Verslininkas Stanislovas Liepis žinomas ne tik Šilutėje

Uždarajai akcinei bendrovei „Stamela“, kurią prieš 24 metus įkūrė ir jai vadovavo šilutiškis Stanislovas Liepis, vadovauja  naujas direktorius – Astritos ir Stanislovo Liepių sūnus Matas.

Ne vien „Stamelos“ darbais šiandien gali džiaugtis nelengvo verslo keliu ėjęs S. Liepis: užauginti trys sūnūs, sulaukta keturių anūkų, o veiklos ir dabar nestokoja.

Stanislovas Liepis savo įsteigtai UAB „Stamela“ patikėjo vadovauti savo sūnui Matui. Petro Skutulo nuotr.

Klaipėdoje, Kaune

Kai gegužę Šilutėje susirinkusius verslininkus paragino burtis, įkurti Klaipėdos prekybos, pramonės, ir amatų rūmų Šilutės filialą, „Stamelos“ direktorius Stanislovas Liepis buvo pristatytas kaip šių rūmų tarybos narys. Tuomet S. Liepis kalbėjo, kad rūmų veikla – naudinga: rengiami seminarai, skleidžiamos verslo naujienos, o bendravimas ir pažintys atveria kelią naujovėms.

„Dar vis nelieka laiko… Verslininkai – labai užimti, iniciatyvos trūksta kaip ir visiems žmonėms, yra ir nusivylimo, tačiau šnekinsiu kaip rūmų Tarybos narys, turiu ir tokį įpareigojimą suburti Šilutės verslininkus. Norėčiau, kad Šilutėje būtų rūmų filialas, nes visa informacija kaupiama centruose, stinga sklaidos. Kviestumėmės lektorius. Taip, verslas kaip tekantis vanduo, jis nestovi vietoje. Svarbu neatsilikti, todėl ir dalyvauju rūmų veikloje. Dar dalyvauju Aleksandro Stulginskio universiteto „Alumni“ klube, kuris vienija ir daugiau Šilutės krašto žmonių, baigusių tuometinę Žemės ūkio akademiją. Esu Šilutės grupės vadovas. Vyksta šios aukštosios mokyklos diplomantų susitikimai, yra apie ką pasikalbėti. Kviečiame lektorių, klausomės paskaitų. Dalyvaudavo ir šilutiškis Rimantas Liatukas, kiti, gavę akademijos baigimo diplomus. Dabar universitetų likimas nėra aiškus. Kas žino, kiek studentų sulauks.  Ką tik buvau universitete Kaune, nes esu bakalauro diplomų gynimo komisijos pirmininkas. Nuotaikos nėra geros: dėstytojus kamuoja nežinia, ar susirinks studentų…“ – pasakojo S. Liepis.

Į pastebėjimą, kad Lietuvoje, žemės ūkio krašte, A. Stulginskio universitetas studentų neturėtų stokoti, pašnekovas atsakė: „Neturėtų… Seime daugumą sudaro lyg ir žemės ūkiui artimi žmonės, bet pagyvėjimo, paramos, aiškumo universitetas, kiek girdėjau, nesulaukia“, – sakė S. Liepis, baigęs būtent šį universitetą.

Verslo kelias

Tik sulaukęs aštuonerių metų Stanislovas su tėvais galėjo grįžti į Lietuvą. Tremtinių sūnus augo su septyneriais metais vyresniu broliu, kuriam Pranutė ir Juozas Liepiai suteikė tėvo vardą, o jaunėlį pavadino lietuvišku Stanislovo vardu. Motina Pranutė – iš Žakainių piliakalnio krašto. Stanislovas baigė tuometę Šilutės pirmąją vidurinę (dabar gimnazija), po to – studijas, o nuo 1994 m. kūrė „Stamelos“ bendrovę, vadovavo, ėjo vingiuotu ir sunkiu lietuviško verslo keliu. „Stamela“verčiasi statybomis, melioracija, daro elektros darbus, o kad žmonės turėtų ką veikti ir žiemą, ėmėsi medžio apdirbimo – darė europadėklus, gabeno į Olandiją, Belgiją, kitas šalis. Gamino medinius langus, duris.

„Šiuo metu darbo turime daug, o pastarieji pora metų buvo sunkūs. Ne visi projektai buvo pelningi,  dabar jaučiame pagyvėjimą, – nenutylėjo patirtų sunkumų bendrovės šeimininkas. – Požiūris mūsų valstybėje į verslą nėra geras: smulkusis, stambusis verslas gauna Europos Sąjungos fondų paramos, o vidutinis, šiek tiek stambesnis – ne. Nėra jokio skatinimo“.

Kasryt tenka sveikintis beveik su 120 žmonių, jiems reikia išmokėti atlyginimus, valstybei – mokesčius, o dar investicijos…

„Netroškau, kad mano sūnus imtųsi tokio verslo… Reikia padėti ir su rūpesčiu atėjusiam darbininkui.  Tai – žmogiškoji pusė. O kiek finansinių problemų, kiek kitokių – nenoriu nė kalbėti… Todėl ir reikia vienytis verslininkams, kad žodis būtų tvirtesnis. Todėl ir noriu suburti verslininkus, kartą per savaitę nuvažiuoti į minėtuosius rūmus Klaipėdoje, padalyvauti verslo pusryčiuose, pabendrauti, pasidomėti“, – kalbėjo S. Liepis.

Ir „Stamela“, ir kitos bendrovės galėtų daug prisidėti tvarkant varganą Pamario krašto melioracijos sistemą, tačiau pinigų lieka labai nedaug, tiesa, šiemet skirta daugiau. „Turime gal 7 atestuotus melioracijos specialistus. Žemupys skęsta. Melioracijos, polderių sistemas verkiant reikia tvarkyti. Mūsų polderiai – unikali sistema, nuolat kalbu apie tai nuvykęs į akademiją, kurią taip vadinu iš įpročio. Kokios mūsų užliejamos pievos… Susuktos žolės ritiniai lieka plaukioti, nėra kur jų net sunaikinti… Visiems ir visur pasakoju, kad labai graži Šilutės krašto gamta“, – kalbėjo S. Liepis, o į nusistebėjimą, kad pakelės iš Šilutės į Kintų pusę, į Ventę apžėlusios žmogui kaklą siekiančia žole, atsakė, kad už tai atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tai jos pavaldumo keliai, todėl ne Savivaldybė, bet kelininkai turi laiku nušienauti pakeles.

„Tiek turistų važiuoja, priežiūra būtina. Kai prastas matomumas, galimos ir avarijos, nelaimės. Tačiau verta pasidžiaugti, kad iš Šilutės į Kintų pusę kelias jau yra asfaltuotas. Teko matyti, kaip šiuo dulkančiu žvyrkeliu turistai iš Vokietijos dviračiais važiuodavo… Baisu…“, – kalbėjo verslininkas.

Anot jo, turizmo kraštu vadinamame Pamaryje privalu tvarkytis, neapsileisti. Šilutės turizmo informacijos centras turi puikų naują darbuotoją, kuris užsiima paukščių stebėjimu. Tai esąs didelis ornitologijos žinovas ir geras specialistas. „Paukščių stebėjimas – nauja, bet labai populiarėjanti turizmo sritis. Esu vykęs fotografuoti paukščių į Suomiją, Norvegiją, tačiau netrukus supratau, kad, Dieve duok, pavyktų nuotraukose užfiksuoti vien Lietuvos paukščius… Kiek jų čia praskrenda, peri…“ – rado kuo pasidžiaugti S. Liepis.

Džiaugsmas ir turtas

Žmona Astrita garsėja labdaringa veikla. Sūnus Matas, minėjome, jau „Stamelos“ direktorius, su žmona šilutiške Sonata augina dukras Lėją ir Kotryną. Sūnus Lukas su šilutiške žmona Dovile įsikūrę Kaune – Lukas dirba auditoriumi „Ikėjos“ atstovybėje, jauna šeima augina sūnelius Danielių ir Eliją. Jauniausias sūnus Nojus – dar studentas, tačiau ir dirba.

„Esu „Stamelos“ direktoriaus Mato patarėjas… – apie dabartį pajuokavo S. Liepis, pakreipęs kalbą apie didžiausią džiaugsmą – keturis anūkus. – Dvi mergaitės, du berniukai nuo šešerių iki dešimties metų. Čia yra svarbiausias ir didžiausias turtas. Dažnai juos matau. Esu ir sūnui sakęs, kad mes, seneliai, anūkus lepiname, o tėvai – auklėja. Ir laiko jau daugiau turime anūkams, ir supratimas kitoks. Auklėti vaikus turi tėvai. Esu įsitikinęs…“ – vis su šypsena, su nuoširdžiu džiaugsmu pasakojo S. Liepis, kuris toli gražu nepanašus į senelį…

Stanislovas Liepis sako supratęs, kad jau metas daugiau laiko skirti pomėgiams. Traukia gamta, domina paukščių stebėjimas, fotografavimas. Turi ir retų nuotraukų: lapės ir erelio kovos vaizdą… Buvimas gamtoje, paukščių stebėjimas ir laukimas ypatingos akimirkos ir yra S. Liepio poilsis, pramoga, atgaiva, pomėgis.

Stasė SKUTULIENĖ    

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų