Veltui duodamas pinigas gadina žmogų

Penktadienį į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius domėjosi potvyniu, lankėsi dviejose Šilutės ir Juknaičių seniūnijų šeimose, kurių namuose pakabinti dūmų signalizatoriai, įspėjantys apie galimą gaisrą, susitiko su Katyčių seniūnu Jonu Lukošaičiu, su vietos gyventojais ir rajono Tarybos nariais diskutavo apie kaimo rūpesčius.

Žalgirių kaime, prie Astos Bendikaitės namo.

Žalgirių kaime, prie Astos Bendikaitės namo.

Į Žalgirių kaimą
Tądien potvynio vanduo ant kelio iš Šilutės į Rusnę buvo viršijęs 20 centimetrų, tad keturi automobiliams kelti skirti tralai, tempiami traktorių, jau turėjo darbo: iš abiejų 400 metrų ilgio apsemto kelio atkarpos galų automobilius ant tralo perveždavo per vandenį. Už skirtus pinigus ruošiamas estakados poveikio aplinkai dokumentas, jį svarstys Šilutės rajono savivaldybės taryba, jei pritars, estakados statybos reikalai judės į priekį.
Į Žalgirių kaimą, kuris per didelius potvynius atsiduria vandens apsupty, Seimo narys vyko su mero pavaduotoju Algirdu Balčyčiu, Šilutės seniūnu Raimondu Steponkumi, Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Rimantu Mačijausku, pavaduotoju Arūnu Ališausku. Astos Bendikaitės, gyvenančios su dukra, namuose ant lubų dviejuose kambariuose pritvirtinti dūmų signalizatoriai. Tai baltos spalvos apvali plastikinė dėžutė, iš kurios, pasklidus patalpoje dūmams, pasigirsta šaižus garsas. Žinant, kiek gaisruose uždūsta žmonių, šis prietaisas iš miego prikeltų ir stipriai įmigusius. Toks įrenginys tarnauja dešimt metų, tik kasmet reikia pakeisti viduje esantį maitinimo elementą. Jeigu signalizatorius suveikia, jis nusukamas ir išnešamas išvėdinti, po to vėl užsukamas.
A. Bendikaitė Žalgirių kaime gyvena nuo mažens – antrus metus šiame name, į kurį šįkart užsuko daug vyrų. Moteris pasakojo pripratusi prie potvynių, čia gyventi jai patinka, kaimynai, rodos, irgi nekelia sparnų iš čia, nors atvykėliai labai stebisi, kaip įmanoma čia ištverti.

Rajono Tarybos narys Alfredas Stasys Nausėda (dešinėje) ir veterinarijos gydytojas Algimantas Žilinskas diskusijoje neslėpė nusivylimo, kad kaime bedarbiai ir pašalpų gavėjai tyčiojasi iš dirbančių žmonių.

Rajono Tarybos narys Alfredas Stasys Nausėda (dešinėje) ir veterinarijos gydytojas Algimantas Žilinskas diskusijoje neslėpė nusivylimo, kad kaime bedarbiai ir pašalpų gavėjai tyčiojasi iš dirbančių žmonių.

A. Balčytis „Pamariui“ sakė, kad rajono socialdemokratai ir Seimo narys A. Skardžius nupirko dėžę dūmų signalizatorių – visi jie bus išdalinti tvarkingai gyvenančioms šeimoms nemokamai. „Gal kaimynai, sužinoję apie tokius prietaisus, nusipirks jų, nes saugotis gaisrų turime visi“, – sakė A. Balčytis.
Juknaičiuose kartu su seniūnu Alfredu Gaubiu Seimo narys ir vicemeras aplankė Silvos ir Antano Skirmantų namus. Šeimoje – 7 vaikai. Dukra Indrė Klaipėdos kolegijoje studijuoja geodeziją, jau paskutiniai mokslo metai. Dukra Skaistė antri metai Klaipėdos universitete studijuoja radiologiją. Sūnus Antanas mokosi Šilutės žemės ūkio mokykloje. Dar keturi vaikai mokosi Juknaičių pagrindinėje mokykloje. Tėvai ne tik ūkininkauja, bet ir turi darbus. Namai – tvarkingi, šilti, jaukūs. Aštuoniolika metų turintis sūnus Antanas, jau įsigijęs ir vairuotojo teises, vikriai prikabino dūmų signalizatorių ant vieno kambario lubų, o kitam sakė dar ieškos vietos.
Katyčiuose
Naujasis Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis, rajono Tarybos narys Alfredas Stasys Nausėda, įsikūręs gretimame Stubrių kaime, kartu su A. Skardžiumi ir A. Balčyčiu pasivaikščiojo po miestelį – centrinė aikštė grįsta akmenimis, čia būna turgus, šventės, tik jos gale senovinis daugiabutis šaukiasi šeimininko rankos – apšiuręs, gadina vaizdą. Seniūnas tikisi, kad jį pavyks sutvarkyti. Visi užsuko į kapinių vidury stovinčią evangelikų liuteronų bažnyčią, pasivaikščiojo po miestelį ir bendruomenės namuose susėdo pasikalbėti.
„Reikia tvarkyti prekybą alkoholiu, nes parduotuvėje tenka visiems praeiti pro alaus ir degtinės prikrautas lentynas“, – pirmiausia į Seimo narį kreipėsi seniūnas, pasiūlęs trumpinti prekybos alkoholiu laiką, mažinti šių prekių prieinamumą ir sakė turintis viltį, kad iš užsienio sugrįš girtauti atpratę lietuviai. Sumažėjo Katyčiuose gyventojų, mokykloje – mokinių, tačiau iš Katyčių krašto rajono Taryboje jau yra narių, jau yra daugiau dėmesio. Susitvarkius formalumus, būsianti pirtis, kur galima prie arbatos puodelio atvirai pasikalbėti. „Tai atitrauktų žmones nuo televizorių, būtų gera proga pabendrauti, pasitarti“, – įsiterpė S. A. Nausėda.
Seimo narį domino darbo vietos Katyčiuose. Seniūnas neslėpė turįs sumanymų: yra laisvų patalpų, galima šį tą meistrauti, jeigu pavyks susitarti su verslininkais: daryti pakabas, ženkliukus. Rajono Tarybos narys Antanas Kubaitis pritarė, kad noras ir pastangos atsipirktų, tik reikia burtis.

Kol juknaitiškių Silvos ir Antano Skirmantų sūnus Antanas prie lubų tvirtino dūmų signalizatorių, Seimo narys Artūras Skardžius (iš kairės) namų šeimininkei pasakojo, kaip ši įranga veikia, o rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis priminė, kad ši nedidelė dėžutė, pasklidus dūmams, tikrai visus pažadins.

Kol juknaitiškių Silvos ir Antano Skirmantų sūnus Antanas prie lubų tvirtino dūmų signalizatorių, Seimo narys Artūras Skardžius (iš kairės) namų šeimininkei pasakojo, kaip ši įranga veikia, o rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis priminė, kad ši nedidelė dėžutė, pasklidus dūmams, tikrai visus pažadins.

Seniūnas pasakojo, kad garbaus amžiaus žmones galima suburti į kooperatyvą, centralizuotai įdirbti jų žemę, užauginti jiems bulvių, grūdų, kitko. Kaimo vištų kiaušiniai – perkamiausi, iš to galima daryti versliuką. Viskam galima pasitelkti bedarbius ar pašalpas gaunančius asmenis. Katytiškiai svarstė, kad už europines lėšas nutiesta nuotekų trasos, tačiau vos keli gyventojai už savo pinigus prijungė namų nuotekų vamzdynus prie šių trasų, kiti nesijungia, nes išsyk būtų ir dideli mokesčiai už nuotekas, taip pat prijungimas brangus.
S. A. Nausėda svarstė, kad didelės žalos kaimui atnešė mažų ūkių sunaikinimas. Lietuvis buvo įpratęs išgyventi iš gabaliuko žemės. Dabar žemės nenori, nes negautų pašalpų. Bedarbiai, pašalpų gavėjai kaime tyčiojasi iš dirbančio žmogaus. Išlaikytiniai atprato nuo darbo, nesugeba savarankiškai tvarkytis, vaikų auginti. Stambūs ūkiai gavo europinės paramos, o smulkūs – nieko. Vienam hektarui žemės Europoje tenka 1,7 gyvulio, Šilutės rajone – 0,3. 2013 metais rajono žemdirbiai pardavė 60 tūkst. tonų pieno, gavo 65 milijonus Lt pajamų. Iš naftos, durpių verslo į valstybės biudžetą sumokėta tik per 38 milijonus litų.
Kitose valstybėje (Estija, Lenkija) ūkių turto, fermų po plytą nesidalino, neišsinešiojo… Lietuva nepasirinko kooperacijos kelio, nueita klystkeliais. Europos Sąjungos parama naudojama įvairioms studijoms, koncepcijoms, strategijoms rengti (rengėjų pilna, visiems apsimoka). Lenkija suderina pramonę, ekologiją ir darbo vietų steigimą, o Lietuvoje europinius pinigus išdalina lozungų prirašytiems projektams.
Veterinarijos gydytojas Algimantas Žilinskas pridūrė, kad kaime įprasta laukti pašalpų, o galėtų daržus įsidirbti, visko augintis, vištų laikyti. „Postūmio reikia: nesitvarkai, nedirbi, pašalpos negausi“, – siūlė A. Žilinskas, o seniūnas pridūrė, kad degraduoja jau trečia karta. „Didžiausia blogybė – už nieką, veltui duodamas pinigas“, – sakė S. A. Nausėda.
A. Žilinskas atkreipė Seimo nario dėmesį į verslą. Esą užsienyje kuri verslą – gauni lengvatų, o Lietuvoje. Nespėjai imtis verslo, tuoj mokėk mokesčius, jau trečią kartą padidino minimalią mėnesio algą, o iš ko mokėti, kai pajamos tiek nedidėjo?

Stasė SKUTULIENĖ

Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis (iš dešinės) Seimo nariui Artūrui Skardžiui ir bendruomenės nariams pasakojo, kad Katyčiuose galima imtis įvairios naudingos veiklos.

Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis (iš dešinės) Seimo nariui Artūrui Skardžiui ir bendruomenės nariams pasakojo, kad Katyčiuose galima imtis įvairios naudingos veiklos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite