Valstiečiai jau nebe valstiečiai…

Buvęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda – apie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reikalus Šilutės rajone, valdžios veiksmus kovojant su COVID-19 ir migrantų krize.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Šilutės r. savivaldybės taryboje Genovaitė Kimbrienė, Edgaras Padimanskas, Sigitas Majus ir Lijana Jagintavičienė oficialiai nebėra šios sąjungos nariai. Šį ketvertuką papildo ir Savivaldybės administracijos direktorius Virgilius Pozingis, kuris per rinkimus buvo išrinktas į Savivaldybės tarybą, tačiau mandato atsisakė, kai buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos vadovu. Jo vieta Savivaldybės taryboje atiteko penktoje sąrašo vietoje per rinkimus likusiai ir į Tarybą iškart nepatekusiai Lijanai Jagintavičienei.

Minėtasis penketukas Šilutės rajono valdžioje neatstovauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Panaikinus šios sąjungos skyrių rajone, į naują skyrių jų nepakvietė. Naująjį skyrių rajone buriantis buvęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda informavo, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba patvirtino 11-os narių naują Šilutės skyrių, kuriam vadovauja A. S. Nausėda, yra du pavaduotojai – Robertas Kuncaitis ir Vytautas Pilipavičius. Šie naujo skyriaus vadovai susitiko su Šilutės rajono meru Vytautu Laurinaičiu ir informavo, kad minėtieji keturi Šilutės rajono savivaldybės nariai bei administracijos direktorius nebeatstovauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, jie nebėra šios sąjungos nariais. A. S. Nausėda sakė, jog meras paprašęs oficialaus tai patvirtinančio rašto, kuris ir pateiktas.

„Nei griausim, nei trukdysim… Jų veikla negali būti siejama su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Su kuo jie eis, kam atstovaus, kaip pasivadins, – jų reikalas“, – sakė A. S. Nausėda ir priminė, jog yra norinčių papildyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyrių, tačiau priimti neskubama. „Esame už tradicinę šeimą, turi sutapti vertybinės nuostatos, požiūris į įvykius valstybėje. Daug kalbamės…“ – sakė pašnekovas.

Pasinaudojome proga sužinoti buvusio Seimo nario A. S. Nausėdos nuomonę apie situaciją Lietuvoje dėl plintančio COVID-19 suvaldymo ir migrantų krizės.

„Ne tik Lietuvoje plinta COVID-19, derėjo tęsti buvusios valdžios darbus šioje srityje, daugiau kalbėtis su gyventojais, negąsdinti jų, imti pavyzdį iš kitų valstybių, kaip tvarkytis. Būtina remtis mokslininkų nuomone. O tie, kas agituoja nesiskiepyti – mūsų gėda ir bėda. Tik jėga nieko nepadarysi, čia gali gelbėti geri kitų valstybių sprendimų pavyzdžiai, tvirtas mokslininkų žodis. Skiepytis reikia, nes buvau užsikrėtęs, sunkiai sirgau, esu paskiepytas, gausiu galimybių pasą ir ramiai gyvensiu. Tad raginu visus skiepytis nuo COVID-19“, – sakė A. S. Nausėda.

Apie migrantų krizę buvęs Seimo narys taip kalbėjo: „Yra diplomatija, dera žinoti, kada kalbėti ir kada patylėti. Be to, nedera taip kištis į kitos valstybės vidaus reikalus. Kuri kita valstybė taip kišosi į Baltarusijos reikalus? O juk ne tik Lietuva yra Baltarusijos kaimynė… Įspūdis, gaila, toks, kad mūsų sieną 30 metų saugojo Baltarusija. Prasta Lietuvos diplomatija, mes neturime užsienio reikalų ministro (Gabrielius Landsbergis – red. pastaba), kuriam visų pirma rūpėtų savos valstybės gyventojai. Dėl blogos diplomatijos juk nuostolių patirs daug verslų, tai liečia Klaipėdos uostą, Lietuvos geležinkelius ir kita. Sumažės pajamų į valstybės biudžetą. Savo žmonių gerove rūpinkimės. Iš Vokietijos mokykimės. Be to, su Baltarusija mus sieja istorija. Migrantų antplūdį vadinu blogos užsienio politikos rezultatu. Priešų nereikia ieškoti, tik Lietuva jų vis susiranda. Išliejau širdį, nes man skauda…“

Kalbėjosi Stasė Skutulienė  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai

Šiandien, vasario 1 d., ikiteisminiame tyrime, pradėtame 2022 m. lapkričio 15 d. dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 153 straipsnio 1 dalyje, buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal nurodytus straipsnius. Įvyko jo apklausa. Nukentėjusiais pripažinti 4 asmenys Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiai arba nepilnamečiai. Detalesnė informacija

Patarimai, į kuriuos svarbu atsižvelgti perkant ginklų seifą

Vienas iš populiariausių seifų šiandieninėje rinkoje yra ginklų seifai. Jie būna įvairių stilių ir dydžių. Daugelis yra tik plonos metalinės skardos spintos be apsaugos nuo ugnies ar įsilaužimo. Kyla klausimas, nuo ko pradėti renkantis ginklų seifą? Pirmiausia atsižvelkite į konstrukciją, metalo storį ir fiksavimo mechanizmo tipą. Po to įvertinkite atsparumą ugniai. Anksčiau ginklų spintelės buvo pagamintos iš medžio ir stiklo, todėl ginklai net būdavo matomi jose… Ginklams saugoti skirtuose seifuose dažniausiai galima laikyti nuo vieno iki penkių ginklų. Perkant seifą

Neteisėtu praturtėjimu kaltinami sutuoktiniai pravers teismo duris

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai perdavė teismui. Baudžiamojoje byloje sutuoktinių pora iš Pagėgių savivaldybės kaltinama neteisėtu praturtėjimu. Skaičiuojama, kad 40-metis K. K. ir 38 metų K. Ž. K. turėjo turto, kuriam įsigyti per kelerius metus panaudojo beveik 300 tūkst. eurų neteisėtų pajamų. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė. Tyrimą atliko Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės

Vasario 1 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 1 d. prasideda 2023 m. pagrindinio priėmimo į profesinio mokymo įstaigas žiemos etapas. Stojančiųjų prašymai mokytis LAMA BPO informacinėje sistemoje bus priimami iki vasario 12 d. Prašymus teikti gali ir jau įgijusieji išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ir jos dar neturintieji. „Šiuo metu darbo rinkoje labiausiai pasigendama inžinerijos ir informacinių technologijų sričių specialistų, taip pat didėja darbuotojų poreikis statybos, gamybos sektoriuose. Norėdami užpildyti šią spragą, skatiname kuo didesnį profesinio mokymo prieinamumą ir atvirumą, planuojame investicijas į profesinio mokymo programų atnaujinimą.

Taip pat skaitykite