Valdžia ir darželinukai – apie mus

Paprastai apie savo rašinių personažus kalba, rašo ar kitaip skleidžia žinią žurnalistai. Tačiau Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Savivaldybėje surengto susitikimo metu daugiausiai kalbėta apie žurnalistiką ir žurnalistus.

Su tortu ir kavos puodeliu, pokalbis vyko linksmiau.

Mero Vytauto Laurinaičio kvietimu į mažąją posėdžių salę susirinko beveik visų rajono žiniasklaidos priemonių atstovai – kas po vieną, kas su visu kolektyvu. Pajuokavęs, kad Savivaldybė – geriausias žurnalistų darbdavys, meras Vytautas Laurinaitis įteikė redakcijoms po padėkos raštą už Savivaldybės veiklos viešinimą ir konstruktyvų bendradarbiavimą bei už dar gausybę (?) nuopelnų, o po nepavykusios interpeliacijos pavasariškai sužydėjusi administracijos direktoriaus pavaduotoja Inesa Murauskienė kiekvienam įteikė po trumpų alegorinių istorijų rinkinį „Abu paukščio sparnai“.
Diskusijoje tema „Žiniasklaida ir visuomenė“ pasidalinti mintimis apie žurnalistiką ir žurnalisto darbą pakvietė Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijų katedros profesorė Rosita Vaičiulė. Ji kalbėjo apie šiandienos visuomenės informacinius poreikius, žurnalistikos vietą gyvenime. Pasidžiaugusi, kad žmonės darosi labiau apsišvietę ir kritiškiau vertina gaunamą informaciją, ji teiravosi apie provincijos žurnalistų darbą.
Pasak viešnios, nedidelių miestelių žurnalistai turi artimą ryšį su gyventojais ir rašo jiems rūpimomis temomis. Tuo tarpu didieji informacijos sklaidos kanalai dažnai užsiima žinių kopijavimu ir tiražavimu. Pati turėjusi progos padirbėti žurnaliste, R. Vaičiulė pareiškė nuomonę, kad popieriniai laikraščiai, spausdintas žodis ilgiausiai išliks regionuose. Teigdama, kad žurnalistika – ne darbas, o gyvenimo būdas, ji kvietė teikti daugiau pozityvių, teigiamų žinių ir sakė, kad bendravimas su regionine žiniasklaida gali pasiūlyti ne vieną temą jos studentų tyrimams.

Padiskutuoti apie žiniasklaidą ir jos vaidmenį pakvietė Klaipėdos universiteto socialinių mokslų fakulteto Komunikacijų katedros profesorė Rosita Vaičiulė (kairėje).

Laimė, didžiai protingos kalbos ilgai neužsitęsė ir meras visus pakvietė paragauti šviežutėlio knygos formos torto. Kaip vėliau prisipažino taip pat šią dieną savo profesine švente laikantis Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas, tortas tik šį rytą iškeptas. Bebaigiant skanauti tortą, baigėsi ir susitikimui skirtas laikas. Savivaldybės darbuotojai išskubėjo pietauti, kad pasistiprinę galėtų toliau rūpintis rajono gerove ir kupini jėgų tarnauti bendruomenės labui. O žiniasklaidininkai turėjo progos apžiūrėti Šilutės rajono vaikų darželių auklėtinių piešinių parodėlę „Žurnalistika mažųjų šilutiškių akim

is“. Savo mintimis apie žurnalistus pasidalijo, Šilutės „Pušelės“, „Ąžuoliuko“, „Žvaigždutės“, „Raudonkepuraitės“ bei Juknaičių ir Žemaičių Naumiesčio vaikų lopšelių-darželių auklėtiniai.

Vaidotas VILKAS

„Pamario“ komanda (Vaidotas Vilkas fotografavo).

Taip žurnalistų darbą įsivaizduoja mūsų rajono darželinukai.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite