Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga.

„Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo apie 20 proc.“, – tikina V. Budrienė.

Anot jos, itin paklausios kasmet būna šviežios lietuviškos braškės, jos iššluojamos vos pasirodžiusios lentynose. Taip pat pirkėjai mėgsta trešnes ir vyšnias – per sezoną nuperkama apie 500 tūkst. kilogramų trešnių ir 70 tūkst. kilogramų vyšnių. Kol laukiama lietuviško derliaus, šviežios uogos į parduotuves atkeliauja iš šiltųjų kraštų: Ispanijos, Graikijos, Vengrijos, Turkijos ar Bulgarijos, kur nokdamos gauna daugiau saulės ir tampa dar saldesnės.

 

Gerina miego kokybę ir regėjimą

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, sako, kad uogos – vieni iš sveikiausių maisto produktų, kuriuos galite valgyti ramia sąžine, nes jose itin mažai kalorijų, tačiau daugybė skaidulų, vitamino C ir antioksidantų. Anot jos, dauguma uogų yra naudingos širdies veiklai bei padeda reguliuoti cholesterolį.

Pasak ekspertės, raudonąsias trešnes valgyti ne tik skanu, bet ir sveika. Trešnėse yra daugybė sveikatai palankių medžiagų. Pavyzdžiui, vitamino C ar polifenolių. Abi šios medžiagos skirtos odos sveikatai ir skaistumui palaikyti. Trešnėse taip pat gausu ir antioksidantų, kurie turi priešuždegiminių savybių. Be to, trešnėse gausu melatonino – medžiagos, kuri gerina miego kokybę, todėl šias uogas patartina valgyti prieš miegą.

Kiek rūgštesnės trešnių pusseserės vyšnios vitaminų ir gerųjų medžiagų gausa nenusileidžia savo saldžiosioms giminaitėms. Jose, kaip ir trešnėse, gausu melatonino. Be to, vyšniose tėra mažai kalorijų, tačiau jose gausu vitaminų, mineralų ir kitų organizmui naudingų medžiagų: vitaminų C, A ir K, kalio, magnio ir kalcio. Reguliarus jų vartojimas padeda kovoti su antsvoriu.

Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad mėlynės teigiamai veikia akis. Tai yra visiška tiesa: reguliariai vartodami šias uogas geriname regėjimą, padedame atsigauti pavargusioms ir nusilpusioms akims. Mėlynėse taip pat yra daug antioksidantų, skaidulų ir kitų naudingų maistinių medžiagų. Jos teigiamai veikia ir odos būklę: jų vartojimas padeda kovoti su spuogais, žvyneline bei ankstyvu odos senėjimu.

Kiek didesnės už mėlynes, tačiau skoniu joms nenusileidžiančios šilauogės taip pat organizmui atneša daug naudos. Šiose uogose taip pat yra gausu antioksidantų, jose randama kalio bei vitamino C. Šių uogų vartojimas mažina širdies ligų ir vėžio riziką, taip pat šilauogėse esantys mineralai turi ir priešuždegiminių savybių, padeda kovoti su smegenų senėjimu, reguliariai jų vartojant gerėja atmintis.

 

Mažina širdies ligų riziką, aprūpina organizmą vitaminais

O kokia vasara be aviečių?

Avietėse esantis didelis skaidulų ir vandens kiekis padeda palaikyti sveiką virškinamąjį traktą. Reguliarus šių uogų vartojimas reguliuoja kraujospūdį. Kaip ir daugelio uogų ir vaisių vartojimas, taip ir aviečių valgymas gražina odą. Avietėse esantys antioksidantai padeda išlaikyti sveiką odą, padeda įveikti veido raudonį.

Ar žinojote, kad vos vienas puodelis braškių per dieną aprūpina organizmą tikra vitaminų „bomba“? Braškėse gausu vitamino C ir mangano. Jose yra daug folio rūgšties ir kalio. Braškėse taip pat yra labai daug antioksidantų ir augalinių junginių, kurie naudingi širdies sveikatai ir cukraus kiekio kraujyje kontrolei.

Norintiems pastiprinti organizmą iš savo raciono nereikėtų išbraukti ir rūgščiųjų serbentų. Mat tiek raudonieji, tiek juodieji serbentai yra puikus mineralų, pavz., cinko, magnio, geležies ir ypač kalio, šaltinis. Tiesa, kadangi šios uogos yra gana rūgščios, dažniausiai iš jų yra verdamos įvairiausios uogienės ar gaminami džemai.

 

Ne tik skanios, bet ir gražios

Anot vaisių ir daržovių ekspertės, uogos yra ne tik skanus, sveikas, bet ir gražus maistas. Jos puikiai atrodo ne tik lėkštėje, bet ir nuotraukose, todėl jas savo virtuvėse yra pamėgę naudoti maisto tinklaraštininkai ar virtuvės šefai: jos įvairiems patiekalams suteikia gaivumo, šviežumo ir spalvingumo.

Šviežiomis uogomis šiuo metu populiaru gardinti natūralų jogurtą, košes, ispaninio šalavijo pudingus, įvairius blynelius, varškėčius ar tiesiog varškę. Žinoma, uogos naudojamos ruošiant ir įvairius desertus, keksiukus, tortus ar kitus konditerijos gaminius. Pasak J. Sabaitienės, vis labiau populiarėja uogomis paskatinti ir įvairias salotas, gaminti padažus salotoms ar mėsos patiekalams. Na, ir žinoma, uogos puikiai tinka glotnučiams su vandeniu, ledukais, augaliniu pienu ar kefyru.

 

J. Sabatienė siūlo kelis receptus, kuriuose išradingai panaudosite uogas.

Varškės keksiukai su speltų miltais ir uogomis

Jums reikės:

150 g speltų miltų

75 g sviesto

160 g cukraus

180 g varškės

2 vnt. kiaušinių

0,5 arbat. šaukšt. kepimo miltelių

300 g juodųjų ir raudonųjų serbentų

 

Gaminimas:

Sviestą ir cukrų plakikliu suplakite iki vientisos masės, sudėkite varškę ir gerai išmaišykite. Į gautą masę įmuškite du kiaušinius ir viską darsyk gerai suplakite plakikliu. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir berkite į gautą varškės masę. Nuplaukite uogas ir jas sudėkite į tešlą bei viską kruopščiai, tačiau taip, kad uogos nesusitrintų, išmaišykite. Tešlą dėkite į kepimo formeles, ant keksiukų viršaus dar galite uždėti po keletą vienos ir kitos rūšies serbentų. Keksiukus pašaukite į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 30 min., kol gražiai patamsės ir ims skleisti malonų aromatą.

 

Uogų glotnutis

Jums reikės:

1 stiklinės braškių

1 stiklinės gervuogių

1 stiklinės aviečių

1 banano

Kelių stiklinių migdolų pieno

Šiek tiek graikiško jogurto

 

Gaminimas:

Pirmiausia supjaustykite bananą ir sudėkite į trintuvą. Tuomet į jį suberkite braškes, gervuoges, avietes, supilkite pieną ir jogurtą. Viską sutrinkite. Jeigu pageidaujate – į glotnutį galite įdėti ledukų.

Skanaus!

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite