Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga.

„Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo apie 20 proc.“, – tikina V. Budrienė.

Anot jos, itin paklausios kasmet būna šviežios lietuviškos braškės, jos iššluojamos vos pasirodžiusios lentynose. Taip pat pirkėjai mėgsta trešnes ir vyšnias – per sezoną nuperkama apie 500 tūkst. kilogramų trešnių ir 70 tūkst. kilogramų vyšnių. Kol laukiama lietuviško derliaus, šviežios uogos į parduotuves atkeliauja iš šiltųjų kraštų: Ispanijos, Graikijos, Vengrijos, Turkijos ar Bulgarijos, kur nokdamos gauna daugiau saulės ir tampa dar saldesnės.

 

Gerina miego kokybę ir regėjimą

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, sako, kad uogos – vieni iš sveikiausių maisto produktų, kuriuos galite valgyti ramia sąžine, nes jose itin mažai kalorijų, tačiau daugybė skaidulų, vitamino C ir antioksidantų. Anot jos, dauguma uogų yra naudingos širdies veiklai bei padeda reguliuoti cholesterolį.

Pasak ekspertės, raudonąsias trešnes valgyti ne tik skanu, bet ir sveika. Trešnėse yra daugybė sveikatai palankių medžiagų. Pavyzdžiui, vitamino C ar polifenolių. Abi šios medžiagos skirtos odos sveikatai ir skaistumui palaikyti. Trešnėse taip pat gausu ir antioksidantų, kurie turi priešuždegiminių savybių. Be to, trešnėse gausu melatonino – medžiagos, kuri gerina miego kokybę, todėl šias uogas patartina valgyti prieš miegą.

Kiek rūgštesnės trešnių pusseserės vyšnios vitaminų ir gerųjų medžiagų gausa nenusileidžia savo saldžiosioms giminaitėms. Jose, kaip ir trešnėse, gausu melatonino. Be to, vyšniose tėra mažai kalorijų, tačiau jose gausu vitaminų, mineralų ir kitų organizmui naudingų medžiagų: vitaminų C, A ir K, kalio, magnio ir kalcio. Reguliarus jų vartojimas padeda kovoti su antsvoriu.

Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad mėlynės teigiamai veikia akis. Tai yra visiška tiesa: reguliariai vartodami šias uogas geriname regėjimą, padedame atsigauti pavargusioms ir nusilpusioms akims. Mėlynėse taip pat yra daug antioksidantų, skaidulų ir kitų naudingų maistinių medžiagų. Jos teigiamai veikia ir odos būklę: jų vartojimas padeda kovoti su spuogais, žvyneline bei ankstyvu odos senėjimu.

Kiek didesnės už mėlynes, tačiau skoniu joms nenusileidžiančios šilauogės taip pat organizmui atneša daug naudos. Šiose uogose taip pat yra gausu antioksidantų, jose randama kalio bei vitamino C. Šių uogų vartojimas mažina širdies ligų ir vėžio riziką, taip pat šilauogėse esantys mineralai turi ir priešuždegiminių savybių, padeda kovoti su smegenų senėjimu, reguliariai jų vartojant gerėja atmintis.

 

Mažina širdies ligų riziką, aprūpina organizmą vitaminais

O kokia vasara be aviečių?

Avietėse esantis didelis skaidulų ir vandens kiekis padeda palaikyti sveiką virškinamąjį traktą. Reguliarus šių uogų vartojimas reguliuoja kraujospūdį. Kaip ir daugelio uogų ir vaisių vartojimas, taip ir aviečių valgymas gražina odą. Avietėse esantys antioksidantai padeda išlaikyti sveiką odą, padeda įveikti veido raudonį.

Ar žinojote, kad vos vienas puodelis braškių per dieną aprūpina organizmą tikra vitaminų „bomba“? Braškėse gausu vitamino C ir mangano. Jose yra daug folio rūgšties ir kalio. Braškėse taip pat yra labai daug antioksidantų ir augalinių junginių, kurie naudingi širdies sveikatai ir cukraus kiekio kraujyje kontrolei.

Norintiems pastiprinti organizmą iš savo raciono nereikėtų išbraukti ir rūgščiųjų serbentų. Mat tiek raudonieji, tiek juodieji serbentai yra puikus mineralų, pavz., cinko, magnio, geležies ir ypač kalio, šaltinis. Tiesa, kadangi šios uogos yra gana rūgščios, dažniausiai iš jų yra verdamos įvairiausios uogienės ar gaminami džemai.

 

Ne tik skanios, bet ir gražios

Anot vaisių ir daržovių ekspertės, uogos yra ne tik skanus, sveikas, bet ir gražus maistas. Jos puikiai atrodo ne tik lėkštėje, bet ir nuotraukose, todėl jas savo virtuvėse yra pamėgę naudoti maisto tinklaraštininkai ar virtuvės šefai: jos įvairiems patiekalams suteikia gaivumo, šviežumo ir spalvingumo.

Šviežiomis uogomis šiuo metu populiaru gardinti natūralų jogurtą, košes, ispaninio šalavijo pudingus, įvairius blynelius, varškėčius ar tiesiog varškę. Žinoma, uogos naudojamos ruošiant ir įvairius desertus, keksiukus, tortus ar kitus konditerijos gaminius. Pasak J. Sabaitienės, vis labiau populiarėja uogomis paskatinti ir įvairias salotas, gaminti padažus salotoms ar mėsos patiekalams. Na, ir žinoma, uogos puikiai tinka glotnučiams su vandeniu, ledukais, augaliniu pienu ar kefyru.

 

J. Sabatienė siūlo kelis receptus, kuriuose išradingai panaudosite uogas.

Varškės keksiukai su speltų miltais ir uogomis

Jums reikės:

150 g speltų miltų

75 g sviesto

160 g cukraus

180 g varškės

2 vnt. kiaušinių

0,5 arbat. šaukšt. kepimo miltelių

300 g juodųjų ir raudonųjų serbentų

 

Gaminimas:

Sviestą ir cukrų plakikliu suplakite iki vientisos masės, sudėkite varškę ir gerai išmaišykite. Į gautą masę įmuškite du kiaušinius ir viską darsyk gerai suplakite plakikliu. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir berkite į gautą varškės masę. Nuplaukite uogas ir jas sudėkite į tešlą bei viską kruopščiai, tačiau taip, kad uogos nesusitrintų, išmaišykite. Tešlą dėkite į kepimo formeles, ant keksiukų viršaus dar galite uždėti po keletą vienos ir kitos rūšies serbentų. Keksiukus pašaukite į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 30 min., kol gražiai patamsės ir ims skleisti malonų aromatą.

 

Uogų glotnutis

Jums reikės:

1 stiklinės braškių

1 stiklinės gervuogių

1 stiklinės aviečių

1 banano

Kelių stiklinių migdolų pieno

Šiek tiek graikiško jogurto

 

Gaminimas:

Pirmiausia supjaustykite bananą ir sudėkite į trintuvą. Tuomet į jį suberkite braškes, gervuoges, avietes, supilkite pieną ir jogurtą. Viską sutrinkite. Jeigu pageidaujate – į glotnutį galite įdėti ledukų.

Skanaus!

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite