Valstiečiai jau nebe valstiečiai…

Buvęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda – apie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reikalus Šilutės rajone, valdžios veiksmus kovojant su COVID-19 ir migrantų krize.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Šilutės r. savivaldybės taryboje Genovaitė Kimbrienė, Edgaras Padimanskas, Sigitas Majus ir Lijana Jagintavičienė oficialiai nebėra šios sąjungos nariai. Šį ketvertuką papildo ir Savivaldybės administracijos direktorius Virgilius Pozingis, kuris per rinkimus buvo išrinktas į Savivaldybės tarybą, tačiau mandato atsisakė, kai buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos vadovu. Jo vieta Savivaldybės taryboje atiteko penktoje sąrašo vietoje per rinkimus likusiai ir į Tarybą iškart nepatekusiai Lijanai Jagintavičienei.

Minėtasis penketukas Šilutės rajono valdžioje neatstovauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Panaikinus šios sąjungos skyrių rajone, į naują skyrių jų nepakvietė. Naująjį skyrių rajone buriantis buvęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda informavo, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba patvirtino 11-os narių naują Šilutės skyrių, kuriam vadovauja A. S. Nausėda, yra du pavaduotojai – Robertas Kuncaitis ir Vytautas Pilipavičius. Šie naujo skyriaus vadovai susitiko su Šilutės rajono meru Vytautu Laurinaičiu ir informavo, kad minėtieji keturi Šilutės rajono savivaldybės nariai bei administracijos direktorius nebeatstovauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, jie nebėra šios sąjungos nariais. A. S. Nausėda sakė, jog meras paprašęs oficialaus tai patvirtinančio rašto, kuris ir pateiktas.

„Nei griausim, nei trukdysim… Jų veikla negali būti siejama su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Su kuo jie eis, kam atstovaus, kaip pasivadins, – jų reikalas“, – sakė A. S. Nausėda ir priminė, jog yra norinčių papildyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyrių, tačiau priimti neskubama. „Esame už tradicinę šeimą, turi sutapti vertybinės nuostatos, požiūris į įvykius valstybėje. Daug kalbamės…“ – sakė pašnekovas.

Pasinaudojome proga sužinoti buvusio Seimo nario A. S. Nausėdos nuomonę apie situaciją Lietuvoje dėl plintančio COVID-19 suvaldymo ir migrantų krizės.

„Ne tik Lietuvoje plinta COVID-19, derėjo tęsti buvusios valdžios darbus šioje srityje, daugiau kalbėtis su gyventojais, negąsdinti jų, imti pavyzdį iš kitų valstybių, kaip tvarkytis. Būtina remtis mokslininkų nuomone. O tie, kas agituoja nesiskiepyti – mūsų gėda ir bėda. Tik jėga nieko nepadarysi, čia gali gelbėti geri kitų valstybių sprendimų pavyzdžiai, tvirtas mokslininkų žodis. Skiepytis reikia, nes buvau užsikrėtęs, sunkiai sirgau, esu paskiepytas, gausiu galimybių pasą ir ramiai gyvensiu. Tad raginu visus skiepytis nuo COVID-19“, – sakė A. S. Nausėda.

Apie migrantų krizę buvęs Seimo narys taip kalbėjo: „Yra diplomatija, dera žinoti, kada kalbėti ir kada patylėti. Be to, nedera taip kištis į kitos valstybės vidaus reikalus. Kuri kita valstybė taip kišosi į Baltarusijos reikalus? O juk ne tik Lietuva yra Baltarusijos kaimynė… Įspūdis, gaila, toks, kad mūsų sieną 30 metų saugojo Baltarusija. Prasta Lietuvos diplomatija, mes neturime užsienio reikalų ministro (Gabrielius Landsbergis – red. pastaba), kuriam visų pirma rūpėtų savos valstybės gyventojai. Dėl blogos diplomatijos juk nuostolių patirs daug verslų, tai liečia Klaipėdos uostą, Lietuvos geležinkelius ir kita. Sumažės pajamų į valstybės biudžetą. Savo žmonių gerove rūpinkimės. Iš Vokietijos mokykimės. Be to, su Baltarusija mus sieja istorija. Migrantų antplūdį vadinu blogos užsienio politikos rezultatu. Priešų nereikia ieškoti, tik Lietuva jų vis susiranda. Išliejau širdį, nes man skauda…“

Kalbėjosi Stasė Skutulienė  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite