Verslas keičia kryptį: vietoj Rusijos – į Honkongą

Lietuvą iš Honkongo pasiekė gera žinia – Lietuvos įmonės galės eksportuoti paukštienos produktus į šią rinką.

,,Daug dirbame, kad Lietuvai atsivertų naujos rinkos, tad žinios iš Honkongo išties džiugina. Nors Lietuva eksportuoja nedaug paukštienos, tačiau tai puiki galimybė plėsti bendradarbiavimą ir užmegzti glaudesnius santykius“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
,,Verslas jau prieš kurį laiką kalbėjo apie galimybes eksportuoti produktus į Honkongą, nes tai vartai į milžinišką Kinijos rinką, dabar jie tą galės padaryti. Galbūt net dalį tos produkcijos, kuri buvo eksportuojama į Rusijos rinką, bus galima nukreipti į Honkongą“, – sakė Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas. 2013 m. Lietuvos paukštininkai eksportavo 43,4 tūkst. tonų paukštienos, iš to kiekio tik 4,4 tūkst. tonų sudarė eksportas į Rusiją. Tai nėra didelis kiekis, tad šią produkciją galima nukreipti į kitas rinkas.
,,Honkongas – tai specifinė rinka, jų poreikiai šiek tiek skiriasi, daugiausia juos domina paukščių kojos ar tam tikros sparnų dalys. Lietuvoje tokie produktai yra gaminami ir juos galima bus eksportuoti. Kita vertus įmonės turės galimybę plėsti asortimentą. Kol kas bendradarbiauti su Honkongu yra pasiruošusi tik Kauno grūdų įmonių grupė, tačiau tikimės, kad ateityje verslo santykius užmegs ir kitos įmonės“, – pabrėžė Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas.
Rugsėjo 2 d. Kinijos Liaudies Respublikos Honkongo specialiojo administracinio regiono kompetentinga institucija informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad baigtos veterinarijos sertifikato derinimo procedūros dėl atvėsintos ir šaldytos paukštienos bei paukštienos produktų importo. Tai oficialus patvirtinimas, atveriantis Lietuvos paukštienos produktų gamintojams Honkongo rinką. Pagal eksporto apimtis Honkongas yra ketvirta šalis, kur Europos Sąjunga eksportuoja 8,2 proc. paukštienos. Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai su Honkongo kompetentinga institucija vis dar derina veterinarijos sertifikatus dėl lietuviškų mėsos gaminių, kiaušinių ir pieno produktų eksporto.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Hits: 25

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite