Vasariškas reportažas iš „Rododendrų rojaus“

Džiaugiuosi galimybe pasidalinti įspūdžiais iš didžiausio Europoje Rododendrų parko Brėmene. Žinoma, galėčiau tuo džiaugsmu dalintis tik su savo draugais FB puslapyje, tačiau kaip smagu žinoti, kad nuotraukas galės pamatyti ir tolimiausiame rajono kaimelyje gyvenantys senoliai, neturintys prieigų prie interneto, dar ir šiandien geriausiu informacijos šaltiniu tebelaikantys spaustuvės dažais kvepiantį rajono laikraštį…

Rododendrų parkas – viena lankomiausių Brėmeno įžymybių. Parkas išsidėstęs 46 ha plote, pirmieji rododendrai pasodinti 1936 metais. Parką galima lankyti nemokamai.

Viename informaciniame lankstinuke teko skaityti, kad parke auga apie 10 tūkstančių rododendrų ir azalijų krūmų.

Parko centre yra rododendrų giraite pavadinta teritorija. Čia lankytojus apsupa įvairiaspalviai rododendrai, kurių suskaičiuojama apie du tūkstančius rūšių.

Rododendrų rojus

Ties pagrindiniais parko vartais smalsuolius pasitinka seni parko medžiai, tarp kurių kupstais, kalnais kalneliais ir įvairiausiomis spalvomis žydi rododendrai. Rododendrai, atvežti iš įvairiausių pasaulio šalių, čia puikiai veši. Gegužę ir birželio pradžioje – pats rododendrų žydėjimas. Takeliai veda pro baltų, raudonų, violetinių, oranžinių rododendrų, azalijų kolonijas.

Turistai, Brėmeno svečiai ir patys miestiečiai mėgsta leisti laiką parke, vadinamame „Rododendrų rojumi“. Telefonais, fotokameromis stengiamasi užfiksuoti nuostabiausių spalvų ir formų kūpančius žiedus. Poros, senoliai, tėvai su vaikais, ištrūkę iš miesto triukšmo, čia randa poilsį, fotografuojasi prie žydinčių kalnelių. Pailsinti kojas smagu prisėdus ant suolelio, kurių čia netrūksta. Prisėdu, smagu įsitaisius prie žydinčio kupsto mėgautis kvapais, medžių teikiama vėsa. Nors žmonių daug,

triukšmo nėra.

Troškulį ar alkį galima numalšinti parko teritorijoje įrengtoje kavinėje. Tačiau tam reikia daugiau laiko, nes poilsiaujančių, niekur neskubančių gausu, prie ledų ir vaisvandenių nusidriekusi eilė. Negaištu. Troškulį malšinu atsineštu mineraliniu vandeniu.

Parko teritorijoje pasiklysti neįmanoma, gausu informacinių stendų su nuorodomis, viename jų skaitau, kad pageidautina susirinkti šiukšles. Besimėtančių jų neteko pamatyti.

Turistų pora paprašo, kad juos nufotografuočiau prie baltais žiedais aplipusio rododendro. Situacija kužda, kad netrukus bus vestuvės…

Tiltelis, už kurio kanalo vandenis lyg arka juosia violetinių, alyvinių, rausvų rododendrų kupstai, aplipęs norinčiais čia nusifotografuoti. Savo eilės sulaukiu ir aš.

Botaninis sodas su magnolijomis

Parkas suskirstytas į kelias zonas: rododendrų giraitė, azalijų sala, su oranžinėmis, geltonomis, į vandenį besidairančiomis azalijomis, botaninis sodas. Į botaninį sodą su augintiniais eiti negalima, tačiau jame galima prigulti prieš saulutę ant ištiesiamų kėdžių. Botaniniam sode akį masina lėkštės didumo magnolijų žiedai. Fotografuodama svarstau, kad ponios Eugenijos Murauskienės puoselėjamos magnolijos Šilutėje niekuo nenusileidžia šitoms.

Rododendrai „žydi“ net skulptūroje

1982 metais parke pastatyta meniška gaublio skulptūra (autorius Paul Halbhuber). Jame mažyčiais rododendrų žiedais iškalta – pažymėta, iš kurios šalies ir kiek rūšių rododendrų atvežta ir įkurdinta šiame parke. Daugiausia – 219 rododendrų rūšių – atkeliavo iš Kinijos, Yunnan provincijos. Labiausiai nugludinta gaublio vieta – Brėmenas, mat nuo čia turistai tikrinasi koks atstumas iki jų gimtinės. Skulptūrą parkui dovanojo Brėmeno Rotary klubas. Parke yra ir daugiau skulptūrų, saulės laikrodis. Laikraštyje teko skaityti, kad visai neseniai čia įvyko tarptautinė rododendrų augintojų konferencija.

Vieno pasivaikščiojimo parke per mažai, todėl čia sugrįšiu dar ne kartą.

Laimos PUTRIUVIENĖS fotoreportažas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų