Vasariškas reportažas iš „Rododendrų rojaus“

Džiaugiuosi galimybe pasidalinti įspūdžiais iš didžiausio Europoje Rododendrų parko Brėmene. Žinoma, galėčiau tuo džiaugsmu dalintis tik su savo draugais FB puslapyje, tačiau kaip smagu žinoti, kad nuotraukas galės pamatyti ir tolimiausiame rajono kaimelyje gyvenantys senoliai, neturintys prieigų prie interneto, dar ir šiandien geriausiu informacijos šaltiniu tebelaikantys spaustuvės dažais kvepiantį rajono laikraštį…

Rododendrų parkas – viena lankomiausių Brėmeno įžymybių. Parkas išsidėstęs 46 ha plote, pirmieji rododendrai pasodinti 1936 metais. Parką galima lankyti nemokamai.

Viename informaciniame lankstinuke teko skaityti, kad parke auga apie 10 tūkstančių rododendrų ir azalijų krūmų.

Parko centre yra rododendrų giraite pavadinta teritorija. Čia lankytojus apsupa įvairiaspalviai rododendrai, kurių suskaičiuojama apie du tūkstančius rūšių.

Rododendrų rojus

Ties pagrindiniais parko vartais smalsuolius pasitinka seni parko medžiai, tarp kurių kupstais, kalnais kalneliais ir įvairiausiomis spalvomis žydi rododendrai. Rododendrai, atvežti iš įvairiausių pasaulio šalių, čia puikiai veši. Gegužę ir birželio pradžioje – pats rododendrų žydėjimas. Takeliai veda pro baltų, raudonų, violetinių, oranžinių rododendrų, azalijų kolonijas.

Turistai, Brėmeno svečiai ir patys miestiečiai mėgsta leisti laiką parke, vadinamame „Rododendrų rojumi“. Telefonais, fotokameromis stengiamasi užfiksuoti nuostabiausių spalvų ir formų kūpančius žiedus. Poros, senoliai, tėvai su vaikais, ištrūkę iš miesto triukšmo, čia randa poilsį, fotografuojasi prie žydinčių kalnelių. Pailsinti kojas smagu prisėdus ant suolelio, kurių čia netrūksta. Prisėdu, smagu įsitaisius prie žydinčio kupsto mėgautis kvapais, medžių teikiama vėsa. Nors žmonių daug,

triukšmo nėra.

Troškulį ar alkį galima numalšinti parko teritorijoje įrengtoje kavinėje. Tačiau tam reikia daugiau laiko, nes poilsiaujančių, niekur neskubančių gausu, prie ledų ir vaisvandenių nusidriekusi eilė. Negaištu. Troškulį malšinu atsineštu mineraliniu vandeniu.

Parko teritorijoje pasiklysti neįmanoma, gausu informacinių stendų su nuorodomis, viename jų skaitau, kad pageidautina susirinkti šiukšles. Besimėtančių jų neteko pamatyti.

Turistų pora paprašo, kad juos nufotografuočiau prie baltais žiedais aplipusio rododendro. Situacija kužda, kad netrukus bus vestuvės…

Tiltelis, už kurio kanalo vandenis lyg arka juosia violetinių, alyvinių, rausvų rododendrų kupstai, aplipęs norinčiais čia nusifotografuoti. Savo eilės sulaukiu ir aš.

Botaninis sodas su magnolijomis

Parkas suskirstytas į kelias zonas: rododendrų giraitė, azalijų sala, su oranžinėmis, geltonomis, į vandenį besidairančiomis azalijomis, botaninis sodas. Į botaninį sodą su augintiniais eiti negalima, tačiau jame galima prigulti prieš saulutę ant ištiesiamų kėdžių. Botaniniam sode akį masina lėkštės didumo magnolijų žiedai. Fotografuodama svarstau, kad ponios Eugenijos Murauskienės puoselėjamos magnolijos Šilutėje niekuo nenusileidžia šitoms.

Rododendrai „žydi“ net skulptūroje

1982 metais parke pastatyta meniška gaublio skulptūra (autorius Paul Halbhuber). Jame mažyčiais rododendrų žiedais iškalta – pažymėta, iš kurios šalies ir kiek rūšių rododendrų atvežta ir įkurdinta šiame parke. Daugiausia – 219 rododendrų rūšių – atkeliavo iš Kinijos, Yunnan provincijos. Labiausiai nugludinta gaublio vieta – Brėmenas, mat nuo čia turistai tikrinasi koks atstumas iki jų gimtinės. Skulptūrą parkui dovanojo Brėmeno Rotary klubas. Parke yra ir daugiau skulptūrų, saulės laikrodis. Laikraštyje teko skaityti, kad visai neseniai čia įvyko tarptautinė rododendrų augintojų konferencija.

Vieno pasivaikščiojimo parke per mažai, todėl čia sugrįšiu dar ne kartą.

Laimos PUTRIUVIENĖS fotoreportažas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima