Vaistininkė: liaudies medicina gali ne tik padėti, bet ir pakenkti

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas ne vieną paskatina imtis papildomų sveikatinimosi priemonių: griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir tradicinių liaudies medicinos receptų. Vaistininkė perspėja, kad derinant liaudies mediciną su įprastomis gydymo priemonėmis svarbu nepamesti saiko, kad besigydydami dar labiau sau nepakenktume.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, į vaistinę užsukantys neretai klausia, ar saugu naudoti vieną ar kitą liaudies medicinoje naudojamą gydymo būdą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina besiskundžiantys įvairiais simptomais, kurių nepavyko įveikti tradicinėmis priemonėmis.

„Pavyzdžiui, kilusį kosulį bando malšinti juodojo ridiko sultimis su medumi, nes yra žinoma, kad juodasis ridikas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir turi kosulį raminantį poveikį. Vis dėlto, jei kosulys atsirado dėl refliukso pažeistos gleivinės, ridiko sultys ne padės, o ilgiau vartojant gali net ir pabloginti paciento savijautą“, – komentuoja G. Tautkevičienė.

Panaši situacija gali kilti ir su kitomis priemonėmis – griebiantis imbiero, česnako, aštrių pipirų užpilų galima sudirginti skrandžio ir ryklės gleivines, dėl ko bet koks karštesnis ar aštresnis gėrimas bei maistas sukels stiprų diskomforto jausmą.

„Kita ydinga priemonė gydant slogą – tai česnako skiltelių kišimas į nosies landas. Nepaisant to, kad česnakas iš tiesų pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, jis nėra skirtas kišti į nosį. Priėmimo skyriuje ne tik vaikams, bet ir suaugusiems tenka šalinti įvairius svetimkūnius iš nosies“, – sako vaistininkė.

Pašnekovės teigimu, šaltuoju metų laiku daugeliui aktualus vitamino C vartojimas taip pat gali būti žalingas, jei pamirštamas saikas arba pasirenkami ne itin tam tinkami būdai.

„Nors vitamino C perteklius įprastai pasišalina iš organizmo su šlapimu, per didelės jo dozės gali sukelti alergines reakcijas, o dėl ilgesnį laiką viršijamos rekomenduojamos paros normos  – pradėti formuotis akmenys inkstuose. Taip pat nereikėtų per prievartą vartoti grynas citrinų sultys, nes didelis jų kiekis taip pat gali dirginti ryklės gleivinę“, – pastebi G. Tautkvičienė.

Norintiems vitamino C atsargas papildyti natūraliomis priemonėmis, svarbu atsiminti, kad jo gausu ne tik citrinose, bet ir kituose citrusiniuose vaisiuose bei šviežiose daržovėse, pavyzdžiui, pomidoruose, brokoliuose bei paprikose. Itin daug vitamino C turi rauginti kopūstai.

„Kaip vieną iš vitamino C šaltinių Lietuvos gyventojai noriai renkasi šimtaprocentines apelsinų sultis. Naujausiais duomenimis, viena stiklinė šimtaprocentinių apelsinų sulčių turi apie 48 miligramus (mg) vitamino C – tai patenkina 60 proc. rekomenduojamos paros normos suaugusiems“, – komentuoja didžiausios sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintojos Lietuvoje „Eckes-Granini Baltic“ vadovas Marius Gudauskas.

Svarbiausia taisyklė – saikas

Pasak vaistininkės, norint vartoti liaudies medicinos priemones greta paskirtų medikamentų, reikėtų dėl to pasitarti su gydytoju, ar tai neturės įtakos gydymui.

„Nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, norimas tradicines priemones reikėtų vartoti mažais kiekiais, stebint organizmo reakciją, ar neatsiranda dirginimas, alergija ar kiti simptomai. Pastebiu, kad neretai pastebėjus pasireiškiančius šalutinius poveikius ar nemalonias organizmo reakcijas, pacientas linkęs kaltinti paskirtą vaistą ir net nutraukti jo vartojimą, nors problema slypėjo kartu vartojamose liaudiškose priemonėse. Nutraukus paskirtą gydymą be gydytojo žinios, gali ne tik pablogėti būklė, bet ir kilti komplikacijos“, – pabrėžia pašnekovė.

„Vartojant kai kuriuos antibiotikus, antivirusinius vaistus 2 val. prieš juos geriant ir po jų išgėrimo nerekomenduojama vartoti pieno ir jo produktų. Geriant šiltą pieną su medumi, taip pat slopinamas vaistų veikimas. Bendrai pienas ir jo produktai kelia uždegiminius procesus organizme, todėl sergant itin rekomenduojama mažinti šių produktų vartojimą norint greičiau pasveikti“, – sako vaistininkė.

Vartojantiems kraują skystinančius preparatus, tokius kaip varfariną, epiksabaną, rivaroksabaną ar edoksabaną, taip pat reikėtų vengti česnako, kuris irgi skystina kraują, dėl ko pacientui gali pasireikšti polinkis į mėlynes, kraujavimas iš nosies.

„Iš pažiūros saugios vaistažolių arbatos taip pat gali pakenkti, ypač jei jų vartojama daug. Pavyzdžiui, virškinimo problemoms spręsti rekomenduojama karčiojo kiečio arbata, vartojama dažnai ir ilgą laiką, gali kietinti vidurius. Itin atsargiai reikėtų vartoti jonažolės arbatą, nes ši turi sąveiką su vaistais. Taip pat atsargiau rinktis vaistažolių arbatas reikėtų besilaukiančioms ar krūtimi maitinančioms moterims“, – vardina G. Tautkevičienė..

Iš tradicinių priemonių vaistininkė rekomenduoja išbandyti laiko patikrintus receptus: gerklės skausmą malšinti skalavimu su druskos tirpalu ar atvėsinta ramunėlių arbata, peršalus vartoti čiobrelių, aviečių lapų, liepų, ramunėlių arbatas. Lėtinius sąnarių skausmus lengvina įvairūs kompresai, aprišant skaudamą vietą orą praleidžiančiu audiniu. Įtampą mažina ir padeda užmigti valerijonų, apynių, sukatžolės arbatos.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite