Veiklą pradeda Klaipėdos universiteto ligoninė

2023 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Klaipėdos universiteto ligoninė tampa viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas.

Stiprus medicininių paslaugų centras

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad tai pirmoji Klaipėdos gydymo įstaigų konsolidacija ir viena didžiausių per visus Nepriklausomybės dešimtmečius įvykdytų gydymo įstaigų pertvarkų. Įgyvendinus ją, Vakarų Lietuvoje atsirado stiprus medicininių paslaugų traukos centras, kuris priartins aukščiausio lygio sveikatos paslaugas arčiau pacientų.

„Sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas į vieną, atsirado aukščiausio lygio medicinos centras. Jis turi potencialo tapti ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir viso regiono traukos centru. Universitetinio lygio gydymo įstaigos atsiradimas suteiks galimybių visiems – miestui, universitetui, mokslininkams, gydytojams, pacientams. Tikiu, kad ilgainiui jis subalansuos ir pacientų srautus. Tai bus postūmis visam Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų tinklui“,  – teigia ministras A. Dulkys.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia neabejojantis naujosios ligoninės sėkme – sudarytos visos sąlygos jai vystytis ir augti.

„Su šia reforma tikimės proveržio Vakarų Lietuvos regiono sveikatos apsaugos ekosistemoje. Tam dabar jau turime visas sąlygas – gydymo įstaigą, galinčią teikti kompleksines aukščiausio lygmens paslaugas pacientams, kvalifikuotą personalą, mokslo bazę medikų kvalifikacijoms bei gydymo inovacijoms auginti. Dar reikia šiek tiek laiko, investicijų ir išmintingos vadybos visoms dedamosioms dalims sujungti ir sustyguoti į bendrą, darniai veikiantį organizmą. Aš neabejoju Klaipėdos universiteto ligoninės sėkme“, – sako prof. dr. A. Razbadauskas.

Procedūros truko metus

Ligoninių sujungimas, turto konsolidacija ir kitos procedūros, reikalingos, kad naujas juridinis asmuo pradėtų veiklą, įvykdytos per itin trumpą laiką – vos per metus.

Klaipėdos universiteto ligoninėje dirbs kiek daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų. Tai trečia pagal darbuotojų skaičių ligoninė Lietuvoje, po Kauno klinikų ir Vilniaus Santaros klinikų. Naujoji ligoninė turės beveik 1800 įvairios paskirties gydymui skirtų lovų. Ligoninėje bus teikiamos stacionarinės, ambulatorinės ir reabilitacinės paslaugos.

Įstaigos padaliniai veiks Klaipėdoje, Palangoje ir Švėkšnoje (Šilutės r.).

Naujajai gydymo įstaigai laikinai vadovauja buvęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas, prof. dr. Jonas Sąlyga. Sausio mėnesį planuojama paskelbti nuolatinio vadovo, kuris pakeistų laikinąjį vadovą, konkursą. Konkursai į ligoninių vadovus vyksta nuo trijų iki šešių mėnesių. Nuolatinis vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai.

Ligoninės dalininkai – valstybė, kuriai atstovauja Sveikatos apsaugos ministerija, ir Klaipėdos universitetas. 2021 m. gruodį Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, kuriomis numatyta, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Klaipėdos universitetas – vienas iš Klaipėdos universiteto ligoninės steigėjų – vienintelis Vakarų Lietuvoje universitetinio mokslo centras. Jame, be jūros, socialinių ir humanitarinių mokslų bei inžinerijos specialistų rengiami ir slaugos, radiologijos, reabilitacijos, psichologijos, socialinio darbo, visuomenės sveikatos specialistai. KU Sveikatos mokslų fakultete šiuo metu studijuoja per 1000 studentų, dirba daugiau nei 100 dėstytojų. KU taip pat vykdomos podiplominės studijos, įgyvendinamos medikų kvalifikacijos kėlimo programos.

SAM Spaudos tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite