Vasario 16-ąją pagėgiškiai vos tilpo salėje

Vasario 16-ąją į Pagėgių kultūros centrą susirinko tiek žmonių, kad didelėje salėje pritrūko vietų, o pagerbti medaliais „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanotų penkių garsių asmenybių į sceną kopė keliasdešimt sveikintojų. Šventinis renginys baigėsi linksmu Pagėgių krašto meno kolektyvų koncertu.

Medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanoti (iš kairės) Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Nina Barkauskienė, Pagėgių pradinės mokyklos muzikos mokytoja metodininkė Irena Ubartienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas ir Natkiškių kultūros namų meno vadovas, Pagėgių savivaldybės tarybos narys Valdas Armonas.

Paroda
Šventė prasidėjo Pagėgių kultūros centro fojė surengtos Eugenijaus Skipičio fotografijos darbų parodos „Tilžės konsulatui – 90 metų. Kultūros ir diplomatijos ženklai“ pristatymu. Šventės vedėjos Svetlanos Jašinskienės pakviestas E. Skipitis priminė, kad čia rodoma tik dalis ekspozicijos, nes visai sutalpinti trūksta vietos, be to, langų šviesa trukdo įžvelgti nuotraukų turinį (parodų salės centras neturi – aut. pastaba).
Su šia paroda jau galėjo susipažinti Karaliaučiaus srities Tilžės istorijos muziejaus, Krasnoznamensko kultūros ir istorinio paveldo centro lankytojai, šventės dieną – ir pagėgiškiai.
Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė priminė, kad 1923 m. Tilžėje buvo įkurtas LR konsulatas, nes ten gyveno daug lietuvininkų ir lietuvių. Pirmasis konsulas buvo Vladas Masiulis, o 1926 m. konsulo pareigas pradėjęs eiti Eduardas Jatulis buvo aktyviausias ir progresyviausias – įsteigta lietuviška mokykla, du vaikų darželiai, suburti chorai, organizuota ekskursijų į Lietuvą. 1936-1939 metais konsului Juozui Sruogai, garsaus rašytojo Balio Sruogos broliui, buvo sunku: vokiečiai visaip bandė gniuždyti krašte lietuvybę.
Šioje parodoje yra nuotraukų su konsulais bei Martynu Jankumi, Pagėgių skautėmis. Nuo praėjusio rudens Lietuvos Respublikos konsule Tilžėje dirba Natalija Raškauskienė.
Suėjus į kultūros centro salę, ekrane keitėsi gamtos vaizdai – taip buvo pristatoma Igno Inciaus paroda „Kristijono Donelaičio „Metų“ interpretacija fotografijoje“.

Šventėje dalyvavo (iš dešinės antras) Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis. Autorės nuotr.

Sveikinimai
Apie Vasario 16-osios svarbą ir reikšmę Lietuvos istorijoje kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, palinkėjęs visiems vienybės, stiprybės, drąsos, kvietęs branginti istoriją bei atminimą. Meras taip pat pasidžiaugė, kad būtent šioje šventėje pagerbiami iškiliausi ir Pagėgių kraštui labiausiai nusipelnę asmenys: „Ačiū, kad tokių žmonių yra…“
Į kraštiečius ypatingo džiaugsmo dieną kreipėsi Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, primindamas, kad išlieka tik tai, ką padarai gera, o valdžia, garbė, turtai praeina. Klebonas sveikino dirbančius Lietuvai.
Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Nina Barkauskienė, Pagėgių pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Irena Ubartienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas ir Natkiškių kultūros namų meno vadovas Valdas Armonas – šiems penkiems nuoširdžiu darbu ir aktyvia visuomenine veikla garsėjantiems asmenis meras V. Komskis į atlapus įsegė medalius „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“, mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas įteikė po puokštę gėlių, o prie scenos su puokštėmis gėlių jau rikiavosi kelios dešimtys sveikintojų. Panašu, kad pagerbti saviškių tądien į Pagėgius suvažiavo gausybė žmonių iš Stoniškių, Lumpėnų, Natkiškių seniūnijų, susirinko daug pagėgiškių.
Pedagogų bendruomenė didžiavosi dviejų mokytojų pagerbimu, ūkininkai – jų rūpesčiais nuolat gyvenančiu R. Manču, seniūnai – apdovanota jų kolege D. Mikeliene, o kultūros darbuotojai bei salė vos ne ovacijomis sveikino garsųjį muzikantą ir dainininką Valdą Armoną, kurį bučiniu apdovanojo ir žmona Rasa, taip pat kultūros renginių organizatorė, dainininkė.
Apdovanotieji ir pagerbtieji buvo kuklūs, visi teigę, jog apdovanojimas priklauso ir jų kolegoms, šeimoms, bendraminčiams ir bendražygiams. „Tai mano visų 45 metų darbo vaisius, kurio be visų jūsų nebūčiau pasiekusi…“ – kalbėjo mokytoja N. Barkauskienė.
Irena Ubartienė, sukūrusi Pagėgių pradinės ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos himnus, sakė apdovanojimą skirianti visiems mokytojams, nes jie esą to verti, taip pat savo kolegoms, šeimai, rėmėjams, vadovams.
Seniūnė D. Mikelienė, į šventę atlydėta šeimos ir net mamos, būtent jai dėkojo už meilę ir šilumą, o bendruomenei – už pasitikėjimą ir palaikymą.
„Vienas lauke – ne karys…“ – sakė R. Mančas, vyriškai padėkodamas, o Svetlana Jašinskienė priminė, kad šio žmogaus sodyba Kentriuose – tarsi muziejus su žemės padargais ir kitkuo, o pats Romaldas bendruomenę telkia ir šiaurietiškam ėjimui, ir linijiniams šokiams…
„Mieliau dainuočiau…“ – prisipažino V. Armonas, kuriam jau 41-eri, o apdovanojimas – pirmasis. „Nieko nemoku – tik groti, dainuoti ir teikti jums džiaugsmą“, – sakė V. Armonas, kurio žodžius palydėjo gausūs plojimai.
Koncertas
Garbingą apdovanojimą gavęs V. Armonas ištesėjo žodį: netrukus jis pasirodė scenoje su Natkiškių moterų ansambliu, dainavo kvartete ir griežė bei dainavo su garsiąja „Vaivorykšės“ kapela. V. Armonas yra šių kolektyvų vadovas. Scenoje sukosi Socialinių paslaugų centro vaikų šokių kolektyvas, kultūros centro šokių kolektyvas „Marguva“, taip pat centro jaunuolių šokių kolektyvas, kuriems vadovauja Gražina Paliokienė – jos paruošti gimnazistai šokiu paįvairino šventės ceremoniją. Porą Mažosios Lietuvos krašto dainų atliko Aksaveros Mikšienės vadovaujamas folkloro ansamblis „Kamana“. Koncertą užbaigė Pagėgių meno ir sporto mokyklos choras, vadovaujamas Reginos Pilkionienės bei Evelinos Norkienės. Susirinkusieji į taktą plojo, lingavo ir šventė taip, kaip ir dera per valstybės iškilmes.
Svarbu ir tai, kad tądien beveik prie visų namų Pagėgiuose plevėsavo iškeltos Lietuvos vėliavos.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

2 komentarai

Komentuoti: sokratas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės