Verslininkas Stanislovas Liepis žinomas ne tik Šilutėje

Uždarajai akcinei bendrovei „Stamela“, kurią prieš 24 metus įkūrė ir jai vadovavo šilutiškis Stanislovas Liepis, vadovauja  naujas direktorius – Astritos ir Stanislovo Liepių sūnus Matas.

Ne vien „Stamelos“ darbais šiandien gali džiaugtis nelengvo verslo keliu ėjęs S. Liepis: užauginti trys sūnūs, sulaukta keturių anūkų, o veiklos ir dabar nestokoja.

Stanislovas Liepis savo įsteigtai UAB „Stamela“ patikėjo vadovauti savo sūnui Matui. Petro Skutulo nuotr.

Klaipėdoje, Kaune

Kai gegužę Šilutėje susirinkusius verslininkus paragino burtis, įkurti Klaipėdos prekybos, pramonės, ir amatų rūmų Šilutės filialą, „Stamelos“ direktorius Stanislovas Liepis buvo pristatytas kaip šių rūmų tarybos narys. Tuomet S. Liepis kalbėjo, kad rūmų veikla – naudinga: rengiami seminarai, skleidžiamos verslo naujienos, o bendravimas ir pažintys atveria kelią naujovėms.

„Dar vis nelieka laiko… Verslininkai – labai užimti, iniciatyvos trūksta kaip ir visiems žmonėms, yra ir nusivylimo, tačiau šnekinsiu kaip rūmų Tarybos narys, turiu ir tokį įpareigojimą suburti Šilutės verslininkus. Norėčiau, kad Šilutėje būtų rūmų filialas, nes visa informacija kaupiama centruose, stinga sklaidos. Kviestumėmės lektorius. Taip, verslas kaip tekantis vanduo, jis nestovi vietoje. Svarbu neatsilikti, todėl ir dalyvauju rūmų veikloje. Dar dalyvauju Aleksandro Stulginskio universiteto „Alumni“ klube, kuris vienija ir daugiau Šilutės krašto žmonių, baigusių tuometinę Žemės ūkio akademiją. Esu Šilutės grupės vadovas. Vyksta šios aukštosios mokyklos diplomantų susitikimai, yra apie ką pasikalbėti. Kviečiame lektorių, klausomės paskaitų. Dalyvaudavo ir šilutiškis Rimantas Liatukas, kiti, gavę akademijos baigimo diplomus. Dabar universitetų likimas nėra aiškus. Kas žino, kiek studentų sulauks.  Ką tik buvau universitete Kaune, nes esu bakalauro diplomų gynimo komisijos pirmininkas. Nuotaikos nėra geros: dėstytojus kamuoja nežinia, ar susirinks studentų…“ – pasakojo S. Liepis.

Į pastebėjimą, kad Lietuvoje, žemės ūkio krašte, A. Stulginskio universitetas studentų neturėtų stokoti, pašnekovas atsakė: „Neturėtų… Seime daugumą sudaro lyg ir žemės ūkiui artimi žmonės, bet pagyvėjimo, paramos, aiškumo universitetas, kiek girdėjau, nesulaukia“, – sakė S. Liepis, baigęs būtent šį universitetą.

Verslo kelias

Tik sulaukęs aštuonerių metų Stanislovas su tėvais galėjo grįžti į Lietuvą. Tremtinių sūnus augo su septyneriais metais vyresniu broliu, kuriam Pranutė ir Juozas Liepiai suteikė tėvo vardą, o jaunėlį pavadino lietuvišku Stanislovo vardu. Motina Pranutė – iš Žakainių piliakalnio krašto. Stanislovas baigė tuometę Šilutės pirmąją vidurinę (dabar gimnazija), po to – studijas, o nuo 1994 m. kūrė „Stamelos“ bendrovę, vadovavo, ėjo vingiuotu ir sunkiu lietuviško verslo keliu. „Stamela“verčiasi statybomis, melioracija, daro elektros darbus, o kad žmonės turėtų ką veikti ir žiemą, ėmėsi medžio apdirbimo – darė europadėklus, gabeno į Olandiją, Belgiją, kitas šalis. Gamino medinius langus, duris.

„Šiuo metu darbo turime daug, o pastarieji pora metų buvo sunkūs. Ne visi projektai buvo pelningi,  dabar jaučiame pagyvėjimą, – nenutylėjo patirtų sunkumų bendrovės šeimininkas. – Požiūris mūsų valstybėje į verslą nėra geras: smulkusis, stambusis verslas gauna Europos Sąjungos fondų paramos, o vidutinis, šiek tiek stambesnis – ne. Nėra jokio skatinimo“.

Kasryt tenka sveikintis beveik su 120 žmonių, jiems reikia išmokėti atlyginimus, valstybei – mokesčius, o dar investicijos…

„Netroškau, kad mano sūnus imtųsi tokio verslo… Reikia padėti ir su rūpesčiu atėjusiam darbininkui.  Tai – žmogiškoji pusė. O kiek finansinių problemų, kiek kitokių – nenoriu nė kalbėti… Todėl ir reikia vienytis verslininkams, kad žodis būtų tvirtesnis. Todėl ir noriu suburti verslininkus, kartą per savaitę nuvažiuoti į minėtuosius rūmus Klaipėdoje, padalyvauti verslo pusryčiuose, pabendrauti, pasidomėti“, – kalbėjo S. Liepis.

Ir „Stamela“, ir kitos bendrovės galėtų daug prisidėti tvarkant varganą Pamario krašto melioracijos sistemą, tačiau pinigų lieka labai nedaug, tiesa, šiemet skirta daugiau. „Turime gal 7 atestuotus melioracijos specialistus. Žemupys skęsta. Melioracijos, polderių sistemas verkiant reikia tvarkyti. Mūsų polderiai – unikali sistema, nuolat kalbu apie tai nuvykęs į akademiją, kurią taip vadinu iš įpročio. Kokios mūsų užliejamos pievos… Susuktos žolės ritiniai lieka plaukioti, nėra kur jų net sunaikinti… Visiems ir visur pasakoju, kad labai graži Šilutės krašto gamta“, – kalbėjo S. Liepis, o į nusistebėjimą, kad pakelės iš Šilutės į Kintų pusę, į Ventę apžėlusios žmogui kaklą siekiančia žole, atsakė, kad už tai atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tai jos pavaldumo keliai, todėl ne Savivaldybė, bet kelininkai turi laiku nušienauti pakeles.

„Tiek turistų važiuoja, priežiūra būtina. Kai prastas matomumas, galimos ir avarijos, nelaimės. Tačiau verta pasidžiaugti, kad iš Šilutės į Kintų pusę kelias jau yra asfaltuotas. Teko matyti, kaip šiuo dulkančiu žvyrkeliu turistai iš Vokietijos dviračiais važiuodavo… Baisu…“, – kalbėjo verslininkas.

Anot jo, turizmo kraštu vadinamame Pamaryje privalu tvarkytis, neapsileisti. Šilutės turizmo informacijos centras turi puikų naują darbuotoją, kuris užsiima paukščių stebėjimu. Tai esąs didelis ornitologijos žinovas ir geras specialistas. „Paukščių stebėjimas – nauja, bet labai populiarėjanti turizmo sritis. Esu vykęs fotografuoti paukščių į Suomiją, Norvegiją, tačiau netrukus supratau, kad, Dieve duok, pavyktų nuotraukose užfiksuoti vien Lietuvos paukščius… Kiek jų čia praskrenda, peri…“ – rado kuo pasidžiaugti S. Liepis.

Džiaugsmas ir turtas

Žmona Astrita garsėja labdaringa veikla. Sūnus Matas, minėjome, jau „Stamelos“ direktorius, su žmona šilutiške Sonata augina dukras Lėją ir Kotryną. Sūnus Lukas su šilutiške žmona Dovile įsikūrę Kaune – Lukas dirba auditoriumi „Ikėjos“ atstovybėje, jauna šeima augina sūnelius Danielių ir Eliją. Jauniausias sūnus Nojus – dar studentas, tačiau ir dirba.

„Esu „Stamelos“ direktoriaus Mato patarėjas… – apie dabartį pajuokavo S. Liepis, pakreipęs kalbą apie didžiausią džiaugsmą – keturis anūkus. – Dvi mergaitės, du berniukai nuo šešerių iki dešimties metų. Čia yra svarbiausias ir didžiausias turtas. Dažnai juos matau. Esu ir sūnui sakęs, kad mes, seneliai, anūkus lepiname, o tėvai – auklėja. Ir laiko jau daugiau turime anūkams, ir supratimas kitoks. Auklėti vaikus turi tėvai. Esu įsitikinęs…“ – vis su šypsena, su nuoširdžiu džiaugsmu pasakojo S. Liepis, kuris toli gražu nepanašus į senelį…

Stanislovas Liepis sako supratęs, kad jau metas daugiau laiko skirti pomėgiams. Traukia gamta, domina paukščių stebėjimas, fotografavimas. Turi ir retų nuotraukų: lapės ir erelio kovos vaizdą… Buvimas gamtoje, paukščių stebėjimas ir laukimas ypatingos akimirkos ir yra S. Liepio poilsis, pramoga, atgaiva, pomėgis.

Stasė SKUTULIENĖ    

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po