„Vėtrungių kelio“ pabaigai – teatralizuota programa „Ernstas Vilhelmas Berbomas“

Teatralizuota folkloro programa „Ernstas Vilhelmas Berbomas“, kurią atliko Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“.

Rugsėjo 28 dieną Vydūno gimnazijos salėje Tarptautinės turizmo dienos proga įvyko „Vėtrungių kelio“ projekto baigiamasis renginys, į kurį susirinko gausus būrys šilutiškių. Buvo parodyta teatralizuota folkloro programa „Ernstas Vilhelmas Berbomas“, kurią atliko Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ (vadovai E. Šalkauskienė ir J. Kavaliauskas, programos konsultantė dr. D. Kiseliūnaitė)

Šilutiškiai – „Vėtrungių kelio“ pradininkai

Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova papasakojo, kad „Vėtrungių kelią“ 2013 metais inicijavo Šilutės kultūros ir pramogų centras, sutelkęs būrį partnerių iš savivaldybių, įeinančių į Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, o  šio centro žmonės ir parengė šį pažintinį – kultūrinį žaidimą. Pasidžiaugė, kad nuo to laiko auga ne tik partnerių, bet ir žaidžiančiųjų, labiau pažįstančiųjų šį įdomų ir labai savitą kraštą, skaičius.

„Vėtrungių kelias“ vingiuoja nuo Smalininkų per Rambyną ir Bitėnus iki Rusnės, Ventės rago, Klaipėdos, iki Kuršių nerijos – Nidos. Kelionę galima pradėti nuo bet kurios vietos, tačiau vykstant reikia aplankyti nurodytus objektus.

Pažintinio kelio dalyviams pristatomas kultūrinių renginių ir paslaugų tinklas, supažindinantis keliautoją su unikaliomis Mažosios Lietuvos vandens kultūrą populiarinančiomis tradicijomis ir papročiais. Užsiregistravę keliautojai dalyvauja „Vėtrungių kelio“ žaidime ir surinkę daugiausiai taškų  apdovanojami specialiais žaidimo prizais.

Jau keletą metų „Vėtrungių kelias“ yra prisijungęs prie tarptautinio Geocaching projekto. Tad specialių „Vėtrungių kelio“ lobių keliautojai gali ieškoti pasitelkdami išmaniąją „Geocaching“ programėlę. Tai projektui suteikia didesnės vertės.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

Kelio esmė – kultūra

2013 metais Kultūros ministerija buvo paskelbusi konkursą kultūros keliams finansuoti. Buvo pasirinkti devyni, tarp jų ir „Vėtrungių kelias“. Tai kelionė norintiems ne tik  įdomiai praleisti laiką, bet ir pažinti Vakarų Lietuvą, Mažosios Lietuvos etnografinį regioną. J. Pancerova akcentavo: „Etnografinis Mažosios Lietuvos regionas yra visiškai kitoks, dar mažai pažintas keliautojams, tai ne tik vandenų, bet ir turtingos, unikalios, daugiakultūrės istorijos kraštas, o vėtrungė yra šio kultūrinio kelio atpažinimo ženklas, krašto tapatumo simbolis.

Projekte dalyvauja 21 partneris iš Tauragės ir Klaipėdos regionų šešių savivaldybių, esančių etnografinės Mažosios Lietuvos teritorijoje. Tai partneriai iš Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Šilutės ir Jurbarko savivaldybių kultūros ir turizmo paslaugų įstaigų: Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras, Neringos savivaldybės Kultūros skyrius, Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė), Šilutės Hugo Šojaus  muziejus, Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Neringos muziejai, Mažosios  Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Rusnės kaimo turizmo draugija, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, Šilutės turizmo ir informacijos centras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Rambyno regioninio parko direkcija, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka.

Į kultūros kelią kasmet įsijungia naujų partnerių. Vėtrungių kelio žaidimo pradžios diena – neatsitiktinė. Būtent 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“. Ši data yra laikoma vėtrungių gimtadieniu. Šių unikalių, šiais laikais  puošmena tapusių vėtrungių krikšto tėvu laikomas vyriausiasis Kuršių marių žvejybos inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas, gyvenęs Muižės dvare, netoli Kintų.“

Svečių spektaklis

Prieš prasidedant pasirodymui Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova bei Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė pasidžiaugė mieste įvykusiais renginiais, skirtais Tarptautinei turizmo dienai, ir pakvietė pasižiūrėti teatralizuotą folkloro programą „Ernstas Vilhelmas Berbomas“.

Programą parengė  Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“, 2018 m. įvertintas kaip geriausias miesto folkloro ansamblis. Jam įteiktas aukščiausias šalies mėgėjų meno apdovanojimas „Aukso paukštė“. Apdovanojimo ceremonijoje ansamblis taip pat rodė teatralizuotą programą „Ernstas Vilhelmas Berbomas“.

Ernstas Vilhelmas Berbomas – viena iškiliausių XIX a. pradžios Pamario krašto asmenybių. Gimęs Klaipėdoje, dirbęs Klaipėdos miesto burmistru, bet didžiąją gyvenimo ir veiklos dalį Berbomas praleido Muižės dvare. 1841 m. vyriausybė paskyrė jį vyriausiuoju Kuršių marių žūklės prievaizdu (fišmeisteriu). Išsilavinęs ir talentingas žvejybos prievaizdas ne tik įvedė žvejybos tvarką Kuršių mariose, bet ir garsėjo kaip šviesus ir talentingas žmogus: mokėjo nemažai kalbų, tyrinėjo šio krašto žvejų gyvenimą, rinko liaudies dainas, žvejybos terminus, įdomius liaudies žodžius bei papročius. Jo rūpesčiu buvo įteisintos Kuršmarių vėtrunges – laivų ženklai su Pamario krašto žvejų kaimų motyvais. Už nuopelnus Pamario raštui viena iš Klaipėdos miesto gatvių pavadinta Vilhelmo Berbomo vardu.

Susirinkusieji pamatė nuotaikingą pasirodymą: šokius, išgirdo ne tik Mažosios Lietuvos  dainas, kurias užrašė Ernstas Vilhelmas Berbomas, bet ir klausėsi originalių  tuometinės vyriausybės raštų tekstų, gėrėjosi kuršininkų kalba.

Po programos ansamblio dalyviai mielai bendravo ir fotografavosi su šilutiškiais.

Biruta Jakštytė

Vaidinamas Ernstas Vilhelmas Berbomas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus Pagėgiuose

…oi daug ten visko buvo. Kad tinkamai surašytum, kelių dienų prireiks. Tad šįkart tik vaizdai iš to garsiojo Pagėgiuose devintą kartą šiame amžiuje surengto žąsų turgaus, į kurį su pylėm, žąsimis, visokiais tavorais ir storom piniginėm iš visos Mažosios Lietuvos (ir ne tik – net iš Vilnijos krašto!) suėjo ir suvažiavo. Smulkiau paporinsim penktadienio „Pamario“ laikraštyje. Šiuokart tik vaizdeliai iš tos didelės prekeivių šventės, kuriuos užfiksavo Petras Skutulas.

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų