Vakarų Lietuvos savivaldybių dešimtmečio planas

Septynios Klaipėdos regiono savivaldybės susivienijo ir patvirtino Klaipėdos regiono specializacijos strategiją, pagal kurią plėtos regiono ekonomiką iki 2030 metų. Tai pirmoji tokia regiono specializacijos strategija Lietuvoje, kuri nustato, kuriomis kryptimis ir pagal kokius prioritetus bus skatinamos investicijos šių savivaldybių teritorijose.

Regiono augimo planas 

Strategija apibrėžia prioritetines verslo, mokslo ir švietimo plėtros, talentų pritraukimo ir savivaldybių investicijų kryptis regione.

„Didžiausias regioninės specializacijos privalumas – tikslingas investavimas. Kai regiono savivaldybės, verslas, mokslo institucijos susitaria ir įsivardija aiškius prioritetus, viešieji resursai sukoncentruojami į didžiausią potencialą turinčias plėtros kryptis ir tai leidžia pasiekti geresnių rezultatų visiems“, – sako Šarūnas Vaitkus, strategijos rengimą koordinuojančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas ir Palangos miesto meras.

Klaipėdos regiono specializacijos strategija jungia septynias savivaldybes: Klaipėdos ir Palangos miestus, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės rajonus ir Neringą, kurios inicijavo ir pradėjo diskusijas dėl bendros krypties nustatymo.

Nuotraukoje – Klaipėdos apskrities savivaldybių merai.

Specializacijos strategijos rengimas nuo pirminių diskusijų užtruko beveik ketverius metus. Į jį įsitraukė daugiau nei 330 skirtingų partnerių iš verslo, mokslo, švietimo institucijų, įvairių asocijuotų struktūrų.

„Nuo šiol tai bus svarbiausias plėtros dokumentas, apibrėžiantis regiono ekonominės ateities viziją, jos įgyvendinimo prioritetines kryptis ir iš jų kylančias konkrečias priemones šiems tikslams pasiekti“, – pastebi Š. Vaitkus.

 

Jūros potencialas, bioekonomika ir darnus turizmas

Regiono partneriai susitarė dėl penkių pagrindinių specializacijos krypčių. Pirmoji – jūrinės ekonomikos stiprinimas. Klaipėdos regionas sieks tapti investicijoms patraukliu jūrinės ekonomikos lyderiu Pietryčių Baltijos jūros regione. Bus skatinamos mėlynosios energetikos, akvakultūros ir jūrinių biotechnologijų, žaliojo jūrinio transporto inovacijos bei kitos jūrinės ekonomikos veiklos, kurios būdingos šiam regionui.

Antroji patvirtinta specializacijos kryptis – bioekonomika, kuri apima visus sektorius, kuriuose naudojami biologiniai ištekliai. Tai ir žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, maisto, plaušienos ir popieriaus gamyba, chemijos, biotechnologijų ir energetikos pramonės šakos, taip pat transporto, prekybos, maitinimo ir kiti susiję sektoriai bei šios srities mokslas.

Siekiama tapti bioekonomikos regionu ir per dešimtmetį išsiveržti į lyderių gretas tiek nacionaliniu, tiek visos Baltijos jūros regiono lygiu. Tai bus daroma per šios srities mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslų skatinimą, žiedinės ekonomikos kūrimą, sektorių bendradarbiavimą, atsinaujinančių išteklių naudojimą.

Trečioji kryptis, neatsiejama nuo regiono specifikos, darnus jūrinis ir pakrančių turizmas. Pasak Š. Vaitkaus, svarbu efektyviai valdyti visą regioną kaip vieną turistinę vietovę ir glaudžiai bendradarbiauti, kad visame regione būtų sukurta patraukli infrastruktūra ir tai būtų daroma pagal darnios plėtros principus.

Patvirtintos ir dvi bendros specializacijos kryptys, kurios būtų plėtojamos pirmųjų trijų specializacijos krypčių ribose bei sustiprintų jų pasiekimus – tai pažangios pramonės ir paslaugų ekonomikos plėtra.

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, neišvengiamai vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija. Vis dėlto mes norime dar sparčiau skatinti pramonės skaitmenizaciją, didesnę pridėtinę vertę kuriančių pažangių įmonių steigimąsi ir plėtrą. Pramonės vystymuisi svarbu turėti ir patogią gyvenimo infrastruktūrą talentams, kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas. Visa tai neatsiejama ir nuo paslaugų sektoriaus plėtros, kuris taip pat aktualus ir turistams“, – apie planuojamas veiklas pasakojo Š. Vaitkus.

Pirmoji Lietuvoje 

Pasak Eglės Stonkės, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančiosios direktorės, Lietuvos regionai dar tik žengia pirmuosius tokių specializacijų kūrimo žingsnius. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalių regionai įgyvendina jau antrąjį ar net trečiąjį specializacijos strategijų etapą – specializacijas peržiūri, grynina, adaptuoja ir plėtoja jau daugiau nei 10-15 metų.

Patvirtinta Klaipėdos regiono specializacijos strategija – pirmoji ir kol kas vienintelė tokia Lietuvoje. Ji parengta ir priimta savarankiškai, įsiklausant į paties regiono poreikius ir stiprybes. Dėliojant regiono planus atsižvelgta ir į visos šalies raidą apibrėžiančius dokumentus, kurie taip pat skatina regionų specializacijų kūrimą ir partnerystę.

„Svarbu, kad specializacijos strategijos įgyvendinime dalyvautų visi regiono partneriai ir suinteresuotos grupės. Nuo pat pradžių į procesą įsitraukė regiono verslo, mokslo ir švietimo, viešojo sektoriaus bei bendruomenių atstovai, kartu generavo idėjas ir formavo regiono plėtros viziją. Tikimės, kad visi šie partneriai ir toliau aktyviai dalyvaus strategiją įgyvendinant“, – sako asociacijos vadovė.

Pagal patvirtintą strategiją šiuo metu rengiamas artimiausių trejų metų veiksmų planas, kurį planuojama patvirtinti rudenį.

Savivaldybės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite