Valstybės kontrolė: beveik pusė savivaldybių nesurenka pavojingųjų atliekų iš gyventojų

Pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema Lietuvoje turi trūkumų, todėl atsiranda sąlygos atliekų tvarkytojų piktnaudžiavimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“. Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų, kurioms išvežti reikia daugiau nei 8 tūkst. vilkikų. 

„Pavojingąsias atliekas būtina išskirti iš bendro atliekų srauto ir užtikrinti saugų jų sutvarkymą. Tačiau audito metu nustatėme, kad šių atliekų tvarkymo procese yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.

Pasak auditorių, beveik pusė buityje susidariusių pavojingųjų atliekų – buitinės chemijos produktų, lakų, dažų ir kt. – patenka į komunalinių atliekų srautą kartu su kitomis atliekomis.

Gyventojai ne visas atliekas rūšiuoja, o savivaldybės nevykdo savo įsipareigojimų: 42 proc. jų nesurenka pavojingųjų atliekų tiesiogiai iš gyventojų, dviejose savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių yra du kartus mažiau nei turėtų būti.

Audito rezultatai atskleidžia, kad pavojingųjų atliekų tvarkytojai veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, jos neatspindi tikrųjų tvarkymo kaštų.

Dalis atliekų tvarkytojų laiko didesnius pavojingųjų atliekų kiekius, nei numatyta leidimuose, ir taip gali kelti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai. Nustatyta, kad atliekų tvarkytojai kasmet vidutiniškai 5,5 tūkst. t viršija nurodytus maksimalius kiekius. Kai kurios įmonės kiekius viršija daugiau kaip 20 kartų.

Auditorių teigimu, teisė tvarkyti pavojingąsias atliekas įmonėms suteikiama neįvertinus būsimos taršos sklaidos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi priemonių, kad galėtų patikrinti duomenis apie būsimą taršą, ir vertina tik skaičiavimo prielaidas.

Visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ir šalinantys pavojingąsias atliekas, privalo turėti garantą, kuris užtikrintų atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju. Jo suma apskaičiuojama įvertinus atliekų tvarkymo kainas garanto išdavimo metu.

Jei atliekų kiekis ir numatoma jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų. Tokiu atveju pavojingąsias atliekas tenka tvarkyti valstybės lėšomis.

2012-2017 m. trys atliekų tvarkytojai nutraukė veiklą ir paliko 2 542 t nesutvarkytų pavojingųjų atliekų. Joms sutvarkyti iš šalies biudžeto gali tekti sumokėti apie 3,5 mln. eurų.

LR Valstybės kontrolės inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lininė patalynė – kuo ji ypatinga?

Linas, viena seniausių pasaulyje tekstilės rūšių, Lietuvoje turėjo ypatingą reikšmę. Senovėje šventu augalu laikyti linai buvo ne tik apdainuojami liaudies dainose, minimi tautosakoje, bet ir vertinami dėl savo gerųjų savybių – natūralumo, ilgaamžiškumo ir teigiamo poveikio sveikatai. Nors lininės tekstilės populiarumas žymiai sumažėjo atsiradus kitos tekstilės medžiagoms – medvilnei, šilkui, – ištobulinti natūralūs lininiai audiniai pradėti vertinti iš naujo ir vėl sparčiai grįžta į kiekvienus namus. Žmonės grįžta prie natūralumo Technologijų vystymasis iš tiesų paveikė žmonių gyvenimus, ypač vartojimo įpročius.

Uogaliuose pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai

Lapkričio 25 d. moteris pastebėjo, kad iš jos gyvenamojo namo Uogalių k. (Šilutės r.)  pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai. Į gyvenamąsias patalpas ilgapirščiai pateko išlaužę plastikines namo balkono duris. Šeimininkų tuo metu namuose nebuvo. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad „nelauktų svečių“ taikiniu tapęs seifas buvo išluptas iš sienos ir pagrobtas. Pasak šeimininkų, seife vertingų daiktų nebuvo. Kartu su seifu vagys išsinešė ir kolekcionuojamus rankinius laikrodžius. Pareigūnai dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Nuostoliai

Karantinas paskatino atsigręžti į namus: išmanūs įrankiai lengvam namų erdvės planavimui

2020–ieji daugeliui lietuvių tapo „interjero metais“. Į namų erdvę persikėlė visas mūsų gyvenimas: laisvalaikis, darbas, susitikimai ir šventės. Žmonės grįžo į savo namus ir iš naujo juos įvertino – perorganizavo ar atnaujino. Renovacija gali būti paprasta ir smagi, pasitelkus keletą išmanių įrankių. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi penkiomis patogiomis interjero planavimo programėlėmis. #1. „Room Planner: Home Interior & Floorplan Design 3D“. Su šia programėle galėsite išmatuoti savo erdvę, sukurti 2D ir 3D planus bei įrengti

Regionuose trūksta kvalifikuotų vaistininkų

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145 vaistininkų. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų. „Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą