Verslo liudijimas metams už 100 eurų. Per brangu?

Pirmadienį Šilutės rajono savivaldybės vadovai sukvietė verslininkus pasitarti dėl verslo liudijimų mokesčių dydžių, kurie turėtų įsigalioti nuo sausio 1 d. Keliolika ypač aktyviai dalyvavusių pokalbyje verslininkų neslėpė nepasitenkinimo – mokėti teks daugiau, o gyventojų rajone mažėja, emigracija didėja, išgyventi darosi vis sunkiau.

Į diskusiją dėl verslo liudijimų kitų metų mokesčio atvyko tik keliolika verslininkų, o emocijos liejosi per kraštus.

Dešimtimis eurų Savivaldybė siūlo branginti verslo liudijimus prekybai, prekybai tik ne maisto prekėmis, automobilių remonto paslaugoms, statybų darbams, kirpyklų, grožio salonų, siuvyklų paslaugoms, elektros prietaisų remonto ir kitoms bene populiariausioms rajone verslo rūšims.
Jeigu su verslo liudijimu veikla apima visą Lietuvą, metams vietoj 684 Eur tektų mokėti 720 Eur, jeigu tik Lietuvos dalyje, į kurią nepatektų didesni miestai, mažiau, dažnai beveik tiek pat, kiek šia veikla užsiimant vien Šilutės rajone.
Verslininkas R. Jaruškevičius teiravosi, kas ir kodėl pasiūlė didinti šį mokestį?
Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio, nuo sausio 1 d minimali mėnesio alga didėja iki 400 Eur, mokestį už verslo liudijimą skaičiuojant pagal nustatytą formulę, brangimas neišvengiamas. Meras Vytautas Laurinaitis sakė, jog atsižvelgta ir į regiono savivaldybėse nustatytus mokesčius.
100 eurų – už metus
R. Jaruškevičius retoriškai klausė: „Ar tai stabdys, ar paskatins emigraciją?“ Meras atsakė, kad už 100–200 eurų galima įsigyti verslo liudijimą visiems metams, o kiek išeitų už vieną mėnesį? Galima mokėti už vieną mėnesį, galima tik už kelias dienas. Salėje pasigirdo, kad smulkusis verslas – stuburas… Meras atsakė, kad nedidelės uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės – tai yra smulkusis verslas. Išlaikyti vieną darbuotoją, jam mokant minimalią algą, tokiu atveju verslininkui kainuoja per 500 eurų kas mėnesį.
Šilutės turgavietėje dėvėtais drabužiais, patalyne prekiaujančios moterys piktinosi: teko įsigyti du kasos aparatus, dirba šaltyje, viena sakėsi turinti sveikatos bėdų, su verslo liudijimu dirbdama negauna nedarbingumo pažymos ir išmokų, iš savo kišenės turi mokėti Sodros ir sveikatos draudimo įmokas. „Tai 120 Eur per mėnesį, neskaičiuojant išlaidų už verslo liudijimą!“– beveik duetu tvirtino moterys.
Tiesa, dėl iki 400 Eur didinamos minimalios algos kitąmet padidės ir mokesčiai Sodrai bei sveikatos draudimo įmokos. Tačiau didės visiems, ne tik dirbantiems su verslo liudijimu. Tad mokesčiai auga visiems, užsiimantiems verslu.
Mokesčiai tik didėja
Pokalbyje dalyvavę verslininkai tvirtino, kad Šilutė – ne Vilnius, čia išgyventi iš verslo labai sunku, o mokesčius tik didina.
„Ir 20 eurų nedideliam verslui gali būti neįveikiama riba…“ – net keli žmonės kalbėjo vienas per kitą. Esą turtingos valstybės mažina mokesčius, o Šilutės rajone vietos valdžia – didina, nors emigracija rajone nuolat didelė, Šilutėje žmonių neliko, kur prekių ir paslaugų pirkėjų besurasti… „Mažinkite mokesčius, tarkitės su verslininkais prieš priimdami sprendimą“, – siūlė žmonės. Meras atsakė, kad šis susitikimas ir sukviestas norint pasitarti su verslininkais.
Pasigirdo nepasitenkinimo, kad Šilutėje atsiras du nauji prekybos centrai… Meras atkirto, kad konkurencija yra gerai, mažėja kainos.
„Prekiaujame dėvėtais drabužiais, turėjome nusipirkti du kasos aparatus, Mokesčių inspekcijos nedomina mūsų išlaidos, sumokėti mokesčiai, ji tikrina tik kasos aparato duomenis, kiek parduota, kiek pajamų gauta…“ – skundėsi moteris. Tačiau kirpyklose, grožio salonuose kasos aparatų nėra…
„Kai eurą įvedinėjo, ką visi sakėte? Kad niekas nebrangs, o pabrango 3-5 kartus!“ – netilo moteris, pasak kurios, mašiną dėvėtų rūbų gaudavusi už 600 litų, dabar už tiek pat turi mokėti 600 eurų. „Pabūkite šalia mūsų kokią dieną, pamatykite, kaip ir kiek uždirbame, pašalkite…“ – kvietė turguje prekiaujanti moteris.

Savivaldybės tarybos narys Alfonsas Vanagas (pirmas iš kairės) siūlė Savivaldybei numatyti didesnių lengvatų tokią teisę turintiems asmenims, kad jiems verslo liudijimo mokestis būtų kuo mažesnis.

Pyktelėjo
Nepraslydo pro ausis R. Jaruškevičiaus priekaištas valdžios vyrams, kad moka mokesčius ir juos išlaiko. Savivaldybės tarybos narys Vladas Kainovaitis, atsigręžęs į R. Jaruškevičių, tiesmukai paklausė, kiek jis tų mokesčių sumokąs… Meras pažadėjo paprašyti Mokesčių inspekcijos, kad patikrintų, o rezultatus paskelbti viešai. R. Jaruškevičius atrėžė, kad jau yra tikrintas ir tikrintas.
Savivaldybės tarybos narys Alfonsas Vanagas sakė tegalįs konstatuoti, kad fiksuotas mokestis veiklai su verslo liudijimu brangsta. Pernai 1508 žmonės rajone įsigijo verslo liudijimus, iki šių metų rudens – 1190. Sumažėjo apie 300. Gal tie išvyko į užsienį, o gal darbuojasi nelegaliai?
Anot A. Vanago, tai nėra analizuojama. 385 žmonės pasinaudojo lengvatomis: senjorai, neįgalieji, mokiniai, studentai. Turgavietėje prekiauja vienuoliktokė, pirkdama verslo liudijimą ir taip pagelbėdama pragyventi šeimai.
Yra dar Lietuvoje savivaldybių, kur teisę į verslo liudijimo lengvatą turintiems žmonėms tereikia mokėti 1 Eur per metus… A. Vanagas sakė, kad žmogus, pasinaudojęs lengvata verslo liudijimui įsigyti, netenka kompensacijų už šilumą ir pan.
„Žmogus gauna pensiją ne tokią, kaip Švedijoje, imasi verslo pirkdamas verslo liudijimą, kad šiaip taip išgyventų. Pernai lengvatomis pasinaudoję žmonės už verslo liudijimus sumokėjo 11 tūkstančių eurų, Savivaldybei tai nėra didelė suma, tad lengvatos galėtų sudaryti ne 30, 50 procentų, bet gerokai daugiau“, – kalbėjo A. Vanagas, priminęs, kad dabar Šilutės darbo biržoje užregistruota per 2500 tūkstančio bedarbių, kurių išlaikymas, mokymas valstybei kainuoja daug, o jie neskatinami dirbti įsigijus verslo liudijimą. Be to, Šilutėje jau gausybė išnuomojamų tuščių patalpų. Šilutė tuštėja, gyventojai emigruoja. A. Vanagas siūlė visa tai įvertinti apsisprendžiant dėl verslo liudijimų mokesčio ir lengvatų.

Aktyviausi diskusijoje su verslininkais buvo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis (dešinėje) ir meras Vytautas Laurinaitis.

Realių bedarbių nėra
Meras priminė, kad žmogus perka verslo liudijimą trumpam, padirba ir eina registruotis į darbo biržą… Dažniausiai taip daroma statybų sektoriuje. Remontuoja butus, kur jų niekas nesugaudo. O darbininkų trūksta, ypač – statybose.
Baldų gamybos įmonė „Germanika“ vežasi darbininkų iš kelių aplinkinių rajonų, „Šilutės baldai“ irgi daro panašiai. Turi rajonas du priklausomybės ligų reabilitacijos centrus Juknaičių seniūnijoje – net ten gyvenantys asmenys yra registruoti darbo biržoje.
„Tuo jau užsiėmėme, nes nėra rajone 2500 bedarbių. Nėra, mums trūksta darbininkų…“ – sakė meras.
Švedai nori imtis verslo Šilutėje – jų pirmasis klausimas, ar yra Šilutėje darbo jėgos. Net į užsienį padirbėti išvažiuoja darbo biržoje užsiregistravę „bedarbiai“. O statybų bendrovės vasarą nuolatos ieškojo darbininkų, siūlė nemenkus atlyginimus…
Vieša paslaptis
Meras priminė, kad Šilutėje panaikino vadinamąjį „šanchajų“, nelegalus automobilių remontas perkeltas į garažus, čia į atliekas sumeta tepaluotas atliekas, mėto padangas, kitų atliekų, kurių čia išmesti negalima. Teisėtai dirbančios automobilių serviso bendrovės moka atlyginimus, valstybei – mokesčius, juos tikrina, ar laikomasi tokio verslo reikalavimų.
Būtent automobilių remonto, statybų srityse ir esama nemažai nelegalios veiklos. Tai niekam nėra paslaptis. Teisėtai automobilių remonto, statybų verslu užsiimančių įmonių savininkai neslepia pasipiktinimo, kad nelegalus šių sričių verslas iškreipia rinką ir konkurenciją.
Buvo verslininkų, kurie ir šiame susitikime palaikė mero nuomonę ir net pateikė pavyzdžių. Įkūrus autoservisą, įdarbinus žmonių, jiems mokant nemenkus atlyginimus, valstybei – didelius mokesčius, žinoma, pikta, kad kiti remontuoja ir pelnosi nieko nemokėdami…
Anot mero, ir statybų, remonto paslaugų teikėjai simboliškai nusiperka verslo liudijimą kelioms savaitėms ir dirba nelegaliai.
Pamirškime litus
Šiemet mokestis už verslo liudijimą visų sričių verslu užsiimti visos Lietuvos teritorijoje buvo 684 Eur, kitiems metams numatyta 720 Eur (mėnesiui – 60 Eur). „Nebuvo niekada taip, kad mokestis siektų 720 eurų“, – sakė viena moteris, paraginusi šią sumą perskaičiuoti litais.
Tačiau ir su verslo liudijimais dirbančių asmenų paslaugų kainas vertėtų perskaičiuoti litais: nusikirpti plaukus kirpykloje kainavo 6–7 litus, dabar – 9 eurus!
Ko gero, dėl šventos ramybės metas pamiršti kainas litais…
„Tai mažinkime mokesčius, kaimynai ims tą daryti…“ – ragino R. Jaruškevičius.
„Mielai važiuočiau į užsienį, nes čia dirbti, kai taip didėja mokesčiai, nebėra jėgų…“ – kalbėjo turguje prekiaujanti moteris, priminusi, kad norėdama nuo sausio toliau prekiauti dėvėtais rūbais turguje, ji turi sumokėti nuo 188 Eur iki 208 Eur didinamą mokestį už verslo liudijimą metams, dėl minimalios algos padidėjimo dar galbūt 130 Eur Sodrai ir sveikatos draudimo įmoką už sausio mėnesį. Iš kur gauti tiek pinigų?
Buvo tame susitikime ir barnių, ir pykčio, net įžeidinėjimų.
Švelnina?
Po pirmadienį įvykusio susitikimo antradienį Savivaldybės tarybos komitetams svarstyti pateiktame sprendimo projekte atsirado trys mažesni mokesčiai: populiariausio kirpyklų, grožio salonų verslo liudijimas dirbti tik Šilutės rajone metams kainuotų ne 145 Eur, bet 140 (šiemet buvo 120 Eur), baldų gamybos verslui – ne 250 Eur, bet 160 Eur (šiemet buvo 80 Eur), drabužių siuvimo – ne 125, bet 101 Eur.
Transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas: buvo 290 Eur metams, siūloma – 350 Eur. Elektros sistemų įrengimas pastatuose: buvo 50, siūloma 120 Eur. Statybų baigimo ir apdailos darbai, stogų dengimas, pamatų klojimas, betonavimas ir t .t. – nuo 290 Eur didinama iki 500 Eur. Stalių verslas, medinės taros gamyba – nuo 203 Eur didinama iki 250 Eur. Metalo dirbinių gamyba – nuo 58 Eur didinama iki 120 Eur.
Galutinį sprendimą kitą savaitę priims Savivaldybės taryba.

Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

  • hmm

    Kai kuriems verslininkams mokesčiai kyla dvigubai .Mano nuomone jei keliami mokesčiai jie turėtų kilti procentaliai visiems vienodai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti