Vėjo jėgainių šalyje kyla vis daugiau, bet neracionalios baimės lieka

Daugiau kaip dešimtadalį (11,2 proc.) Lietuvoje pernai sunaudotos elektros energijos pagamino šalyje veikiančios vėjo jėgainės ir tarp žaliosios energijos gamybos išteklių nusileido tik kietajam biokurui. Nors vėjo jėgainių šalyje įrengiama vis daugiau, tačiau bijant neigiamo poveikio gamtai bei asmeninei savijautai jų kaimynystė ne visuomet sutinkama draugiškai. 

Paprastai nerimaujama dėl to, kad į vėjo jėgaines atsitrenks ir žus paukščiai, vyraus nuolatinis triukšmas, kris žemės, būsto vertė. Tokie ir panašūs stereotipai, sukurti iš dalies tiesos ir iš didelės dozės prasimanymų, dažniausiai baugina žmones. Tačiau siekiant mažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą ir stabdyti klimato kaitą, atsinaujinančios energetikos šaltinių plėtra yra vienintelis būdas gyventi švariau ir sveikiau. Todėl griauti nepagrįstus mitus yra būtina.

        1. Dėl vėjo jėgainių žūsta paukščiai.

Pasaulyje vėjo jėgainių poveikis laukinei gamtai tiriamas dešimtmečius. Laikui bėgant vėjo jėgainės atpigo ir išpopuliarėjo, todėl norima aiškiai žinoti, kaip jos keičia aplinką.

Ar tiesa, kad dalis paukščių žūva dėl vėjo jėgainių?

Būtų neprotinga teigti, kad vėjo jėgainės aplinkai nedaro jokio poveikio. Dar 1962 metais biologė Rachel Carson pastebėjo, kad „gamtoje niekas neegzistuoja vienas“. Tačiau užtenka pažvelgti į sausus faktus. Skaičiuojama, kad per metus į vieną vėjo jėgainės turbiną atsitrenkia ir žūsta apytiksliai penki paukščiai. Galbūt nuskambės neįtikėtinai, tačiau katastrofa atskirų šalių ekosistemoms yra laikomos ne vėjo jėgainės, o… katės! Būtent jos sumedžioja didžiąją dalį per metus pražūstančių paukščių.

Paukščių populiacijas kur kas labiau nei vėjo jėgainės mažina atsitrenkimai į aukštos įtampos elektros laidus, pastatų langus, susidūrimai su kelių transporto priemonėmis, jų mažėjimą lemia ir žemdirbystė bei mobiliojo ryšio bokštai.

       2. Vėjo jėgainės kelia didelį triukšmą.

Vėjo jėgainių sparnus įsuka vėjas, todėl jų skleidžiami garsai yra dvejopos prigimties – aerodinaminiai bei mechaniniai. Svarbu žinoti, kad saugant vietos gyventojų ramybę visose šalyse galioja reikalavimai išlaikyti atstumą nuo gyvenamųjų pastatų. Tokie reikalavimai galioja ir Lietuvoje.

Atsakingi vėjo jėgainių parkų plėtotojai niekuomet nepasisakys už „laukinę plėtrą“ bet kur ir bet kaip, nesilaikant atstumų ir kitų nustatytų reikalavimų. Kompanijos „General Electric“ ekspertų vertinimu, už 300 metrų veikianti oro jėgainė skleidžia maždaug 43 decibelų garsą. Palyginimui, oro kondicionierius veikia apie 50 decibelų, o dauguma šaldytuvų – apytiksliai 40 decibelų garsumu. Už 500 metrų stovinti vėjo jėgainė skleis apie 38 decibelų garsą.

Išvada: vėjo jėgainės skleidžiamas garsas tiesiog pasimes tarp namų aplinkoje nuolat veikiančių prietaisų garsų.

       3. Šalia vėjo jėgainių esančio nekilnojamojo turto vertė sumažės.

Nekilnojamojo turto įsigijimas yra viena svarbiausių žmogaus gyvenimo investicijų, todėl nenuostabu, kad pastatų bei žemės vertės klausimas netoliese statant vėjo jėgaines kyla įvairių šalių gyventojams.

Prieš keletą metų Londono ekonomikos mokykla paskelbė pakankamai prieštaringą tyrimą. Viena vertus, jis atskleidė, jog Anglijoje ir Velse būsto kainas išties kiek sumažino vėjo jėgainių kaimynystė. Tačiau dar aktyviau į vėjo jėgaines investuojančioje Škotijoje būsto kainų kryptis judėjo priešinga kryptimi. Į šį fenomeną dėmesį atkreipę ekspertai mano, kad papildomos investicijos į vietinės ekonominės veiklos suaktyvinimą bei diegiamus laisvalaikio sprendimus kaip tik įkvepia tokioms vietoms naujos gyvybės.

Vienas tokių pavyzdžių yra didžiausias Škotijos miestas Glazgas. Šalia jo esančio vėjo jėgainių parko buvo įrengta net 130 kilometrų trasų pėstiesiems, dviratininkams, pasivaikščiojimui su šunimis. Vos per pirmuosius du mėnesius trasomis pasinaudojo net 25 tūkst. lankytojų.   

Taigi, galvojant apie vėjo jėgainių parką plėtotojams labai svarbu išnaudoti vietos sinergiją ir bendromis jėgomis su vietos bendruomene surasti sprendimus, kurie suaktyvintų užimtumą ir galbūt sudarytų prielaidas naujiems verslams atsirasti, padėtų pagerinti gyvenimo, laisvalaikio praleidimo kokybę. Akivaizdu, kad būsto bei žemės kainoms kilti padės sutvarkyta ir perspektyvi, o ne palikta savieigai aplinka.

Užsak. Nr.2020/76.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite