Valstybės atkūrimo dieną paminėjo kūrybiškai

Niekas ir iki šiol neabejojo, kad AB „Šilutės baldai“ kolektyve yra kūrybingų žmonių, tačiau po sėkmingo Šilutės sienos projekto, kūrybinė kibirkštėlė dar labiau sužibėjo. Valstybės gimtadienio proga AB „Šilutės baldai“ kolektyvas visiems miesto vaikų darželiams pagamino ir dovanoja natūralaus medžio kaladėles, iš kurių pakvietė kartu statyti Lietuvos valstybingumo simboliais tapusias šalies pilis. Kaip ir dekoruojant 500 metrų ilgio sieną, su baldininkais bendradarbiavo Šilutės meno mokyklos dailininkai.

Mažieji kibo į darbą.

„Šilutės baldų“ kolektyvas, kur dirba 750 žmonių, yra didžiausias rajone, o mieste yra ne viena dešimtis šeimų, kurios čia dirba jau dinastijomis. Daugelio darbuotojų vaikai ir anūkai yra Šilutės vaikų darželių auklėtiniai. Artėjant vasario 16-ajai, „Šilutės baldų“ darbuotojai aplankė visus Šilutės darželius, padovanodami kiekvienai ugdymo įstaigai po 2 dėžes kaladėlių iš uosio ir beržo masyvo. Visos kaladėles nušlifuotos rankomis.
Į darželius kaladėles vežė patys Šilutės baldų bendrovėje dirbantys tėveliai. Ten jie kartu su vaikais piešė ant kaladėlių ir statė pilis. Šia akcija prisijungiama prie Lietuvos prezidentūros skatinamo projekto „Vasario 16 švęsk linksmai ir išradingai“.

Dovaną įteikė AB „Šilutės baldai“ atstovė Aurelija Budginienė.

Šilutės meno mokyklos atstovas Arnoldas Milukas pakvietė mažuosius statyti Gedimino pilį.

Kartu su „Šilutės baldų“ darbuotojais į vaikų darželius atskubėjo ir Šilutės meno mokyklos mokiniai su mokytojais, kurie mažuosius pamokė piešti ant kaladėlių, papasakojo apie Lietuvos pilių istoriją. Artėjant Valstybės atkūrimo dienai, mažieji Lietuvos piliečiai kūrė pasakišką savo „Lego“ Lietuvą – didžių ir garbingų karžygių, kunigaikščių ir kunigaikštienių, neįveikiamų pilių šalį. Kartu vaikai sužinojo apie savo gimtinės istoriją, išmoko piešimo subtilybių, o pačių rankomis sukurti žaislai darželių auklėtinius džiugins dar ne kartą.
Paskutinis darželis, kurį pasiekė baldininkų dovana buvo „Raudonkepuraitė“. Svečių ir kaladėlių jau laukė mažyliai ir padėti jiems nuspalvinti kaladėles atėjusios Šilutės dailės mokyklos pirmokės. Dovaną įteikusi AB „Šilutės baldai“ atstovė Aurelija Budginienė nė pati negalėjo pasakyti, kiek tų kaladėlių atvežė. Anot jos, tiek daug, kad pakaktų pilį pastatyti… Kartu su kaladėlėmis ji padovanojo spalvinimo knygelių ir piešimo priemonių.
Šilutės meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas Arnoldas Milukas paragino visus statyti Gedimino pilį, ir darbai prasidėjo. Mergaitės iš meno mokyklos vos spėjo piešti ant kaladėlių duris ir langus, nes kokia gi pilis be durų ir langų. O netrukus ant stalo atsirado pirmoji pilis, papuošta Lietuvos trispalve.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite