„Vėtrungių kelio“ pabaigai – teatralizuota programa „Ernstas Vilhelmas Berbomas“

Teatralizuota folkloro programa „Ernstas Vilhelmas Berbomas“, kurią atliko Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“.

Rugsėjo 28 dieną Vydūno gimnazijos salėje Tarptautinės turizmo dienos proga įvyko „Vėtrungių kelio“ projekto baigiamasis renginys, į kurį susirinko gausus būrys šilutiškių. Buvo parodyta teatralizuota folkloro programa „Ernstas Vilhelmas Berbomas“, kurią atliko Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ (vadovai E. Šalkauskienė ir J. Kavaliauskas, programos konsultantė dr. D. Kiseliūnaitė)

Šilutiškiai – „Vėtrungių kelio“ pradininkai

Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova papasakojo, kad „Vėtrungių kelią“ 2013 metais inicijavo Šilutės kultūros ir pramogų centras, sutelkęs būrį partnerių iš savivaldybių, įeinančių į Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, o  šio centro žmonės ir parengė šį pažintinį – kultūrinį žaidimą. Pasidžiaugė, kad nuo to laiko auga ne tik partnerių, bet ir žaidžiančiųjų, labiau pažįstančiųjų šį įdomų ir labai savitą kraštą, skaičius.

„Vėtrungių kelias“ vingiuoja nuo Smalininkų per Rambyną ir Bitėnus iki Rusnės, Ventės rago, Klaipėdos, iki Kuršių nerijos – Nidos. Kelionę galima pradėti nuo bet kurios vietos, tačiau vykstant reikia aplankyti nurodytus objektus.

Pažintinio kelio dalyviams pristatomas kultūrinių renginių ir paslaugų tinklas, supažindinantis keliautoją su unikaliomis Mažosios Lietuvos vandens kultūrą populiarinančiomis tradicijomis ir papročiais. Užsiregistravę keliautojai dalyvauja „Vėtrungių kelio“ žaidime ir surinkę daugiausiai taškų  apdovanojami specialiais žaidimo prizais.

Jau keletą metų „Vėtrungių kelias“ yra prisijungęs prie tarptautinio Geocaching projekto. Tad specialių „Vėtrungių kelio“ lobių keliautojai gali ieškoti pasitelkdami išmaniąją „Geocaching“ programėlę. Tai projektui suteikia didesnės vertės.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

Kelio esmė – kultūra

2013 metais Kultūros ministerija buvo paskelbusi konkursą kultūros keliams finansuoti. Buvo pasirinkti devyni, tarp jų ir „Vėtrungių kelias“. Tai kelionė norintiems ne tik  įdomiai praleisti laiką, bet ir pažinti Vakarų Lietuvą, Mažosios Lietuvos etnografinį regioną. J. Pancerova akcentavo: „Etnografinis Mažosios Lietuvos regionas yra visiškai kitoks, dar mažai pažintas keliautojams, tai ne tik vandenų, bet ir turtingos, unikalios, daugiakultūrės istorijos kraštas, o vėtrungė yra šio kultūrinio kelio atpažinimo ženklas, krašto tapatumo simbolis.

Projekte dalyvauja 21 partneris iš Tauragės ir Klaipėdos regionų šešių savivaldybių, esančių etnografinės Mažosios Lietuvos teritorijoje. Tai partneriai iš Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Šilutės ir Jurbarko savivaldybių kultūros ir turizmo paslaugų įstaigų: Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras, Neringos savivaldybės Kultūros skyrius, Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė), Šilutės Hugo Šojaus  muziejus, Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Neringos muziejai, Mažosios  Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Rusnės kaimo turizmo draugija, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, Šilutės turizmo ir informacijos centras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Rambyno regioninio parko direkcija, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka.

Į kultūros kelią kasmet įsijungia naujų partnerių. Vėtrungių kelio žaidimo pradžios diena – neatsitiktinė. Būtent 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“. Ši data yra laikoma vėtrungių gimtadieniu. Šių unikalių, šiais laikais  puošmena tapusių vėtrungių krikšto tėvu laikomas vyriausiasis Kuršių marių žvejybos inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas, gyvenęs Muižės dvare, netoli Kintų.“

Svečių spektaklis

Prieš prasidedant pasirodymui Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova bei Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė pasidžiaugė mieste įvykusiais renginiais, skirtais Tarptautinei turizmo dienai, ir pakvietė pasižiūrėti teatralizuotą folkloro programą „Ernstas Vilhelmas Berbomas“.

Programą parengė  Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“, 2018 m. įvertintas kaip geriausias miesto folkloro ansamblis. Jam įteiktas aukščiausias šalies mėgėjų meno apdovanojimas „Aukso paukštė“. Apdovanojimo ceremonijoje ansamblis taip pat rodė teatralizuotą programą „Ernstas Vilhelmas Berbomas“.

Ernstas Vilhelmas Berbomas – viena iškiliausių XIX a. pradžios Pamario krašto asmenybių. Gimęs Klaipėdoje, dirbęs Klaipėdos miesto burmistru, bet didžiąją gyvenimo ir veiklos dalį Berbomas praleido Muižės dvare. 1841 m. vyriausybė paskyrė jį vyriausiuoju Kuršių marių žūklės prievaizdu (fišmeisteriu). Išsilavinęs ir talentingas žvejybos prievaizdas ne tik įvedė žvejybos tvarką Kuršių mariose, bet ir garsėjo kaip šviesus ir talentingas žmogus: mokėjo nemažai kalbų, tyrinėjo šio krašto žvejų gyvenimą, rinko liaudies dainas, žvejybos terminus, įdomius liaudies žodžius bei papročius. Jo rūpesčiu buvo įteisintos Kuršmarių vėtrunges – laivų ženklai su Pamario krašto žvejų kaimų motyvais. Už nuopelnus Pamario raštui viena iš Klaipėdos miesto gatvių pavadinta Vilhelmo Berbomo vardu.

Susirinkusieji pamatė nuotaikingą pasirodymą: šokius, išgirdo ne tik Mažosios Lietuvos  dainas, kurias užrašė Ernstas Vilhelmas Berbomas, bet ir klausėsi originalių  tuometinės vyriausybės raštų tekstų, gėrėjosi kuršininkų kalba.

Po programos ansamblio dalyviai mielai bendravo ir fotografavosi su šilutiškiais.

Biruta Jakštytė

Vaidinamas Ernstas Vilhelmas Berbomas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu