Verslininkas rytinių spūsčių išvengia visureigį iškeitęs į elektromobilį

Atvykęs į verslo susitikimus žinomas investuotojas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas dažnai sulaukia nustebusių žvilgsnių. Ilgus metus galingu visureigiu važinėjęs verslininkas prieš keletą savaičių tapo pirmuoju naujojo „Volkswagen“ e-Golf savininku ir sako besijaučiantis puikiai, persėdęs į elektromobilį. „Jis dinamiškas, greitai įsibėgėja, manevringas ir ergonomiškas, o svarbiausia – sutaupo man daug brangaus laiko“, – teigia M. Glodas.

Galimybė „nusipirkti“ valandas
Pasak M. Glodo, pagrindinė priežastis, kodėl jis pradėjo galvoti apie elektromobilio įsigijimą, buvo rytinės Vilniaus spūstys, kurias kas rytą tekdavo įveikti vežant vaiką į mokyklą ir vykstant į darbą.
„Gyvename užmiestyje, šiaurinėje Vilniaus dalyje, o vaiką tekdavo nugabenti į mokyklą, įsikūrusią visai priešingame miesto pakraštyje. Net be rytinių spūsčių ši kelionė trunka beveik pusvalandį, o pačiomis blogiausiomis dienomis mes spūstyje įstrigdavome net valandą ir ilgiau. Neretai pavėluodavome į mokyklą, tad ši situacija kėlė didelį stresą visai šeimai“, – pasakojo M. Glodas.
Tuomet verslininkas nusprendė ieškoti išeičių. Gyvenamosios vietos ir vaiko mokyklos keisti nenorėjo, tad teko svarstyti, kaip dar būtų galima išspręsti ilgų rytinių kelionių problemą ir „nusipirkti“ laiko.
„Sakoma, kad laiko nenusipirksi, bet aš manau, kad man tai pavyko, – šypsosi vyras. – Dabar, kai įsigijau elektromobilį, keliaujame A juosta, aplenkdami kamščius, be streso atvykstame laiku ir nebetenka aukoti brangių rytinio miego ar pusryčių valandų. Kelionė trunka tiek, kiek ir turėtų trukti, papildomai nebesugaištame.“
Elektromobilis iškart tapo nepamainomas kasdienis pagalbininkas – juo M. Glodas ne tik veža vaiką į mokyklą, vyksta į darbą, bet ir keliauja į verslo susitikimus tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose.
„Dažnai tenka keliauti darbo reikalais į Kauną, tad elektromobiliu važinėju ne tik po Vilnių. Laisvalaikiu juo vykstu į golfo laukus, pas draugus ir gimines kituose miestuose“, – pasakoja M. Glodas.
Mitus sugriovė realybė
Pasak M. Glodo, prieš apsisprendžiant įsigyti elektromobilį, teko susidurti su įvairiais vyraujančiais mitais, kurie, žinoma, kėlė abejonių ir vertė dar geriau apsvarstyti šį sprendimą. Vienas iš jų – esą elektromobiliu, papildomai jo nepakrovus, neįmanoma ištempti nė dienos.
„Žinoma, apsispręsti šiek tiek ryžto prireikė, tačiau realybė naudojantis elektromobiliu netruko sugriauti visus mitus. Supratau, kad juos kuria ir skleidžia tie, kurie elektromobiliais patys nesinaudoja, o tik yra šį tą apie juos girdėję. Pirmiausia, mano įsigytas elektromobilio modelis leidžia papildomai nepakrovus nuriedėti iki 250 km atstumą. Kasdien važinėdamas su reikalais po miestą aš puikiai „sutelpu” į 200 kilometrų, o dažniausiai per dieną tvarkydamas reikalus „prisuku“ iki 100 km – mieste krautis net neprireikia, nors tokių galimybių yra. Vakare grįžęs namo įjungiu elektromobilį į tinklą, o rytą jis jau laukia pasirengęs kelionei“, – dalijosi patirtimi elektromobilio savininkas.
Įkrovimo stotelių tinklas plėsis
Dar vienas klausimas, kylantis abejojantiems, – tai įkroviklių tinklas ir ilgas krovimo laikas. Pasak M. Glodo, nors Vilniaus mieste įkrovimo stotelių kol kas trūksta, jų tinklas artimiausiu laiku bus plečiamas tiek sostinėje, tiek kituose miestuose bei tarpmiestinėse magistralėse.
„Bent jau aš asmeniškai iki šiol nesusidūriau su didele problema, kad prireikus mieste nėra kur pasikrauti. Vienas iš prekybos centrų turi ir greitojo pakrovimo stoteles, tad nuėjus apsipirkti galima labai greitai ir patogiai įkrauti savo elektromobilį bei tęsti kelionę“, – sakė M. Glodas.
Įkrovimo stotelių tinklas artimiausiais metais bus gerokai plečiamas. Per ateinančius porą metų visa Lietuva bus padengta elektromobilių įkrovikliais – tai numato Susisiekimo ministro patvirtintos gairės. Magistraliniuose keliuose iki 2022 m. planuojama pastatyti 28 greitojo įkrovimo stotelių tinklą – tai numato Lietuvos automobilių kelių direkcija. 18 didžiausių šalies savivaldybių planuoja iki 2020 m. įrengti apie 300 įkrovimo stotelių, šią nišą išnaudoti sieks ir verslo įmonės. Pavyzdžiui, „Lietuvos energijos“ valdoma UAB „Energijos sprendimų centras“, besirūpinanti bene populiariausia elektromobilių įkrovimo stotele Lietuvoje, esančia prie Operos ir baleto teatro Vilniuje, jau kitąmet planuoja įrengti dar 10 greitojo įkrovimo stotelių. Be to, ši įmonė kuria mobiliąją aplikaciją „Charge it on“, kuri sujungs informaciją apie visas pavienes stoteles ir integruos Lietuvą į didžiausią elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą Šiaurės Europoje.
Šiandien dar stebina
Ilgus metus galingus ir didelius automobilius vairavęs M. Glodas gerokai nustebino aplinkinius, kai nusprendė persėsti į palyginti nedidelį kompaktinės klasės elektromobilį. Vyras pasakoja, kad prieš apsispręsdamas išbandė beveik visų gamintojų dabar siūlomus elektromobilių modelius, kol išsirinko atnaujintą e-Golf. Jo nuvažiuojamas atstumas be pakrovimo šiuo metu yra didžiausias rinkoje ir siekia iki 300 km, ką patvirtino ir NEDC (New European Driving Cycle) metodika.
Verslininkas džiaugiasi, kad jo pavyzdys paskatino ir kitus draugus bei verslo partnerius bent jau pradėti domėtis elektromobiliais. „Riedėdamas savo naujuoju elektromobiliu dažnai pagalvoju, kaip palengvėtų miesto žmonių, gyvenančių ar dirbančių šalia intensyvaus eismo gatvių, situacija, jeigu daugelis automobilių būtų elektriniai. Nebeliktų tokios didžiulės taršos, triukšmo, gyventume gerokai sveikiau ir maloniau“, – mintimis dalijosi M. Glodas.
Spartų elektromobilių populiarėjimą pastebi ir jais prekiaujantis „Moller Auto Savanoriai“ vadovas Tomas Deržanauskas. Jo teigimu, elektromobilius išbandę klientai jais būtinai susidomi rimčiau. Oficiali statistika tai irgi patvirtina – VĮ „Regitra“ administruojamo Kelių transporto priemonių registro duomenimis, elektromobilių skaičius Lietuvoje per pastaruosius 3 metus išaugo 8 kartus. „Regitros“ atstovų vertinimu, tai galėjo lemti sparčiai didėjantis elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius, taip pat augantis žmonių sąmoningumas.


„Elektromobilių skvarbos augimas – įsibėgėjanti pasaulinė tendencija, žadanti didžiulius pokyčius automobilių industrijai. Automobilių gamintojai vienas po kito praneša apie būsimus naujus elektromobilių modelius, technines naujoves. Šiems pokyčiams rengiasi ir „Volkswagen“, kuri užsibrėžė greičiau nei per dešimtmetį tapti elektromobilių rinkos lydere – į šių transporto priemonių plėtrą kompanija investuos net 9 mlrd. eurų. Ką tik Frankfurto automobilių parodoje pristatyti naujausi „Volkswagen“ elektrinių automobilių šeimos modeliai. Vienas iš jų, I. D. Crozz, su viena įkrova jau gali nuriedėti iki 600 km. Naujų elektromobilių bus siekiama parduoti ne mažiau kaip po milijoną per metus“, – ateities planais dalijosi T. Deržanauskas.
Pasak jo, artimiausių kelerių metų pokyčiai automobilių rinkoje bus didžiausi per pastarąjį šimtmetį ir pranašauja naują erą tiek pasaulinei ekonomikai, pagrįstai naftos vartojimu, tiek ir kiekvienam iš mūsų. „Automobilių pramonė tam aktyviai rengiasi, tad elektromobiliai jau po penkerių metų taps nebe egzotika, o kasdienybe“, – prognozavo T. Deržanauskas.

Žana Jakevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite