Varpai sukvietė katytiškius sveikinti Lietuvą

Katyčių žmonės, sveikindami Lietuvą jubiliejinės Vasario 16-osios proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laikė įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės Akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę nešini tautinėmis vėliavomis rinkosi katytiškiai sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui, kokia svarbi mums Laisvė ir Nepriklausomybė.

Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo matyti, kad didžiąją dalį aikštės užpildė vaikai ir jaunimas. Jų rankose plazdėjo balionai, vėliavėlės. Katyčių pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Plaipa ir bendruomenės pirmininkas Giedrius Overlingas buvo pakviesti prie seniūnijos pastato šalia trispalvės iškelti Lietuvos valstybės jubiliejų įprasminančią vėliavą.
Šventės proga katytiškius sveikino Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis, linkėdamas sąžiningai dirbti, mylėti ir kurti tėvynės labui. Kartu su Šilutės r. savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu atidengė Nepriklausomybės akto kopiją. Katyčių evangelikų liuteronų parapijos klebonui Valdui Miliauskui palaiminus šią gražią lauko instaliaciją ir susirinkusiuosius, nuskambėjo „Tautiška giesmė“. Ją pradėjo jaunosios kartos atstovė, Katyčių pagrindinės mokyklos moksleivė Deimantė Kondrotaitė. Moksleiviai į šventę atsinešė 100 trispalvių balionų. Skanduodami „Sveikinam Lietuvą“, paleido juos kilti į dangų kaip žinią, kad jie myli Lietuvą, brangina prosenelių, senelių ir tėvų iškovotą ir apgintą laisvę. Vėl suskambę varpai pakvietė visus į evangelikų liuteronų bažnyčią maldai už Lietuvą.
Bažnyčioje Katyčių pagrindinės mokyklos moksleivių Kamilės Sruoginytės ir Dovydo Čemerkos skaitomas Sigito Gedos eilėraštis „Giesmė apie pasaulio medį“ privertė visus suklusti ir įsiklausyti. Pratęsdamas skaitovų mintis kalbėjo meras V. Laurinaitis, paraginęs būti vertais iškovotos laisvės, nes per 100–metį tautos nueitas kelias buvo sunkus ir sudėtingas. Meras įteikė seniūnui dovanų įrėmintą „Tautišką giesmę“.


Evangelikų liuteronų kunigas V. Miliauskas savo gražiu pasisakymu sutelkė visus maldai už Lietuvą. Nuoširdi malda ir suskambusi daina „Lietuva brangi“ suvienijo žmones. Sveikinimo žodį ir gražių palinkėjimų išsakė ir Žemaičių Naumiesčio katalikų parapijos klebonas Stanislovas Anužis. Seniūnas J. Lukošaitis dar kartą padėkojo vyresniosios kartos katytiškiams už jų darbų prasmę, rėmėjams – už paramą organizuojant renginius.
Meras V. Laurinaitis ir Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro direktorė Marytė Matevičienė pasidžiaugė Bikavėnuose organizuotu rajoniniu konkursu „Bendruomenės, geriausiai puoselėjančios etnines vertybes“ ir geriausiomis pripažintomis Stubrių ir Katyčių bendruomenėmis.
Šių bendruomenių atstovėms, tautosakos pateikėjai Marijai Stančaitienei, Zitai Pankauskaitei bei tautosakos perėmėjai ir jos propaguotojai mokytojai Virginijai Gečaitei meras padovanojo neseniai išleistą knygą „Viliojantis Šilutės kraštas“. Katyčių pagrindinės mokyklos moksleiviams, dalyvavusiems šiame konkurse, pažadėta kelionė į vandens parką. Koncertavo Vaida Genytė.

Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė–vadybininkė Nijolė Stanelienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų