Vasariškas reportažas iš „Rododendrų rojaus“

Džiaugiuosi galimybe pasidalinti įspūdžiais iš didžiausio Europoje Rododendrų parko Brėmene. Žinoma, galėčiau tuo džiaugsmu dalintis tik su savo draugais FB puslapyje, tačiau kaip smagu žinoti, kad nuotraukas galės pamatyti ir tolimiausiame rajono kaimelyje gyvenantys senoliai, neturintys prieigų prie interneto, dar ir šiandien geriausiu informacijos šaltiniu tebelaikantys spaustuvės dažais kvepiantį rajono laikraštį…

Rododendrų parkas – viena lankomiausių Brėmeno įžymybių. Parkas išsidėstęs 46 ha plote, pirmieji rododendrai pasodinti 1936 metais. Parką galima lankyti nemokamai.

Viename informaciniame lankstinuke teko skaityti, kad parke auga apie 10 tūkstančių rododendrų ir azalijų krūmų.

Parko centre yra rododendrų giraite pavadinta teritorija. Čia lankytojus apsupa įvairiaspalviai rododendrai, kurių suskaičiuojama apie du tūkstančius rūšių.

Rododendrų rojus

Ties pagrindiniais parko vartais smalsuolius pasitinka seni parko medžiai, tarp kurių kupstais, kalnais kalneliais ir įvairiausiomis spalvomis žydi rododendrai. Rododendrai, atvežti iš įvairiausių pasaulio šalių, čia puikiai veši. Gegužę ir birželio pradžioje – pats rododendrų žydėjimas. Takeliai veda pro baltų, raudonų, violetinių, oranžinių rododendrų, azalijų kolonijas.

Turistai, Brėmeno svečiai ir patys miestiečiai mėgsta leisti laiką parke, vadinamame „Rododendrų rojumi“. Telefonais, fotokameromis stengiamasi užfiksuoti nuostabiausių spalvų ir formų kūpančius žiedus. Poros, senoliai, tėvai su vaikais, ištrūkę iš miesto triukšmo, čia randa poilsį, fotografuojasi prie žydinčių kalnelių. Pailsinti kojas smagu prisėdus ant suolelio, kurių čia netrūksta. Prisėdu, smagu įsitaisius prie žydinčio kupsto mėgautis kvapais, medžių teikiama vėsa. Nors žmonių daug,

triukšmo nėra.

Troškulį ar alkį galima numalšinti parko teritorijoje įrengtoje kavinėje. Tačiau tam reikia daugiau laiko, nes poilsiaujančių, niekur neskubančių gausu, prie ledų ir vaisvandenių nusidriekusi eilė. Negaištu. Troškulį malšinu atsineštu mineraliniu vandeniu.

Parko teritorijoje pasiklysti neįmanoma, gausu informacinių stendų su nuorodomis, viename jų skaitau, kad pageidautina susirinkti šiukšles. Besimėtančių jų neteko pamatyti.

Turistų pora paprašo, kad juos nufotografuočiau prie baltais žiedais aplipusio rododendro. Situacija kužda, kad netrukus bus vestuvės…

Tiltelis, už kurio kanalo vandenis lyg arka juosia violetinių, alyvinių, rausvų rododendrų kupstai, aplipęs norinčiais čia nusifotografuoti. Savo eilės sulaukiu ir aš.

Botaninis sodas su magnolijomis

Parkas suskirstytas į kelias zonas: rododendrų giraitė, azalijų sala, su oranžinėmis, geltonomis, į vandenį besidairančiomis azalijomis, botaninis sodas. Į botaninį sodą su augintiniais eiti negalima, tačiau jame galima prigulti prieš saulutę ant ištiesiamų kėdžių. Botaniniam sode akį masina lėkštės didumo magnolijų žiedai. Fotografuodama svarstau, kad ponios Eugenijos Murauskienės puoselėjamos magnolijos Šilutėje niekuo nenusileidžia šitoms.

Rododendrai „žydi“ net skulptūroje

1982 metais parke pastatyta meniška gaublio skulptūra (autorius Paul Halbhuber). Jame mažyčiais rododendrų žiedais iškalta – pažymėta, iš kurios šalies ir kiek rūšių rododendrų atvežta ir įkurdinta šiame parke. Daugiausia – 219 rododendrų rūšių – atkeliavo iš Kinijos, Yunnan provincijos. Labiausiai nugludinta gaublio vieta – Brėmenas, mat nuo čia turistai tikrinasi koks atstumas iki jų gimtinės. Skulptūrą parkui dovanojo Brėmeno Rotary klubas. Parke yra ir daugiau skulptūrų, saulės laikrodis. Laikraštyje teko skaityti, kad visai neseniai čia įvyko tarptautinė rododendrų augintojų konferencija.

Vieno pasivaikščiojimo parke per mažai, todėl čia sugrįšiu dar ne kartą.

Laimos PUTRIUVIENĖS fotoreportažas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po