Verslininkas Stanislovas Liepis žinomas ne tik Šilutėje

Uždarajai akcinei bendrovei „Stamela“, kurią prieš 24 metus įkūrė ir jai vadovavo šilutiškis Stanislovas Liepis, vadovauja  naujas direktorius – Astritos ir Stanislovo Liepių sūnus Matas.

Ne vien „Stamelos“ darbais šiandien gali džiaugtis nelengvo verslo keliu ėjęs S. Liepis: užauginti trys sūnūs, sulaukta keturių anūkų, o veiklos ir dabar nestokoja.

Stanislovas Liepis savo įsteigtai UAB „Stamela“ patikėjo vadovauti savo sūnui Matui. Petro Skutulo nuotr.

Klaipėdoje, Kaune

Kai gegužę Šilutėje susirinkusius verslininkus paragino burtis, įkurti Klaipėdos prekybos, pramonės, ir amatų rūmų Šilutės filialą, „Stamelos“ direktorius Stanislovas Liepis buvo pristatytas kaip šių rūmų tarybos narys. Tuomet S. Liepis kalbėjo, kad rūmų veikla – naudinga: rengiami seminarai, skleidžiamos verslo naujienos, o bendravimas ir pažintys atveria kelią naujovėms.

„Dar vis nelieka laiko… Verslininkai – labai užimti, iniciatyvos trūksta kaip ir visiems žmonėms, yra ir nusivylimo, tačiau šnekinsiu kaip rūmų Tarybos narys, turiu ir tokį įpareigojimą suburti Šilutės verslininkus. Norėčiau, kad Šilutėje būtų rūmų filialas, nes visa informacija kaupiama centruose, stinga sklaidos. Kviestumėmės lektorius. Taip, verslas kaip tekantis vanduo, jis nestovi vietoje. Svarbu neatsilikti, todėl ir dalyvauju rūmų veikloje. Dar dalyvauju Aleksandro Stulginskio universiteto „Alumni“ klube, kuris vienija ir daugiau Šilutės krašto žmonių, baigusių tuometinę Žemės ūkio akademiją. Esu Šilutės grupės vadovas. Vyksta šios aukštosios mokyklos diplomantų susitikimai, yra apie ką pasikalbėti. Kviečiame lektorių, klausomės paskaitų. Dalyvaudavo ir šilutiškis Rimantas Liatukas, kiti, gavę akademijos baigimo diplomus. Dabar universitetų likimas nėra aiškus. Kas žino, kiek studentų sulauks.  Ką tik buvau universitete Kaune, nes esu bakalauro diplomų gynimo komisijos pirmininkas. Nuotaikos nėra geros: dėstytojus kamuoja nežinia, ar susirinks studentų…“ – pasakojo S. Liepis.

Į pastebėjimą, kad Lietuvoje, žemės ūkio krašte, A. Stulginskio universitetas studentų neturėtų stokoti, pašnekovas atsakė: „Neturėtų… Seime daugumą sudaro lyg ir žemės ūkiui artimi žmonės, bet pagyvėjimo, paramos, aiškumo universitetas, kiek girdėjau, nesulaukia“, – sakė S. Liepis, baigęs būtent šį universitetą.

Verslo kelias

Tik sulaukęs aštuonerių metų Stanislovas su tėvais galėjo grįžti į Lietuvą. Tremtinių sūnus augo su septyneriais metais vyresniu broliu, kuriam Pranutė ir Juozas Liepiai suteikė tėvo vardą, o jaunėlį pavadino lietuvišku Stanislovo vardu. Motina Pranutė – iš Žakainių piliakalnio krašto. Stanislovas baigė tuometę Šilutės pirmąją vidurinę (dabar gimnazija), po to – studijas, o nuo 1994 m. kūrė „Stamelos“ bendrovę, vadovavo, ėjo vingiuotu ir sunkiu lietuviško verslo keliu. „Stamela“verčiasi statybomis, melioracija, daro elektros darbus, o kad žmonės turėtų ką veikti ir žiemą, ėmėsi medžio apdirbimo – darė europadėklus, gabeno į Olandiją, Belgiją, kitas šalis. Gamino medinius langus, duris.

„Šiuo metu darbo turime daug, o pastarieji pora metų buvo sunkūs. Ne visi projektai buvo pelningi,  dabar jaučiame pagyvėjimą, – nenutylėjo patirtų sunkumų bendrovės šeimininkas. – Požiūris mūsų valstybėje į verslą nėra geras: smulkusis, stambusis verslas gauna Europos Sąjungos fondų paramos, o vidutinis, šiek tiek stambesnis – ne. Nėra jokio skatinimo“.

Kasryt tenka sveikintis beveik su 120 žmonių, jiems reikia išmokėti atlyginimus, valstybei – mokesčius, o dar investicijos…

„Netroškau, kad mano sūnus imtųsi tokio verslo… Reikia padėti ir su rūpesčiu atėjusiam darbininkui.  Tai – žmogiškoji pusė. O kiek finansinių problemų, kiek kitokių – nenoriu nė kalbėti… Todėl ir reikia vienytis verslininkams, kad žodis būtų tvirtesnis. Todėl ir noriu suburti verslininkus, kartą per savaitę nuvažiuoti į minėtuosius rūmus Klaipėdoje, padalyvauti verslo pusryčiuose, pabendrauti, pasidomėti“, – kalbėjo S. Liepis.

Ir „Stamela“, ir kitos bendrovės galėtų daug prisidėti tvarkant varganą Pamario krašto melioracijos sistemą, tačiau pinigų lieka labai nedaug, tiesa, šiemet skirta daugiau. „Turime gal 7 atestuotus melioracijos specialistus. Žemupys skęsta. Melioracijos, polderių sistemas verkiant reikia tvarkyti. Mūsų polderiai – unikali sistema, nuolat kalbu apie tai nuvykęs į akademiją, kurią taip vadinu iš įpročio. Kokios mūsų užliejamos pievos… Susuktos žolės ritiniai lieka plaukioti, nėra kur jų net sunaikinti… Visiems ir visur pasakoju, kad labai graži Šilutės krašto gamta“, – kalbėjo S. Liepis, o į nusistebėjimą, kad pakelės iš Šilutės į Kintų pusę, į Ventę apžėlusios žmogui kaklą siekiančia žole, atsakė, kad už tai atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tai jos pavaldumo keliai, todėl ne Savivaldybė, bet kelininkai turi laiku nušienauti pakeles.

„Tiek turistų važiuoja, priežiūra būtina. Kai prastas matomumas, galimos ir avarijos, nelaimės. Tačiau verta pasidžiaugti, kad iš Šilutės į Kintų pusę kelias jau yra asfaltuotas. Teko matyti, kaip šiuo dulkančiu žvyrkeliu turistai iš Vokietijos dviračiais važiuodavo… Baisu…“, – kalbėjo verslininkas.

Anot jo, turizmo kraštu vadinamame Pamaryje privalu tvarkytis, neapsileisti. Šilutės turizmo informacijos centras turi puikų naują darbuotoją, kuris užsiima paukščių stebėjimu. Tai esąs didelis ornitologijos žinovas ir geras specialistas. „Paukščių stebėjimas – nauja, bet labai populiarėjanti turizmo sritis. Esu vykęs fotografuoti paukščių į Suomiją, Norvegiją, tačiau netrukus supratau, kad, Dieve duok, pavyktų nuotraukose užfiksuoti vien Lietuvos paukščius… Kiek jų čia praskrenda, peri…“ – rado kuo pasidžiaugti S. Liepis.

Džiaugsmas ir turtas

Žmona Astrita garsėja labdaringa veikla. Sūnus Matas, minėjome, jau „Stamelos“ direktorius, su žmona šilutiške Sonata augina dukras Lėją ir Kotryną. Sūnus Lukas su šilutiške žmona Dovile įsikūrę Kaune – Lukas dirba auditoriumi „Ikėjos“ atstovybėje, jauna šeima augina sūnelius Danielių ir Eliją. Jauniausias sūnus Nojus – dar studentas, tačiau ir dirba.

„Esu „Stamelos“ direktoriaus Mato patarėjas… – apie dabartį pajuokavo S. Liepis, pakreipęs kalbą apie didžiausią džiaugsmą – keturis anūkus. – Dvi mergaitės, du berniukai nuo šešerių iki dešimties metų. Čia yra svarbiausias ir didžiausias turtas. Dažnai juos matau. Esu ir sūnui sakęs, kad mes, seneliai, anūkus lepiname, o tėvai – auklėja. Ir laiko jau daugiau turime anūkams, ir supratimas kitoks. Auklėti vaikus turi tėvai. Esu įsitikinęs…“ – vis su šypsena, su nuoširdžiu džiaugsmu pasakojo S. Liepis, kuris toli gražu nepanašus į senelį…

Stanislovas Liepis sako supratęs, kad jau metas daugiau laiko skirti pomėgiams. Traukia gamta, domina paukščių stebėjimas, fotografavimas. Turi ir retų nuotraukų: lapės ir erelio kovos vaizdą… Buvimas gamtoje, paukščių stebėjimas ir laukimas ypatingos akimirkos ir yra S. Liepio poilsis, pramoga, atgaiva, pomėgis.

Stasė SKUTULIENĖ    

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų