Vėjo jėgainių šalyje kyla vis daugiau, bet neracionalios baimės lieka

Daugiau kaip dešimtadalį (11,2 proc.) Lietuvoje pernai sunaudotos elektros energijos pagamino šalyje veikiančios vėjo jėgainės ir tarp žaliosios energijos gamybos išteklių nusileido tik kietajam biokurui. Nors vėjo jėgainių šalyje įrengiama vis daugiau, tačiau bijant neigiamo poveikio gamtai bei asmeninei savijautai jų kaimynystė ne visuomet sutinkama draugiškai. 

Paprastai nerimaujama dėl to, kad į vėjo jėgaines atsitrenks ir žus paukščiai, vyraus nuolatinis triukšmas, kris žemės, būsto vertė. Tokie ir panašūs stereotipai, sukurti iš dalies tiesos ir iš didelės dozės prasimanymų, dažniausiai baugina žmones. Tačiau siekiant mažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą ir stabdyti klimato kaitą, atsinaujinančios energetikos šaltinių plėtra yra vienintelis būdas gyventi švariau ir sveikiau. Todėl griauti nepagrįstus mitus yra būtina.

        1. Dėl vėjo jėgainių žūsta paukščiai.

Pasaulyje vėjo jėgainių poveikis laukinei gamtai tiriamas dešimtmečius. Laikui bėgant vėjo jėgainės atpigo ir išpopuliarėjo, todėl norima aiškiai žinoti, kaip jos keičia aplinką.

Ar tiesa, kad dalis paukščių žūva dėl vėjo jėgainių?

Būtų neprotinga teigti, kad vėjo jėgainės aplinkai nedaro jokio poveikio. Dar 1962 metais biologė Rachel Carson pastebėjo, kad „gamtoje niekas neegzistuoja vienas“. Tačiau užtenka pažvelgti į sausus faktus. Skaičiuojama, kad per metus į vieną vėjo jėgainės turbiną atsitrenkia ir žūsta apytiksliai penki paukščiai. Galbūt nuskambės neįtikėtinai, tačiau katastrofa atskirų šalių ekosistemoms yra laikomos ne vėjo jėgainės, o… katės! Būtent jos sumedžioja didžiąją dalį per metus pražūstančių paukščių.

Paukščių populiacijas kur kas labiau nei vėjo jėgainės mažina atsitrenkimai į aukštos įtampos elektros laidus, pastatų langus, susidūrimai su kelių transporto priemonėmis, jų mažėjimą lemia ir žemdirbystė bei mobiliojo ryšio bokštai.

       2. Vėjo jėgainės kelia didelį triukšmą.

Vėjo jėgainių sparnus įsuka vėjas, todėl jų skleidžiami garsai yra dvejopos prigimties – aerodinaminiai bei mechaniniai. Svarbu žinoti, kad saugant vietos gyventojų ramybę visose šalyse galioja reikalavimai išlaikyti atstumą nuo gyvenamųjų pastatų. Tokie reikalavimai galioja ir Lietuvoje.

Atsakingi vėjo jėgainių parkų plėtotojai niekuomet nepasisakys už „laukinę plėtrą“ bet kur ir bet kaip, nesilaikant atstumų ir kitų nustatytų reikalavimų. Kompanijos „General Electric“ ekspertų vertinimu, už 300 metrų veikianti oro jėgainė skleidžia maždaug 43 decibelų garsą. Palyginimui, oro kondicionierius veikia apie 50 decibelų, o dauguma šaldytuvų – apytiksliai 40 decibelų garsumu. Už 500 metrų stovinti vėjo jėgainė skleis apie 38 decibelų garsą.

Išvada: vėjo jėgainės skleidžiamas garsas tiesiog pasimes tarp namų aplinkoje nuolat veikiančių prietaisų garsų.

       3. Šalia vėjo jėgainių esančio nekilnojamojo turto vertė sumažės.

Nekilnojamojo turto įsigijimas yra viena svarbiausių žmogaus gyvenimo investicijų, todėl nenuostabu, kad pastatų bei žemės vertės klausimas netoliese statant vėjo jėgaines kyla įvairių šalių gyventojams.

Prieš keletą metų Londono ekonomikos mokykla paskelbė pakankamai prieštaringą tyrimą. Viena vertus, jis atskleidė, jog Anglijoje ir Velse būsto kainas išties kiek sumažino vėjo jėgainių kaimynystė. Tačiau dar aktyviau į vėjo jėgaines investuojančioje Škotijoje būsto kainų kryptis judėjo priešinga kryptimi. Į šį fenomeną dėmesį atkreipę ekspertai mano, kad papildomos investicijos į vietinės ekonominės veiklos suaktyvinimą bei diegiamus laisvalaikio sprendimus kaip tik įkvepia tokioms vietoms naujos gyvybės.

Vienas tokių pavyzdžių yra didžiausias Škotijos miestas Glazgas. Šalia jo esančio vėjo jėgainių parko buvo įrengta net 130 kilometrų trasų pėstiesiems, dviratininkams, pasivaikščiojimui su šunimis. Vos per pirmuosius du mėnesius trasomis pasinaudojo net 25 tūkst. lankytojų.   

Taigi, galvojant apie vėjo jėgainių parką plėtotojams labai svarbu išnaudoti vietos sinergiją ir bendromis jėgomis su vietos bendruomene surasti sprendimus, kurie suaktyvintų užimtumą ir galbūt sudarytų prielaidas naujiems verslams atsirasti, padėtų pagerinti gyvenimo, laisvalaikio praleidimo kokybę. Akivaizdu, kad būsto bei žemės kainoms kilti padės sutvarkyta ir perspektyvi, o ne palikta savieigai aplinka.

Užsak. Nr.2020/76.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite