Vasarą karščiu alsuojanti žemė nebeatvėsta ir žiemą

Lietuvoje užregistruotas jau antras šią vasarą stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra, o įvairias išdaigas dėl klimato kaitos gamta krečia ir žiemą.

Didžiausias vidutinis sniego dangos storis kalendoriniais 2020 m. Lietuvoje buvo tik 3 cm. Tokį didžiausią sniego dangos sluoksnį Hidrometeorologijos tarnyba pernai išmatavo Utenoje. Šios tarnybos duomenimis, ankstesniais metais Utenoje vidutinis sniego dangos storis siekė 18, Vilniuje – 28 cm. Beje, praėjusiais metais sostinėje vidutinis sniego dangos storis buvo vos 1 cm ir tiek mažai jo Vilniuje nėra buvę nuo 1990 m.

Užtat pastarosios žiemos vis mažiau trikdo statybininkus. Jiems vis rečiau tenka stabdyti darbus net ir šalčiausiais žiemos mėnesiais. Tačiau tai lemia ne vien tobulėjančios technologijos, bet ir menkas dirvožemio įšalas.

Jo gylis 2020 ir 2019 m. du tris, o vietomis ir daugiau kartų buvo mažesnis nei vidurkis. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutiniškai dirvožemis per žiemą įšąla apie 30–40 cm, kai kada, ypač sunkesniuose dirvožemiuose, įšalo gylis pasiekia ir 80–90 cm.

Bet 2020 m. didžiausias dirvožemio įšalo gylis buvo 19 cm. Toks jis buvo užfiksuotas Vilniuje. Tačiau Šiauliuose įšalas buvo pasiekęs vos 8 cm, o Utenoje – 5 cm gylį.

2019 m. didžiausias įšalas buvo Varėnoje (30 cm), Vilniuje dirvožemis tais metais buvo įšalęs 13 cm, Šiauliuose – 22, Kaune – 14 cm.

Varėnos apylinkėse paprastai įšalas visuomet būna didžiausias. Šiaurės Rytų Lietuvoje jis taip pat pradeda formuotis anksčiausiai (dažniausiai pirmoje gruodžio pusėje). Įprastai dirvožemis Lietuvoje atitirpsta kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.

Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis buvo išmatuotas Dusetose 1966 m. Jis tuomet siekė net 146 cm. Pastaraisiais dešimtmečiais arčiausiai šio rekordo buvo Biržai, kur 2014 m. įšalas buvo pasiekęs 99 cm gylį.

 

Komentaras 

  • Kodėl dirvožemio įšalo gylis kasmet mažėja ir ką reiškia šie pokyčiai, kokias ilgalaikes pasekmes tai gali turėti?
  • „Dirvožemio įšalo gylis mažėja dėl globalios klimato kaitos, kylančios oro temperatūros ir vis šiltesnių, ne tokių sniegingų žiemų. Dirvožemio įšalo mažėjimas yra daugiametė tendencija“, – teigia Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas daktaras Donatas Valiukas.
  • Pasak mokslininko, tai dar nereiškia, kad kiekvienais metais dirvožemio įšalas bus vis mažesnis, esą gali pasitaikyti metų su didesniu įšalo gyliu. Vis dėlto naujausi duomenys rodo mažėjančio įšalo gylio tendenciją.
  • Jam antrina ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius daktaras Egidijus Rimkus. „Įšalo gylis bei trukmė mažėja dėl klimato kaitos“, – pagrindinę žemės paviršiuje vykstančių pokyčių priežastį įvardijo mokslininkas.
  • Bet, pasak E. Rimkaus, viena žiema gali pasižymėti didesniu įšalu, kita – mažesniu. „2019–2020 metų žiema buvo šilčiausia per matavimų laikotarpį, todėl ir įšalo rodikliai tokie.
  • 2020–2021 metų žiema buvo šaltesnė ir įšalas buvo gilesnis. Tačiau dėl klimato pokyčių dažnesnės šiltos žiemos, todėl įšalo rodikliai atitinkamai kinta“, – sako profesorius.

 

Nors šiltėjantis klimatas dirvožemio temperatūrą gylyje veikia ne taip žymiai kaip atmosferą, bet mokslininkai įsitikinę, kad būtent klimato kaita daro didžiausią poveikį dirvožemio įšalo gyliui.

Be to, žiemą vis rečiau susidarant pastoviai ir storai sniego dangai bei dažnėjant staigiems šalčio įsiveržimams, dirvožemis neretai įšąla arba negiliai, arba tik trumpam. Kai mažai sniego ir dažnai atšyla, dirvožemis susisluoksniuoja ir įšalusį dirvožemį keičia atitirpęs.

Hidrometeorologijos tarnybos teigimu, dirvožemio įšalo gylio duomenys padeda prognozuoti pavasario potvynius, o kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalo gylis) itin svarbios žiemkenčiams – dėl stipraus ir gilaus įšalo bei esant plonai sniego dangai, jie gali nušalti. Kita vertus, kai stora sniego danga dirvą užkloja jai dar nespėjus įšalti, žiemkenčiai gali sušusti.

 

Daugiau rodiklių apie klimatą rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Infografikas apie klimato kaitą.

 

Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite