Velionį į karstą… maiše

Trečiadienį į „Pamario“ laikraščio redakciją paskambinusi moteris pakvietė į Stoniškius, kur netrukus turėjo parvažiuoti iš Klaipėdos su velioniu maiše. Po valandos prie Stoniškiuose įrengtų erdvių šarvojimo patalpų sustojo automobilis su karstu, ką tik nupirktais laidotuvių vainikais, krepšeliais, baltų rožių žiedais. Kai vyrai iš automobilio įnešė karstą į šarvojimo patalpas ir jį atidengė, karste bolavo maišas, kuriame artimieji ir parsivežė velionį. Kas atsitiko?

Nuėmus karsto viršų, atsivėrė toks vaizdas…
Autorės nuotr.

53 metų Stoniškių seniūnijos vieno kaimo gyventoją pakirto tuberkuliozė. Artimieji pasakojo, kad Respublikinės Klaipėdos ligoninės tuberkuliozės filiale vyras gydėsi daugiau negu dvi savaites, o balandžio 21 d., antradienį, mirė. Dvi seserys, kiti giminaičiai trečiadienį dar iki pietų važiavo į Klaipėdą, vežė velioniui būtinas įkapes, tikėjosi ligoninėje mirusįjį aprengti, sutvarkyti, paguldyti į karstą ir parsivežus pašarvoti Stoniškiuose esančiose tam skirtose patalpose. Grįždami šalia karsto sudėjo nupirktus vainikus, krepšelius ir kitas gėles. Tačiau Stoniškiuose jų laukė ir dar vienas darbas…
Velionio sūnėno žmona Justina, jauna ir energinga moteris, neslėpė apmaudo ir pasipiktinimo. Ji savo mobiliuoju telefonu net nufilmavo, kaip velionį maiše dėjo į karstą ir išvežė. Ji prisiminė, kad kitoje Klaipėdos ligoninėje irgi buvo panaši situacija, tačiau tuomet velionį ten pat sutvarkė, aprengė nuvežtais drabužiais ir tvarkingai paguldytą į karstą atidavė artimiesiems. Jiems beliko nubraukti ašarą – juk neteko brangaus žmogaus. Šįkart, Justinos nuomone, artimųjų skausmas niekam nerūpėjo.
Ir Justina, ir kiti artimieji tikino, kad Tuberkuliozės filiale velionio kūnas buvo laikytas tam skirtame šaldytuve, įdėtas į specialų maišą. Ši patalpa yra atskirai nuo ligoninės pastatų. Ten buvę grubokai atsisakyta neleisti mirusįjį čia pat perrengti, artimieji dar išgirdo reikalavimą grąžinti naują specialų maišą, su kuriuo išsiveža velionį. Nors išvakarėse buvę kalbėta kitaip: atsivežkite įkapių rūbus, galėsite aprengti. Kai velionį maiše su karstu nešė į automobilį, per langus tai matę ir labai susidomėję ligoninės darbuotojai. Ne tik Justina, bet ir kiti šią situaciją vadino pasityčiojimu iš mirusiojo, iš artimųjų ir jų skausmo netekties valandą.
Karstas šarvojimo patalpoje kol kas liko ant grindų. Artimieji šarvojimo salėje ruošėsi velionio kūną ištraukti iš maišo ir aprengti įkapėms skirtais rūbais. Vėliau karstas bus užkeltas ant jam skirtos pakylos, aplinkui bus sudėti vainikai, gėlių krepšeliai ir žvakės. Visa tai padarius, bus galima ir paliūdėti…
Dvi velionio seserys, kiti giminaičiai su šio rašinio autore bendravo ramiai, tylomis, nors jautėsi, kad žmonės prislėgti ir pažeminti.
Gydytojos komentaras
Telefonu susisiekėme su Respublikinės Klaipėdos ligoninės tuberkuliozės filialo vadove, gydytoja pulmonologe Virginija Daukšiene, kurios darbo stažas viršija 46 metus. Gydytoja paaiškino, kad tvarka nepasikeitusi, mirusiųjų čia niekada netvarkydavo, nerengdavo, nes maža atskira patalpa turi tik specialų šaldytuvą, kuriame mirusiojo kūnas laikomas specialiame maiše. Kai laidojimo verslu užsiimančios firmos pasiima velionį, jie pasirūpina ir jo aprengimu paskutinei kelionei.
Ar normalu, kad Stoniškiuose artimieji turi visa tai daryti šarvojimo salėje?
V. Daukšienė patikino, kad tuberkulioze galima užsikrėsti tik per orą, kai bakterijos iškvepiamos, tad šiuo atveju jokio pavojaus nebėra. „Artimieji buvo įspėti, kad mirusįjį laikome parą, viskas padaryta taip, kaip priklauso“, – sakė gydytoja, priminusi, kad tokią situaciją tenka komentuoti pirmą kartą. Esą įprasta, kad laidotuvėmis paprastai rūpinasi užsiimantieji tokiu verslu, jie prie šarvojimo salių turi specialias patalpas velioniui nuprausti, aprengti ir tinkamai sutvarkyti. Kartais tai daro artimieji namuose. Giminės ar artimieji pasirenka, ką daryti.
V. Daukšienė priminė, kad tuberkuliozė yra labai paplitusi Šilutės ir Pagėgių krašte. Praėjusiais metais net 13 proc. pacientų stacionare buvo iš Šilutės rajono, o su Pagėgiais situacija ypatinga. Mat to krašto žmonės į gydytoją pulmonologą kreipiasi Tauragėje, tad ryšiai su Klaipėda dar sudėtingesni. Kita bėda, kad sergantieji tuberkulioze dažnai patys nutraukia pradėtą gydymą, o tai reiškia, kad tuberkuliozės bakterijos gali tapti atsparios vaistams. Tuberkuliozė – užkrečiama liga.
Kiti pastebėjimai
Stoniškių seniūnas Ričardas Bartkevičius, atvykęs prie mirusiųjų šarvojimo salės, irgi jautėsi nejaukiai. O kaip šią situaciją vertina Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus? „Nelabai kaip atrodo… Klaipėdos medikai pasielgė pagal taisykles. Dabar retai artimieji iš ligoninės patys pasiima mirusiojo kūną – tuo rūpinasi laidojimo paslaugų teikėjai, kurie viską sutvarko. Galbūt tuberkuliozės ligoninė ir neturi mirusiesiems tvarkyti skirtų patalpų, aš to nežinau. Be to, rodos, kad neleidžiama bet kokiu transportu vežti mirusiojo palaikų ir karste?
Išties tokiu atveju vertėtų pasiklausti firmas, kuri teikia laidojimo paslaugas. Jie viską žino, taip pat ir reikalavimus. Praėjo laikai, kai mirusiojo karstą vežime tempdavo arklys. Žinoma, laidojimo paslaugos kainuoja. Tačiau šįkart taupymas sukūrė nejaukų vaizdą ir slogų įspūdį“, – kalbėjo D. Steponkus.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 199

6 komentarai

  • ša

    Faktas kaip blynas. Kad ligoninėje tikėjosi gauti pinigų iš mirusiojo giminaičių. Visais laikais leisdavo artimiesiems velionį aprengti ir patiems išsivežti. Nemanau, kad artimieji nuleis rankas ir neieškos teisybės.

  • nustebusi

    baisu

  • samanta

    kaip taip galia

  • kornelija

    Dar sako maišą grazinkit 😀 buvau toj ligoninej prieš savaite ka galiu pasakyti daktares ziaurios 😀 pralaukem 3 val prie kabineto pasake kad ji pavargus ir nepriims musu, nuejom pas kita daktare kuri teige mums priimsimti pasake kad nepriims nes pietauti yseina ir jai galva skauda.. Ka kalbeti apie mirusius jai su gyvais elges kaip… Ner zodziu apie sita ligonine

  • kornelija

    Baisi ta ligonine ner zodziu

  • ona

    Tuberkuliozė Stoniškių baubas.Dažname asocialiame būste -blusos.Ar privalo kokios tarnybos rūpintis ligų židiniais?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite