Valstybės paramai gauti kaimo bendruomenėms taisyklės kasmet nebebus keičiamos

Žemės ūkio ministerija nutarė, kad taisyklės, pagal kurias kasmet skirstoma nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai, nebebus siejamos su konkrečiais metais. Anksčiau taisyklės, pagal kurias bendruomenėms paskirstoma apie 1 mln. eurų, buvo rengiamos ir tvirtinamos kasmet.

Nuo šiol taisyklėse bus numatytos trys finansuojamos kaimo bendruomenių veiklos sritys:

  • kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas arba stiprinimas. Pareiškėjais galės būti naujos kaimo bendruomenės arba bendruomenės, niekada negavusios nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai;
  • kaimo vietovės viešųjų erdvių, statinių sutvarkymas / priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams, bendruomeninės veiklos skatinimas. Paramą galės gauti naujos kaimo bendruomenės arba bendruomenės, per dvejus praėjusius kalendorinius metus negavusios paramos kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymui. Pareiškėjai galės vykdyti dvi veiklas: kurti ar gerinti viešąsias erdves siekiant patenkinti kaimo gyventojų viešuosius poreikius arba pritaikyti šias erdves civilinei saugai;  gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą (parama kaimo bendruomenei bus teikiama tik tuo atveju, kai ji perims viešosios paslaugos ar jos dalies teikimą iš biudžetinės organizacijos);
  • renginių (mokomųjų renginių arba vizitų, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, renginių Seimo/savivaldybės paskelbtoms metų temoms minėti) organizavimas. Pareiškėjai – bet kurios kaimo bendruomenės arba jas vienijančios organizacijos.

Kaimo bendruomenėms finansinė parama skiriama jau 17 metų iš eilės. Pernai jos pateikė 441 paraišką nacionalinei paramai gauti. Kaimo bendruomenių iniciatyvoms buvo skirta 1,1 mln. eurų, finansuotos 324 paraiškos.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite