Vasaros atostogas Veterinarijos akademijos studentai iškeitė į praktiką

Veterinarijos specialybė Lietuvoje šiuo metu nėra populiariausia, bet viena iš daugiausiai pritaikomų šiandienos gyvenime, mat šios srities specialistai gali dirbti įvairiausius darbus. Kad šiandieniniai Lietuvos studentai nori tapti ne vien teisininkais ir vadybininkais, įsitikino Tauragės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pagėgių poskyrio vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Zenonas Komskis, šiuo metu padedantis praktiką atlikti trims veikliems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos auklėtiniams.

Praktikantai (iš kairės) Indrė Rudokaitė, Mingaudas Urbutis ir Gabija Grašytė „Lumpėnų Rambyno“ fermoje su jos vadovu Remigijumi Kelneriu ir Pagėgių poskyrio vyriausiuoju veterinarijos gydytoju-inspektoriumi Zenonu Komskiu.

Į darbą su dviračiu
Vienas iš jų – klaipėdietis Mingaudas Urbutis. Veterinarijos akademijoje trečiakursis praktiką atlieką Piktupėnų žemės ūkio bendrovėje. Kaune besimokantis praktikantas Pagėgių savivaldybėje atsidūrė pasinaudojęs Žemės ūkio praktikų akademijos paslauga. Tai Informacijos centro rengtas projektas, kurio tikslas – sukurti aplinką, kurioje susitiktų žemės ūkio įmonės ir ketinantis studijuoti, besimokantis ar neseniai mokslus baigęs jaunimas.
M. Urbutis jau spėjo pats pajusti, kad dirbti ūkyje nėra lengva. Pirmosiomis darbo savaitėmis, kai mokėsi melžti karves, vaikinas keldavosi net 3 val. ryto ir su dviračiu iš Lumpėnų mindavo pedalus į darbą ŽŪB „Piktupėnai“. Dabar praktikantui nebereikia taip anksti keltis – girdyti ir šerti veršius jis pradedą 6 valandą.
„Mano šios vasaros tikslas yra susipažinti su fermos pagrindiniais darbais ir kaip jie teisingai turėtų būti atliekami. Rekomenduoju savo bendrakursiams ir kitų kursų Veterinarijos akademijos studentams kreiptis į Žemės ūkio praktikų akademiją, kuri labai padėjo ieškant vietos praktikai. Praktinis darbas turėtų padėti apsispręsti dėl tolimesnių planų veterinarijos srityje“, – pasakojo vasaras kaime leisdavęs ir veterinarijos gydytojo specialybę pasirinkęs M. Urbutis.
Pasak ŽŪB „Piktupėnai“ pirmininko Alvydo Lešinsko, nebėra daug specialistų, kurie galėtų dirbti ir prižiūrėti fermas, todėl labai svarbu, kad jaunoji karta savo noru mielai atlieka praktiką ir noriai mokosi naujų darbų.
„Būsimieji veterinarijos daktarai turi išmanyti visus darbus: girdyti galvijus, šerti, sėklinti ir panašiai. Būtent todėl pas mus dirbantis praktikantas jau mėnesį laiko melžė karves, o šiuo metu girdo veršius. Pradėjęs dirbti Mindaugas buvo „žalias“ praktikantas, bet užsispyręs ir motyvuotas. Noriai visko mokėsi ir dabar jo darbu aš esu patenkintas“, – sakė A. Lešinskas.

Šią vasarą Mindaugas Urbutis ne tik išmoko mechanizuotai melžti karves, bet ir suprato, kad tai anaiptol nėra lengvas darbas.

Pavadavo fermos vedėją
Žemės ūkio praktikų akademijos projekte dalyvavo ir Indrė Rudokaitė. Trečią kursą sėkmingai veterinarijos akademijoje baigusi studentė praktinių įgūdžių įgyti atvyko į Lumpėnuose esantį žemės ūkio kooperatyvą „Lumpėnų Rambynas“. Praktikantė džiaugiasi sudarytomis labai geromis sąlygomis dirbti ir ragino kolegas nesnausti – kuo greičiau akademijoje įgytas žinias pamėginti pritaikyti praktikoje.
Pasak studentės, ji neplanavo tapti veterinare, bet siekdama aukštojo universitetinio išsilavinimo įstojo mokytis būtent šios specialybės, kuri jai laikui bėgant ėmė patikti. Praktiką ji atlieką jau antrus metus iš eilės. „Lumpėnų Rambyno“ fermos vedėja Dalia Kelnerienė pastebėjo, kad I. Rudokaitė puikiai moka naudotis kompiuterinėmis programomis. Atsakingai dirbdama studentė įgavo pasitikėjimą ir net laikinai ėjo fermos vedėjos pareigas, kol D. Kelnerienė atostogavo.
„Pas mus dirbusius praktikantus vertinčiau teigiamai. Jie – žingeidūs, noriai visko mokosi, nebijo visokio darbo. Suprantu, kad viena yra, kai mokaisi teorinių žinių, o visai kas kita, kai jas tenka pritaikyti praktikoje. Nesvarbu kokią specialybę pasirinkti, svarbu – būti geriausiam. Gerai atlikdamas savo pasirinktą darbą, tu visada būsi reikalingas, gerbiamas ir gyvenime nepražūsi“, – sakė ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris.
Vasarą paskyrė praktikai
Gabija Grašytė šiemet jau atliko laboratorinę praktiką ir dirbti į Pagėgius, atsisakiusi savo vasaros atostogų, atvyko savanoriškai. Ketvirtą kursą baigusi studentė pasakojo, kad Veterinarijos akademijoje mokytis reikės 6 metus, o baigus mokslus pakliūti į rezidentūrą nebus labai paprasta, todėl norint įgyti praktikos tenka ieškotis darbo ir praktikuotis savo iniciatyva.
Kaune gyvenanti G. Grašytė iškeitė didmiesčio šurmulį ir vasaros atostogas į darbą Tauragės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pagėgių poskyryje. Ketvirtakursė iš pradžių nebuvo užtikrinta, kokią veterinarijos veiklos sritį pasirinks, bet laikui bėgant suprato, jog norėtų dirbti su stambiais gyvūnais, mat jų gydymas yra sudėtingesnis ir įdomesnis.
„Ateityje norėčiau dirbti galvijų ūkiuose. Labiausiai domina chirurgija, bet iki to dar laukia ilgas kelias. Dirbu Pagėgių savivaldybėje antrą savaitę. Tai pirma mano vasara, kai nusprendžiau atostogas paskirti darbui bei praktikai. Todėl nė kiek nesigailiu, mat čia darbuotis man patinka, žmonės su kuriais tenka dirbti, visada noriai padeda ir viską aprodo“, – pasakojo G. Grašytė.
Pasak Z. Komskio, privatūs veterinarijos gydytojai nelabai nori priimti praktikantų, siekdami išvengti konkurencijos ateityje. Jo manymu, praktikos organizavimu Veterinarijos akademijos studentams labiau suinteresuota turėtų būti pati valstybė, mat ateityje gali pritrūkti šios specialybės specialistų. Praktikantų mokymas reikalauja ne tik laiko, bet ir finansinių investicijų, ateityje tai turėtų atsipirkti.
„Priimdami į darbą Veterinarijos akademiją baigusius studentus visi nori, kad jie būtų su darbo patirtimi ir gerai išmanytų darbą. Bet ką daryti ką tik mokslus baigusiems studentams? Kur jiems įgyti tos praktikos, kai ne visur juos priima padirbėti ir įgyti praktinių įgūdžių? Būtent todėl noriu pasidžiaugti, kad Pagėgių savivaldybėje mums pavyko sudaryti sąlygas gauti patirties šiems studentams, kurie galbūt ateityje sugrįš čia dirbti“, – kalbėjo Z. Komskis.

Simonas SKUTULAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 situacija Šilutės ligoninėje

Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, Šilutės ligoninėje atidedamos visos planinės operacijos ir hospitalizacijos, pacientų lankymas draudžiamas nuo 2021 m. spalio 27 d. Lietuvai galynėjantis su ketvirtąja COVID-19 užkrato banga, vis naujų iššūkių patiria ir Šilutės ligoninė. Esant įtarimams, atlikus antrąjį PGR testą, koronavirusas diagnozuotas Vidaus ligų skyriaus pacientui. Nedelsiant profilaktiniai testai buvo atlikti ir kitiems skyriaus pacientams bei darbuotojams. Šiandien paaiškėjo, kad infekcija pasitvirtino dar 9 pacientams. Sergančių darbuotojų nenustatyta. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, pranešama, kad Šilutės ligoninėje buvo imtasi visų

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas, per nelaimę nukentėjo vienas darbininkas. Pirmadienį apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Grabupiuose, Kiaulių auginimo ūkyje, įvyko sprogimas malūno viduje, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, iš pastato veržėsi dūmai. Kilusį gaisrą vandens laistymo žarna gesino vienas darbuotojas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Sprogimo banga išgriovė 30 metrų aukščio pastato sieną, išdužo visi pirmo aukšto langai, išvirto lauko durys, užsidegė viduje laikyti polietileniniai maišai su miltais. Per gaisrą nukentėjo viduje buvęs darbininkas. Nukentėjusysis patyrė

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Taip pat skaitykite