Vasariškas reportažas iš „Rododendrų rojaus“

Džiaugiuosi galimybe pasidalinti įspūdžiais iš didžiausio Europoje Rododendrų parko Brėmene. Žinoma, galėčiau tuo džiaugsmu dalintis tik su savo draugais FB puslapyje, tačiau kaip smagu žinoti, kad nuotraukas galės pamatyti ir tolimiausiame rajono kaimelyje gyvenantys senoliai, neturintys prieigų prie interneto, dar ir šiandien geriausiu informacijos šaltiniu tebelaikantys spaustuvės dažais kvepiantį rajono laikraštį…

Rododendrų parkas – viena lankomiausių Brėmeno įžymybių. Parkas išsidėstęs 46 ha plote, pirmieji rododendrai pasodinti 1936 metais. Parką galima lankyti nemokamai.

Viename informaciniame lankstinuke teko skaityti, kad parke auga apie 10 tūkstančių rododendrų ir azalijų krūmų.

Parko centre yra rododendrų giraite pavadinta teritorija. Čia lankytojus apsupa įvairiaspalviai rododendrai, kurių suskaičiuojama apie du tūkstančius rūšių.

Rododendrų rojus

Ties pagrindiniais parko vartais smalsuolius pasitinka seni parko medžiai, tarp kurių kupstais, kalnais kalneliais ir įvairiausiomis spalvomis žydi rododendrai. Rododendrai, atvežti iš įvairiausių pasaulio šalių, čia puikiai veši. Gegužę ir birželio pradžioje – pats rododendrų žydėjimas. Takeliai veda pro baltų, raudonų, violetinių, oranžinių rododendrų, azalijų kolonijas.

Turistai, Brėmeno svečiai ir patys miestiečiai mėgsta leisti laiką parke, vadinamame „Rododendrų rojumi“. Telefonais, fotokameromis stengiamasi užfiksuoti nuostabiausių spalvų ir formų kūpančius žiedus. Poros, senoliai, tėvai su vaikais, ištrūkę iš miesto triukšmo, čia randa poilsį, fotografuojasi prie žydinčių kalnelių. Pailsinti kojas smagu prisėdus ant suolelio, kurių čia netrūksta. Prisėdu, smagu įsitaisius prie žydinčio kupsto mėgautis kvapais, medžių teikiama vėsa. Nors žmonių daug,

triukšmo nėra.

Troškulį ar alkį galima numalšinti parko teritorijoje įrengtoje kavinėje. Tačiau tam reikia daugiau laiko, nes poilsiaujančių, niekur neskubančių gausu, prie ledų ir vaisvandenių nusidriekusi eilė. Negaištu. Troškulį malšinu atsineštu mineraliniu vandeniu.

Parko teritorijoje pasiklysti neįmanoma, gausu informacinių stendų su nuorodomis, viename jų skaitau, kad pageidautina susirinkti šiukšles. Besimėtančių jų neteko pamatyti.

Turistų pora paprašo, kad juos nufotografuočiau prie baltais žiedais aplipusio rododendro. Situacija kužda, kad netrukus bus vestuvės…

Tiltelis, už kurio kanalo vandenis lyg arka juosia violetinių, alyvinių, rausvų rododendrų kupstai, aplipęs norinčiais čia nusifotografuoti. Savo eilės sulaukiu ir aš.

Botaninis sodas su magnolijomis

Parkas suskirstytas į kelias zonas: rododendrų giraitė, azalijų sala, su oranžinėmis, geltonomis, į vandenį besidairančiomis azalijomis, botaninis sodas. Į botaninį sodą su augintiniais eiti negalima, tačiau jame galima prigulti prieš saulutę ant ištiesiamų kėdžių. Botaniniam sode akį masina lėkštės didumo magnolijų žiedai. Fotografuodama svarstau, kad ponios Eugenijos Murauskienės puoselėjamos magnolijos Šilutėje niekuo nenusileidžia šitoms.

Rododendrai „žydi“ net skulptūroje

1982 metais parke pastatyta meniška gaublio skulptūra (autorius Paul Halbhuber). Jame mažyčiais rododendrų žiedais iškalta – pažymėta, iš kurios šalies ir kiek rūšių rododendrų atvežta ir įkurdinta šiame parke. Daugiausia – 219 rododendrų rūšių – atkeliavo iš Kinijos, Yunnan provincijos. Labiausiai nugludinta gaublio vieta – Brėmenas, mat nuo čia turistai tikrinasi koks atstumas iki jų gimtinės. Skulptūrą parkui dovanojo Brėmeno Rotary klubas. Parke yra ir daugiau skulptūrų, saulės laikrodis. Laikraštyje teko skaityti, kad visai neseniai čia įvyko tarptautinė rododendrų augintojų konferencija.

Vieno pasivaikščiojimo parke per mažai, todėl čia sugrįšiu dar ne kartą.

Laimos PUTRIUVIENĖS fotoreportažas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo