„Vargšas“ su mersedesu – į darbo biržą?

Iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo pernai maisto paketus gavo 5580 Šilutės rajono gyventojų. Paketus dalijo gegužę, liepą ir rugsėjį. Šilutės rajone paketus už lapkritį dalys sausio 30 ir vasario 2-3 dienomis. Lietuvos miestuose prie ilgai lauktų maisto produktų jau nutįso ilgiausios eilės, žmogeliai jose stypso po kelias valandas.

Įstrigus viešųjų pirkimų procedūrai, šios paramos nesulaukta prieš šv. Kalėdas, skurstantieji kai kur tegavo Lietuvos ūkininkų labdarai atiduotų morkų ar kopūstų.
Šilutės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Paulauskienė „Pamariui“ paaiškino, kad maisto produktų paketai skiriami, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui neviršija 153 Eur (525 Lt). Yra išimčių vienišiems, neįgaliems, nukentėjusiems nuo gaisro ir kitais konkrečiais atvejais. Šilutės mieste paketai išduodami Žuvų g. 1, juos dalija Raudonojo Kryžiaus Šilutės skyriaus darbuotoja. Seniūnijose nuvežtus paketus paskirsto socialinio darbo organizatorės.
Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Justina Tamošauskaitė informavo, kad pernai Šilutės rajone maisto paketus gavo 5580 asmenų (įskaitant vaikus ir visus kitus šeimos narius). Kiek šeima turi narių, tiek gauna ir paketų. Antai rugsėjį maisto pakete buvo žirnių, dviejų rūšių kruopų, cukraus, sausų pusryčių.
Pastaruoju metu kai kur Lietuvoje „Maisto bankas“ dalija kitokios sudėties paketus: butelis aliejaus, pakelis cukraus, indelis sutirštinto pieno ir keli pakeliai užplikomos sriubos. Žmonės, šios paramos laukę tris mėnesius, pyksta, kad negauna miltų, kruopų, mėsos konservų. Kopūstais ir morkomis, nors ir užaugintomis Lietuvoje, matyt, nelabai tepasisotino…

Lietuvoje maisto paketų gauna šimtai tūkstančių asmenų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014-2020 m. šiai paramai iš Europos Sąjungos gauna beveik 270 milijonų Lt, tai yra beveik po 39 milijonus kasmet. Praėjusiais metais Lietuvoje (įskaitant ir vėluojant skirtąją paramą) tam išleista beveik 12 milijonų Lt.

Šilutės seniūnijoje
Praėjusiais metais maisto paketus gavo 1600 Šilutės miesto gyventojų ir dar 663 asmenys iš šiai seniūnijai priklausančių kaimų. Iš viso Šilutės seniūnijoje buvo 2263 paketų gavėjai. Anot Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus, šiuo metu Šilutėje begyvena gal 18 tūkst. gyventojų, šios seniūnijos kaimuose bus dar kokie 4000. Kai iš apytiksliai 22 tūkst. seniūnijos gyventojų maistu šelpti reikia beveik 2300, vaizdas liūdnokas. Vadinasi, maisto trūksta 10,3 proc. seniūnijos gyventojų.
Seniūnas priminė, kad paprastai daugelis iš jų gauna socialines pašalpas, už kurias turi padirbėti nustatytą valandų skaičių. Visaip būna. Ir dirba, ir tinginiauja. Jie šluoja šaligatvius, grėbia lapus, gauna kitokių kvalifikacijos nereikalaujančių darbų, nes benzininio pjūklo, kitos technikos patikėti negalima – jeigu kas atsitiktų, atsakomybė tektų seniūnijai. Tiesa, įdavus po kastuvą, būtina instruktuoti, kad į koją nekirstų, išdalinus šakes – kad nesibadytų, įspėti, kad į traktoriaus priekabą įlipama ir iš jos išlipama kopėčiomis…
Viešųjų darbų skiriama ne tik gaunantiems pašalpas, bet ir kaip nuobauda už tam tikrus nusižengimus. Seniūnija kruopščiai registruoja, kas, kada, kiek valandų dirbo, nedirbo visai. Vieną informaciją pateikia Socialinės paramos skyriui, kitą – Šilutės policijos komisariatui. Abiejų įstaigų reikalas, kaip vertinti vengiančius viešųjų darbų.
Bedarbių – per 3500
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriaus vedėjas Andrius Šašilkinas telefonu „Pamariui“ pasakojo, kad šių metų sausio 1 d. duomenimis, yra įregistruoti 3548 bedarbiai, nedarbas sudaro 13,6 proc. (pernai – per 14 proc.). 56 proc. bedarbių sudaro vyrai, 44 proc. – moterys.
Jaunimas yra lankstesnis – baigusieji profesines mokyklas kreipiasi į biržą, ir po 2-3 mėnesių jie jau nebėra bedarbiai. Retai Darbo biržos duris praveria aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės – tokių pasitaiko vienetai.
Šilutėje per metus pasiūloma keliasdešimt darbo vietų, o štai Klaipėdoje jų nuolat siūloma per 500. Tad Šilutės rajono gyventojams siūloma darbo ir uostamiestyje.
Bedarbių skaičių labai „reguliuoja“ užsienyje dirbantys asmenys. Anot A. Šašilkino, parvyko porai savaičių ar mėnesiui galbūt tik pailsėti, nes netrukus vėl išvažiuos, bet skuba registruotis biržoje, kad nereikėtų mokėti Privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kitiems galbūt dar ir pašalpų prireikia… Tokie registruojasi ir registruojasi.
Kuo birža gali pagelbėti žmogeliui iš atokaus vienkiemio ar kaimelio, kai jis neturi nei automobilio, nei kitokios galimybės dirbti, tarkim, Šilutėje, kur gal ir rastųsi kokio darbo?
Gera praktika A. Šašilkinas pavadino tvarką, kai savivaldybės gavo teisę spręsti, kam skirti pašalpą. Sutaupyti milijonai litų rodo, kad buvo šelpta ir tų, kuriems tokia parama nepriklausė. „Atvažiuoja į biržą registruotis bedarbis tokiu automobiliu, kad žiūrėk ir stebėkis…“ – atvirai kalbėjo A. Šašilkinas.
Prabangiu automobiliu – į Darbo biržą, į Socialinės paramos skyrių, atsiimti maisto paketo vargšams… Galbūt šitokią „vargšų“ sistemą dar labiau išvalys savivaldybėms perduota teisė spręsti, kam skirti kompensaciją už šilumą, vandenį ir kt.?
Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 63

8 komentarai

  • Ana

    Mersedesus nusiperka užsidirbe užsienyje, o sugrįžę eina gydytis, tačiau nenori susimokėti sveikatos draudimo įmokų. Cia netvarka. Mes tą draudimą mokam visus metus, o jie trumpam atvykę ir naudojasi medicina kaip ir mes. Neteisinga.

  • Jo

    Gerai kad pasalpas gauna jau maziau asmenu. O juk kiek gavo ir neskursdami. Bet yra varguoliu. Geda kad laiku net maisto produktu nenuperka ir neatiduoda. Jau tie biurokratai Vilniuje. O ar kuri nubaude?

  • Saugiskis

    Ari žmogus kaip juodas jautis be poilsio dienu ir prislegtas mokesčių bei tikrintoju, o štai kitiems iš mūsų uždirbtu pinigu kartais veltui duoda taip dosniai, kad jie net nenori dirbti. Paieskokite dabar geru darbininku kad stiklelio neimtu. Nerasi. Darbstus jau uzsienyje, o kas cia liko, tai… Sutinku, kad tikrai vargingiems zomnems reikia padeti, jei liga, jei kitos bedos. Taip buvo nuo seno.

  • Saugiskiui

    Pritariu tamstai, bet yra geru labai vargstanciu žmoniu. Jiems reikia padėti. O su šita europine parama tai negražiai išėjo.Žmoneliai net prieš Kalėdas nieko negavo. Vyt tuos biurokratus iš darbo. Matai pirkimais nepasirųpino. Tie produktu pirkimai už milijonus – geras kasnis, matyt, daug kas grumėsi, kad ji gavus.

  • jo jo

    Visada perku prekybos centruose “Maisto bankui” tų produktų. Bet daugiau gal jau nepirksiu. Juk tie seni neišparduoti makaronai, kruopos, konservai, kurių negali beiškišti, tai per šitą akciją išparduoda. O kiek mano pinigų už tuos nupirktus produktus atiteko PREKYBOS CENTRAMS? Rodos, kad nemažai juos parėmiau. Gal jie vargšai. Kodėl “Maisto bankas” nedaro tokių akcijų vietos verslininkų mažose parduotuvėse, o būtent visą Lietuvą apžiojusiuose prekybos centruose? Gal ir cia koks nešvarus susitarimas.

  • Moteris

    Abejonių dėl maisto pirkimo vargšams paremti būtent prekybos centruose man irgi kilo. Vieną kartą nepirkau produktu, o daviau pinigų silutiskiams neįgaliesiems tiesiai į rankas. Nezinau, ar jie ką pirko, ar atsidėjo kitiems reikalams.

  • Kurmis

    Sutinku su nuomone, kad prekybos centrai pasinaudoja per tą labdarinį maisto produktų pirkimą ir mūsų kišene. Akcijos etikete pažymi neperkamus, nereikalingus, senus produktus. Kažkaip trūksta padorumo. Gal ir klystu.Dar man kelia abejonių tie europiniai maisto paketai, nes visur jie būna skirtingos sudėties, o kas tas galingas sprendžia, kad taip ir tiek turi būti. Mes cia pripratom visur ir visais netikėti.

  • Tiesa

    Kur pasiziuri, ten sukasi, kombinuojasi, ir tu pasalpu, ir toj darbo birzoj, dar su biuleteniais ir visur kitur. Taip ir suvesi visiskas nepasitikėjimas visais ir viskuo.Kaip koks kombinatorių kraštas nuo aukštu valdžioj iki vergetu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite