Verslo paskolos su užstatu privalumai

Verslas reikalauja didelių investicijų ir jam nuolat augant reikalingi vis didesni pinigų srautai. Todėl retas verslininkas gali išsiversti be paskolos ir sėkmingai judėti pirmyn naudodamas tik savo generuojamas pajamas.

Bankai ir kitos finansinės bendrovės siūlo įvairių paskolų. Tai gali būti trumpalaikės, ilgalaikės paskolos, su ar be užstato. Dažniausiai įmonės renkasi paskolas, kurios reikalauja mažiausių įsipareigojimų ir turi minimalią riziką. Tačiau, anot lietuviško posakio, kas nerizikuoja tas negeria šampano.

Verslo paskolų su užstatu privalumai

Paskolos verslui su užstatu gali būti vertinamos kaip vienas rizikingiausių arba naudingiausių tipų. Tai labai priklauso nuo įmonės finansų ir mokumo.

Vienas didžiausių verslo paskolų su užstatu privalumų yra tai, jog įkeičiant turtą galima ženkliai padidinti gaunamos paskolos sumą. Tai leidžia didinti investicijas ir imtis vertingesnių projektų. Taip pat neretai tokioms paskoloms taikomos itin lanksčios sąlygos ir jas galima lengvai adaptuoti pagal poreikius.

Skolinantis su užstatu, galima užstatyti bet kokį turtą, kurį nemokumo atveju būtų galima parduoti. Pavyzdžiui, įmonės automobilį ar nekilnojamąjį turtą (pastatus, žemę). Aptarus sąlygas iš anksto, galima paskolos termino metu mokėti tik palūkanas ir visą sumą grąžinti termino pabaigoje.

Paskolos verslui su užstatu itin naudingos jei turtą planuojama parduoti, bet kokiu atveju. Taigi, kad būtų išvengta pardavimo rūpesčių, galima jį užstatyti ir nedelsiant gauti reikalingas lėšas. Vėliau bankas ar kita skolinanti įstaiga turtą parduoda ir susigrąžina paskolintą sumą.

Paskutinis, bet tikrai vertas dėmesio privalumas įkeičiant turtą yra mažesnės paskolos palūkanos. Įkeičiamas turtas užtikrina, kad paskola bus grąžinta, todėl sumažėja finansuojančios bendrovės rizika ir tai atsispindi palūkanose.

Taigi, jei jums reikia palankių bei lanksčių skolinimosi sąlygų, derėtų apsvarstyti verslo paskolą su turto įkeitimu.

Hits: 174

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite