Valstybės kontrolė: beveik pusė savivaldybių nesurenka pavojingųjų atliekų iš gyventojų

Pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema Lietuvoje turi trūkumų, todėl atsiranda sąlygos atliekų tvarkytojų piktnaudžiavimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“. Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų, kurioms išvežti reikia daugiau nei 8 tūkst. vilkikų. 

„Pavojingąsias atliekas būtina išskirti iš bendro atliekų srauto ir užtikrinti saugų jų sutvarkymą. Tačiau audito metu nustatėme, kad šių atliekų tvarkymo procese yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.

Pasak auditorių, beveik pusė buityje susidariusių pavojingųjų atliekų – buitinės chemijos produktų, lakų, dažų ir kt. – patenka į komunalinių atliekų srautą kartu su kitomis atliekomis.

Gyventojai ne visas atliekas rūšiuoja, o savivaldybės nevykdo savo įsipareigojimų: 42 proc. jų nesurenka pavojingųjų atliekų tiesiogiai iš gyventojų, dviejose savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių yra du kartus mažiau nei turėtų būti.

Audito rezultatai atskleidžia, kad pavojingųjų atliekų tvarkytojai veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, jos neatspindi tikrųjų tvarkymo kaštų.

Dalis atliekų tvarkytojų laiko didesnius pavojingųjų atliekų kiekius, nei numatyta leidimuose, ir taip gali kelti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai. Nustatyta, kad atliekų tvarkytojai kasmet vidutiniškai 5,5 tūkst. t viršija nurodytus maksimalius kiekius. Kai kurios įmonės kiekius viršija daugiau kaip 20 kartų.

Auditorių teigimu, teisė tvarkyti pavojingąsias atliekas įmonėms suteikiama neįvertinus būsimos taršos sklaidos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi priemonių, kad galėtų patikrinti duomenis apie būsimą taršą, ir vertina tik skaičiavimo prielaidas.

Visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ir šalinantys pavojingąsias atliekas, privalo turėti garantą, kuris užtikrintų atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju. Jo suma apskaičiuojama įvertinus atliekų tvarkymo kainas garanto išdavimo metu.

Jei atliekų kiekis ir numatoma jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų. Tokiu atveju pavojingąsias atliekas tenka tvarkyti valstybės lėšomis.

2012-2017 m. trys atliekų tvarkytojai nutraukė veiklą ir paliko 2 542 t nesutvarkytų pavojingųjų atliekų. Joms sutvarkyti iš šalies biudžeto gali tekti sumokėti apie 3,5 mln. eurų.

LR Valstybės kontrolės inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Darbas sau – vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas. Kalbamės su verslininku Dariumi

Darbas gyvenime užima labai svarbią vietą, kadangi kasdien bent jau 8 valandas, o kartais ir daugiau praleidžiame atlikdami tam tikrus procesus. Natūralu, jog norisi rasti tokį darbą, kuris ne tik finansiškai, tačiau ir moraliai patenkintų lūkesčius. Apie tai kalbamės su sąskaita123.lt idėjos generatoriumi Dariumi, kuris kasdien susiduria su dirbti sau pradedančiais žmonėmis. Kodėl lietuviai vis dažniau renkasi darbą sau? Žinoma, kiekvienas žmogus atsakytų vis kitaip ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau mano aplinkoje dažniausiai darbą sau sąlygojo noras dirbti laisvesnėmis

Nauji ribojimai dėl plintančio COVID-19. Suvaržymų bus didelių

Rugpjūčio 4 d. posėdžiavusi Vyriausybė apsisprendė griežtinti reikalavimus, susijusius su vėl sparčiai plintančiu COVID-19. Vieni reikalavimai jau įsigalios kitą savaitę, kiti suplanuoti nuo rugsėjo 13 d. Duota laiko apsispręsti prieš skiepus nusiteikusiems ar skiepijimąsi atidėliojantiems gyventojams.   Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl galimybių paso prievolės norint naudotis įvairiomis veiklomis, o šį sprendimą priims kitą savaitę. Be galimybių paso netrukus nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis: nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, netrukus be galimybių

Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 d. Šilutės ligoninėje draudžiama lankyti pacientus.   Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, per parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.  Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje Šilutės ligoninės inf.

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas turinčių nacionalinių gėrimų. Savo populiarumo gira neprarado iki šiol – vien pernai lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ iš viso pardavė virš 4 milijonų pastarosios butelių bei skardinių. Sustatę juos šalia vienas kito, turėtume atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos… Geriausia – natūralus saldumas Tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir nori šiuo gėrimu vasara gaivintis kuo dažniau, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė primena apie giros naudą organizmui. Ją užtikrinti, pasak

Taip pat skaitykite