Vasariškas reportažas iš „Rododendrų rojaus“

Džiaugiuosi galimybe pasidalinti įspūdžiais iš didžiausio Europoje Rododendrų parko Brėmene. Žinoma, galėčiau tuo džiaugsmu dalintis tik su savo draugais FB puslapyje, tačiau kaip smagu žinoti, kad nuotraukas galės pamatyti ir tolimiausiame rajono kaimelyje gyvenantys senoliai, neturintys prieigų prie interneto, dar ir šiandien geriausiu informacijos šaltiniu tebelaikantys spaustuvės dažais kvepiantį rajono laikraštį…

Rododendrų parkas – viena lankomiausių Brėmeno įžymybių. Parkas išsidėstęs 46 ha plote, pirmieji rododendrai pasodinti 1936 metais. Parką galima lankyti nemokamai.

Viename informaciniame lankstinuke teko skaityti, kad parke auga apie 10 tūkstančių rododendrų ir azalijų krūmų.

Parko centre yra rododendrų giraite pavadinta teritorija. Čia lankytojus apsupa įvairiaspalviai rododendrai, kurių suskaičiuojama apie du tūkstančius rūšių.

Rododendrų rojus

Ties pagrindiniais parko vartais smalsuolius pasitinka seni parko medžiai, tarp kurių kupstais, kalnais kalneliais ir įvairiausiomis spalvomis žydi rododendrai. Rododendrai, atvežti iš įvairiausių pasaulio šalių, čia puikiai veši. Gegužę ir birželio pradžioje – pats rododendrų žydėjimas. Takeliai veda pro baltų, raudonų, violetinių, oranžinių rododendrų, azalijų kolonijas.

Turistai, Brėmeno svečiai ir patys miestiečiai mėgsta leisti laiką parke, vadinamame „Rododendrų rojumi“. Telefonais, fotokameromis stengiamasi užfiksuoti nuostabiausių spalvų ir formų kūpančius žiedus. Poros, senoliai, tėvai su vaikais, ištrūkę iš miesto triukšmo, čia randa poilsį, fotografuojasi prie žydinčių kalnelių. Pailsinti kojas smagu prisėdus ant suolelio, kurių čia netrūksta. Prisėdu, smagu įsitaisius prie žydinčio kupsto mėgautis kvapais, medžių teikiama vėsa. Nors žmonių daug,

triukšmo nėra.

Troškulį ar alkį galima numalšinti parko teritorijoje įrengtoje kavinėje. Tačiau tam reikia daugiau laiko, nes poilsiaujančių, niekur neskubančių gausu, prie ledų ir vaisvandenių nusidriekusi eilė. Negaištu. Troškulį malšinu atsineštu mineraliniu vandeniu.

Parko teritorijoje pasiklysti neįmanoma, gausu informacinių stendų su nuorodomis, viename jų skaitau, kad pageidautina susirinkti šiukšles. Besimėtančių jų neteko pamatyti.

Turistų pora paprašo, kad juos nufotografuočiau prie baltais žiedais aplipusio rododendro. Situacija kužda, kad netrukus bus vestuvės…

Tiltelis, už kurio kanalo vandenis lyg arka juosia violetinių, alyvinių, rausvų rododendrų kupstai, aplipęs norinčiais čia nusifotografuoti. Savo eilės sulaukiu ir aš.

Botaninis sodas su magnolijomis

Parkas suskirstytas į kelias zonas: rododendrų giraitė, azalijų sala, su oranžinėmis, geltonomis, į vandenį besidairančiomis azalijomis, botaninis sodas. Į botaninį sodą su augintiniais eiti negalima, tačiau jame galima prigulti prieš saulutę ant ištiesiamų kėdžių. Botaniniam sode akį masina lėkštės didumo magnolijų žiedai. Fotografuodama svarstau, kad ponios Eugenijos Murauskienės puoselėjamos magnolijos Šilutėje niekuo nenusileidžia šitoms.

Rododendrai „žydi“ net skulptūroje

1982 metais parke pastatyta meniška gaublio skulptūra (autorius Paul Halbhuber). Jame mažyčiais rododendrų žiedais iškalta – pažymėta, iš kurios šalies ir kiek rūšių rododendrų atvežta ir įkurdinta šiame parke. Daugiausia – 219 rododendrų rūšių – atkeliavo iš Kinijos, Yunnan provincijos. Labiausiai nugludinta gaublio vieta – Brėmenas, mat nuo čia turistai tikrinasi koks atstumas iki jų gimtinės. Skulptūrą parkui dovanojo Brėmeno Rotary klubas. Parke yra ir daugiau skulptūrų, saulės laikrodis. Laikraštyje teko skaityti, kad visai neseniai čia įvyko tarptautinė rododendrų augintojų konferencija.

Vieno pasivaikščiojimo parke per mažai, todėl čia sugrįšiu dar ne kartą.

Laimos PUTRIUVIENĖS fotoreportažas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame