Valstybė ir šiemet skatins stojančiuosius į pedagogiką

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien Vyriausybė.

„Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl daugėja valstybės finansuojamų studijų vietų ugdymo mokslų, informatikos, slaugos ir akušerijos, pareigūnus rengiančiose studijų programose. Bus užtikrintas pakankamas valstybės finansuojamų vietų skaičius, kad į šias prioritetines studijų kryptis galėtų įstoti kuo daugiau jaunuolių, tenkinančių stojimo reikalavimus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Valstybės finansuojamų vietų daugėja ir medicinos, burnos priežiūros, farmacijos, reabilitacijos studijų krypčių programose. Atsižvelgus į valstybės poreikius bei absolventų įsidarbinimo rodiklius, kiek mažėja (3-4 proc.) valstybės finansuojamų vietų žemės ūkio mokslų, sporto, humanitarinių, gyvybės mokslų, visuomenės sveikatos, kosmetologijos, menų studijų programose, kolegijose – ir socialinių mokslų studijų programose.

Pasirinkusiesiems rezidentūros studijas numatyta beveik 400 valstybės finansuojamų studijų vietų. Panašus skaičius įstojusiųjų į rezidentūros studijas buvo ir pernai. Magistrantūros studijų valstybės finansuojamoms vietoms numatyta skirti apie 7 mln. eurų – kiek daugiau nei pernai (6,8 mln. eurų). Tai leis valstybės finansuojamose vietose studijuoti virš 3,9 tūkst. studentų. Studentų priėmimas į magistrantūros studijas didinamas nuo 2023 m. Priimtų studentų skaičius, palyginus su pastaraisiais dvejais metais, auga apie 6 proc.

Panašus valstybės finansavimas kaip ir pernai numatytas ir doktorantūros studijoms (šiemet – 6,3 mln. eurų, 2023 m. – 6,2 mln. eurų). Planuojama, kad valstybės finansavimą gaus beveik 540 doktorantūros studentų (2023 m. – 508 studentai).Bendras į doktorantūros valstybės finansuojamas studijų vietas priimtų studentų skaičius, palyginus su pastarųjų dvejų metų priėmimu, auga apie 7 proc. Į profesinio mokymo įstaigas šiemet numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, paslaugų, gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijos sritims.

Bus atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos

Nuo 2024 m. pirmą kartą formuojama papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai kaip ir stojantiesiems per pirmąją konkursinę eilę.

Antrajai konkursinei eilei sudaryti numatoma skirti beveik 1,5 mln. eurų valstybės finansavimo, t. y. apie 10 proc. viso valstybės finansavimo studijų vietoms. Tai leis pagal antrąją konkursinę eilę priimti beveik 1,3 tūkst. studentų iš socialiai jautrios aplinkos.

Pedagogikos studijos išlieka prioritetinėmis

Jau trečius metus didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkusiems studentams numatoma skirti tikslines stipendijas. Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 357,5 eurų (6,5 BSI) dydžio stipendijos.

Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 605 eurų (11 BSI). Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Pasaulinė motinos Žemės diena

Balandžio 22-ąją minėta Pasaulinė motinos Žemės diena. Ji pradėta minėti 1970 metais, o atliepiant į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuvoje ji minima nuo 1992 metų. Kasmet civilizuotos pasaulio šalys ragina vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais – Žeme ir Gamta. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną atkreipė dėmesį į būtinybę vykdyti gamtotvarką, kad būtų išsaugotos nykstančios ir retos rūšys. Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių

Dėl atraminės sienutės tvarkymo darbų Švėkšnoje

Kada Švėkšnoje sutvarkys išgriuvusią akmeninę sieną, matomą įvažiuojant į miesteliį nuo Saugų pusės? Šilutės rajono savivaldybė informuoja, kad geriausiu atveju darbai galėtų prasidėti Liepos mėnesį. Skelbiama, kad šiuo metu savivaldybės užsakymu yra rengiamas projektas „Bažnyčios g. pietų pusės lauko akmenų atraminės sienos Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., (Švėkšnos miestelio istorinės dalies u.k. 171112 vertingoji savybė) tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų projektas“. Projektas pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui. Jei šis projektui pritars, išduos tvarkybos darbų leidimą. Gavus

Taip pat skaitykite