Vakarų Lietuvos savivaldybių dešimtmečio planas

Septynios Klaipėdos regiono savivaldybės susivienijo ir patvirtino Klaipėdos regiono specializacijos strategiją, pagal kurią plėtos regiono ekonomiką iki 2030 metų. Tai pirmoji tokia regiono specializacijos strategija Lietuvoje, kuri nustato, kuriomis kryptimis ir pagal kokius prioritetus bus skatinamos investicijos šių savivaldybių teritorijose.

Regiono augimo planas 

Strategija apibrėžia prioritetines verslo, mokslo ir švietimo plėtros, talentų pritraukimo ir savivaldybių investicijų kryptis regione.

„Didžiausias regioninės specializacijos privalumas – tikslingas investavimas. Kai regiono savivaldybės, verslas, mokslo institucijos susitaria ir įsivardija aiškius prioritetus, viešieji resursai sukoncentruojami į didžiausią potencialą turinčias plėtros kryptis ir tai leidžia pasiekti geresnių rezultatų visiems“, – sako Šarūnas Vaitkus, strategijos rengimą koordinuojančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas ir Palangos miesto meras.

Klaipėdos regiono specializacijos strategija jungia septynias savivaldybes: Klaipėdos ir Palangos miestus, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės rajonus ir Neringą, kurios inicijavo ir pradėjo diskusijas dėl bendros krypties nustatymo.

Nuotraukoje – Klaipėdos apskrities savivaldybių merai.

Specializacijos strategijos rengimas nuo pirminių diskusijų užtruko beveik ketverius metus. Į jį įsitraukė daugiau nei 330 skirtingų partnerių iš verslo, mokslo, švietimo institucijų, įvairių asocijuotų struktūrų.

„Nuo šiol tai bus svarbiausias plėtros dokumentas, apibrėžiantis regiono ekonominės ateities viziją, jos įgyvendinimo prioritetines kryptis ir iš jų kylančias konkrečias priemones šiems tikslams pasiekti“, – pastebi Š. Vaitkus.

 

Jūros potencialas, bioekonomika ir darnus turizmas

Regiono partneriai susitarė dėl penkių pagrindinių specializacijos krypčių. Pirmoji – jūrinės ekonomikos stiprinimas. Klaipėdos regionas sieks tapti investicijoms patraukliu jūrinės ekonomikos lyderiu Pietryčių Baltijos jūros regione. Bus skatinamos mėlynosios energetikos, akvakultūros ir jūrinių biotechnologijų, žaliojo jūrinio transporto inovacijos bei kitos jūrinės ekonomikos veiklos, kurios būdingos šiam regionui.

Antroji patvirtinta specializacijos kryptis – bioekonomika, kuri apima visus sektorius, kuriuose naudojami biologiniai ištekliai. Tai ir žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, maisto, plaušienos ir popieriaus gamyba, chemijos, biotechnologijų ir energetikos pramonės šakos, taip pat transporto, prekybos, maitinimo ir kiti susiję sektoriai bei šios srities mokslas.

Siekiama tapti bioekonomikos regionu ir per dešimtmetį išsiveržti į lyderių gretas tiek nacionaliniu, tiek visos Baltijos jūros regiono lygiu. Tai bus daroma per šios srities mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslų skatinimą, žiedinės ekonomikos kūrimą, sektorių bendradarbiavimą, atsinaujinančių išteklių naudojimą.

Trečioji kryptis, neatsiejama nuo regiono specifikos, darnus jūrinis ir pakrančių turizmas. Pasak Š. Vaitkaus, svarbu efektyviai valdyti visą regioną kaip vieną turistinę vietovę ir glaudžiai bendradarbiauti, kad visame regione būtų sukurta patraukli infrastruktūra ir tai būtų daroma pagal darnios plėtros principus.

Patvirtintos ir dvi bendros specializacijos kryptys, kurios būtų plėtojamos pirmųjų trijų specializacijos krypčių ribose bei sustiprintų jų pasiekimus – tai pažangios pramonės ir paslaugų ekonomikos plėtra.

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, neišvengiamai vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija. Vis dėlto mes norime dar sparčiau skatinti pramonės skaitmenizaciją, didesnę pridėtinę vertę kuriančių pažangių įmonių steigimąsi ir plėtrą. Pramonės vystymuisi svarbu turėti ir patogią gyvenimo infrastruktūrą talentams, kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas. Visa tai neatsiejama ir nuo paslaugų sektoriaus plėtros, kuris taip pat aktualus ir turistams“, – apie planuojamas veiklas pasakojo Š. Vaitkus.

Pirmoji Lietuvoje 

Pasak Eglės Stonkės, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančiosios direktorės, Lietuvos regionai dar tik žengia pirmuosius tokių specializacijų kūrimo žingsnius. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalių regionai įgyvendina jau antrąjį ar net trečiąjį specializacijos strategijų etapą – specializacijas peržiūri, grynina, adaptuoja ir plėtoja jau daugiau nei 10-15 metų.

Patvirtinta Klaipėdos regiono specializacijos strategija – pirmoji ir kol kas vienintelė tokia Lietuvoje. Ji parengta ir priimta savarankiškai, įsiklausant į paties regiono poreikius ir stiprybes. Dėliojant regiono planus atsižvelgta ir į visos šalies raidą apibrėžiančius dokumentus, kurie taip pat skatina regionų specializacijų kūrimą ir partnerystę.

„Svarbu, kad specializacijos strategijos įgyvendinime dalyvautų visi regiono partneriai ir suinteresuotos grupės. Nuo pat pradžių į procesą įsitraukė regiono verslo, mokslo ir švietimo, viešojo sektoriaus bei bendruomenių atstovai, kartu generavo idėjas ir formavo regiono plėtros viziją. Tikimės, kad visi šie partneriai ir toliau aktyviai dalyvaus strategiją įgyvendinant“, – sako asociacijos vadovė.

Pagal patvirtintą strategiją šiuo metu rengiamas artimiausių trejų metų veiksmų planas, kurį planuojama patvirtinti rudenį.

Savivaldybės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Dėmesio centre – mirtingumas, o ne ekonomika

Liepą Šilutės rajone sulaukta 40 naujagimių, mirė 63 žmonės, sutuokta 60 porų, iširo 11 šeimų. Tokią informaciją paskelbė Savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris. Jo duomenimis, šiemet per 7 mėnesius rajone sulaukta 208 naujagimių, mirė 443 žmonės, sutuokta 141 pora, buvo 81 ištuoka. Iširus 81 šeimai, su motinomis gyventi liko 78 vaikai, nė vieno – su tėvu. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos rezultatai yra geri, tačiau mažas gimstamumas ir didelis gyventojų mirštamumas jau kelia rūpesčių: per pirmąjį pusmetį

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviračių, paprastų ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kad atsakymus į juos dominančius klausimus išgirs ir kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai. Rugpjūčio 9 d. nuo 10

Nuo rugpjūčio 2 d. parvykusiems iš Italijos ir Prancūzijos reikės izoliuotis

COVID-19 paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per paskutinį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis. Nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – vykstantiems iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną zoną. Žalios zonos valstybių sąrašą, iš kur atvykstant reikalaujama atsivežti neigiamą COVID-19

Taip pat skaitykite