilutės turizmo ir informacijos centras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Rambyno regioninio parko direkcija, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka.

Į kultūros kelią kasmet įsijungia naujų partnerių. Vėtrungių kelio žaidimo pradžios diena – neatsitiktinė. Būtent 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“. Ši data yra laikoma vėtrungių gimtadieniu. Šių unikalių, šiais laikais  puošmena tapusių vėtrungių krikšto tėvu laikomas vyriausiasis Kuršių marių žvejybos inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas, gyvenęs Muižės dvare, netoli Kintų.“

Svečių spektaklis

Prieš prasidedant pasirodymui Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova bei Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė pasidžiaugė mieste įvykusiais renginiais, skirtais Tarptautinei turizmo dienai, ir pakvietė pasižiūrėti teatralizuotą folkloro programą „Ernstas Vilhelmas Berbomas“.

Programą parengė  Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“, 2018 m. įvertintas kaip geriausias miesto folkloro ansamblis. Jam įteiktas aukščiausias šalies mėgėjų meno apdovanojimas „Aukso paukštė“. Apdovanojimo ceremonijoje ansamblis taip pat rodė teatralizuotą programą „Ernstas Vilhelmas Berbomas“.

Ernstas Vilhelmas Berbomas – viena iškiliausių XIX a. pradžios Pamario krašto asmenybių. Gimęs Klaipėdoje, dirbęs Klaipėdos miesto burmistru, bet didžiąją gyvenimo ir veiklos dalį Berbomas praleido Muižės dvare. 1841 m. vyriausybė paskyrė jį vyriausiuoju Kuršių marių žūklės prievaizdu (fišmeisteriu). Išsilavinęs ir talentingas žvejybos prievaizdas ne tik įvedė žvejybos tvarką Kuršių mariose, bet ir garsėjo kaip šviesus ir talentingas žmogus: mokėjo nemažai kalbų, tyrinėjo šio krašto žvejų gyvenimą, rinko liaudies dainas, žvejybos terminus, įdomius liaudies žodžius bei papročius. Jo rūpesčiu buvo įteisintos Kuršmarių vėtrunges – laivų ženklai su Pamario krašto žvejų kaimų motyvais. Už nuopelnus Pamario raštui viena iš Klaipėdos miesto gatvių pavadinta Vilhelmo Berbomo vardu.

Susirinkusieji pamatė nuotaikingą pasirodymą: šokius, išgirdo ne tik Mažosios Lietuvos  dainas, kurias užrašė Ernstas Vilhelmas Berbomas, bet ir klausėsi originalių  tuometinės vyriausybės raštų tekstų, gėrėjosi kuršininkų kalba.

Po programos ansamblio dalyviai mielai bendravo ir fotografavosi su šilutiškiais.

Biruta Jakštytė

Vaidinamas Ernstas Vilhelmas Berbomas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasario 16-osios viktorina vaikams

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 14-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko žinių viktorina „Aš ir Lietuva“. Paminėti šią svarbią datą ir pasitikrinti istorines žinias apie gimtąją šalį susirinko Šilutės Žibų pradinės mokyklos mokiniai su mokytojomis Rasa Jankauskiene bei Daiva Šarlauskiene. Viktorina buvo sudaryta iš trijų etapų: įvairių istorinių, šių dienų faktų bei vaizdo ir muzikinių klausimų. Savo paruoštą šokį viktorinos dalyviams padovanojo nuolatinės bibliotekos bičiulės bei būrelio „Pa(si)tarimai tarp mūsų, mergaičių“ dalyvės – Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos

Asmeninės Pagėgių krašto smiginio pirmenybės

Vasario 9 d. Natkiškių sporto klube „Aitvaras“ vyko 2019–2020 m. Pagėgių savivaldybės asmeninės smiginio pirmenybės, kurias organizavo VšĮ Sporto ir turizmo centras. Turnyre, kuris vyko keletą savaitgalių, rungėsi 17 Pagėgių krašto smiginio mėgėjų: 13 vyrų ir 4 moterys. Turnyre vyrai žaidė pagal klasikinio smiginio taisykles iki trijų laimėtų setų nuo 301 taško, partiją reikėjo užbaigti dvigubu skaičiumi. Su vyrais rankos taiklumą išbandyti nusprendė ir viena moteris, o kitos moterys tradiciškai metė po tris strėles 8 kartus (3 ratus). Tarp moterų

Sambos festivalis Brėmene

Brėmenas garsus ne tik brolių Grimų pasaka „Brėmeno muzikantai“. Praėjusį šeštadienį Brėmeno žemės sostinėje įvyko spalvingas, triukšmingas Sambos  karnavalas. Tai jau 35 metus rengiama šventė, į ją suvažiuoja dalyviai iš visos Vokietijos, atvyksta ir iš kitų šalių. Brėmeno senamiestis tampa triukšminga, spalvinga, šokančia Brazilija. Šiemet karnavalo šūkis buvo „Apsvaigę nuo meilės“. Karnavalo dalyviai atvyko ir smalsuolius stebino pačių pasigamintomis kaukėmis, pasiūtais rūbais, spalvingai išdažytais veidais. Atidarymo ceremonija vyko centrinėje senamiesčio Turgaus aikštėje (Marktplatz). Atvykėlių grupės buvo kviečiamos į sceną, kai

Lietuvos muziejai tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2020

Lietuvos muziejų asociacija (LMA) devintą kartą dalyvauja tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir kartu su šalies muziejais 21-osios mugės svečiams parengė įtraukią programą: beveik 250 pavadinimų leidinių, 6 naujausių knygų pristatymus, šešėlių teatrą, edukacinius pasirodymus ir instaliaciją „Muziejai be formulių: vaizdai, garsai, virtuali realybė“. Jungtiniame LMA stende 3.10, Litexpo rūmų 3 salėje, prisistato: Šilutės Hugo Šojaus, Alytaus kraštotyros, Angelų, Joniškio istorijos ir kultūros, Gargždų krašto, Kauno rajono, Kėdainių krašto, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos liaudies buities, Maironio lietuvių