Vėl neatsakingai skinamas meškinis česnakas: gamtininkai ragina gyventojus būti sąmoningais

Atėjus pavasariui žmonės vėl be saiko skina gamtoje natūraliai augančius meškinių česnakų lapus, dėl to kyla grėsmė jų būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

Tai reiškia, kad meškinį česnaką draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti, jeigu jis nuskintas, nupjautas, išrautas, surinktas ar kitaip paimtas iš gamtos jo natūralaus paplitimo vietose Lietuvos teritorijoje.

„Lietuvos raudonosios knygos komisijoje diskutavome, ar jau atėjo laikas pasitikėti visuomene ir mėgstamą kulinarijoje naudoti meškinį česnaką, jo būklei atsistačius, išbraukti iš Lietuvos raudonosios knygos. Tai padarėme tikėdamiesi, kad didėjantis gamtosauginis sąmoningumas, noras saugoti, gerbti gamtą, aplinką, o ne apribojimai, sankcijos leis meškiniam česnakui netrikdomam augti mūsų miškuose“, – pažymi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.

Deja, supratimo, kad gamtos išteklius turime tausoti vis dar nepakanka ir kai kurie gyventojai miške ar pievoje elgiasi lyg būtų savo darže. Neseniai valstybiniame Vidzgirio botaniniame draustinyje užfiksuota, kad čia augančioje gausioje meškinių česnakų populiacijoje buvo ne tik nuskinta ar išrauta ypač daug šių augalų, bet ir ištrypta.

L. Janulaitienė įspėja, kad masiškas meškinio česnako lapų ir žiedynstiebių pjovimas labai silpnina augalą – tuomet jis negali sukaupti pakankamai reikalingų medžiagų sėkloms brandinti ar kitais metais sužydėti. Ypač tai kenkia negausioms meškinio česnako populiacijoms.

Administracinių nusižengimų kodeksas nesilaikantiems nustatyto draudimo, asmenims numato baudą nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 70 iki 140 eurų. Šiuo metu derinamas naujas Administracinių nusižengimų kodekso projektas, kuriame numatomos ženkliai didesnės baudos už tyčinį gamtos išteklių naikinimą.

Meškinis česnakas nuo 1962 m. buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašą, o 2007 m. buvo priskirtas šio sąrašo saugomoms rūšims, kurių gausumas atkurtas. 2018 m. vertinant Lietuvos saugomas rūšis pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kriterijus, meškinis česnakas buvo priskirtas arti grėsmės (NT) esančioms rūšims, todėl Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymu nuo 2019 m. nebesaugomas.

Meškinis česnakas (Allium ursinum) – vienintelis Lietuvoje miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jis mėgsta derlingų aliuvinių dirvožemių ūksmėtus lapuočių miškus, auga šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse.

Jo gležni lapeliai prasikala anksti pavasarį. Tada, kai medžiai dar nesulapoję, kol drėgnamėgės aukštaūgės žolės dar neužstoja saulės šviesos. Netrukus pasirodo ir žiedynstiebiai, iškeliantys baltus žvaigždiškus žiedus.

Anksti prasidėjusi augalo vegetacija baigiasi vasaros pradžioje. Žiemoti lieka svogūnėliai. Plinta daugiausia sėklomis, dalį kurių išnešioja skruzdėlės, šiek tiek dauginasi svogūnėliais.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite