Vaistininkė: kondicionieriai gali būti pavojingesni už peršalimą

Įkaitus orams, ypač temperatūrai perkopus +30°C, daugelis žmonių imasi visų įmanomų priemonių, kad sumažintų oro temperatūrą namuose ar automobilyje ir pajustų gaivos bei vėsos pojūtį. Tikriausiai efektyviausias būdas reguliuoti temperatūrą yra kondicionieriai. Jie naudingi ar žalingi organizmui – atsako vaistininkė.

„Prakalbus apie kondicionierius, vyrauja prieštaringos nuomonės, gal net ir mitai. Nauda ar žala organizmui? Vieną atsakymą rasti labai sunku. Tačiau į vaistinę ateinančių žmonių, kurie kaltina kondicionierius dėl atsiradusių peršalimo simptomų, vasarą sulaukiame išties daug. Dažniausiai jie skundžiasi perštinčia gerkle ir sloga, o paklausus, kaip tai galėjo nutikti, paaiškėja, kad kontrastai tarp vidaus ir lauko temperatūros buvo itin drastiški“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.

Dėl peršalimo kalti patys gyventojai

Pasak vaistininkės, dažniausiai kondicionierių sukeliama žala organizmui – peršalimo ligos. Kad ir kaip kartais gyventojams norėtųsi kažką apkaltinti dėl atsiradusios slogos ar perštinčios gerklės, dažniausiai kalti yra jie patys.

„Šie nemalonūs simptomai dažniausiai atsiranda dėl neteisingo kondicionieriaus naudojimo. Norint išvengti varvančios nosies ar skaudančios gerklės, naudojant kondicionierių, pirmiausia, reikia nejausti tiesioginių jo oro gūsių. Be to, temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko turi būti ne didesnis nei 8°C, kad ir kaip kartais norėtųsi vėsesnės patalpos ar automobilio. Vasaros metu sveika organizmui temperatūra laikoma 23-25 laipsniai Celsijaus“, – teigia R. Truncė.

Vaistininkė Raimonda Truncė.

Nematoma grėsmė – mikroorganizmai ir grybelinės sporos

Rečiausiai įvardijamas kondicionierių pavojus, tačiau pats grėsmingiausias – jame ir jo filtruose besikaupiantys mikroorganizmai bei grybelinės sporos. Pasak vaistininkės, viso to priežastis yra netinkama kondicionieriaus priežiūra bei naudojimas.

„Mikroorganizmai bei grybelinės sporos gali būti alerginių ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, sausas kosulys, čiaudulys, varvanti nosis. Sunkesniais atvejais gali atsirasti pakitimų ir plaučiuose. Pasitaiko ir galvos bei sąnarių skausmų. Tokiu atveju gali laukti ilga diagnostika bei gydymas, kol paaiškės, kad negalavimų sukėlėjas yra kondicionierius, liga gali ir paūmėti. Todėl nusprendus įsigyti kondicionierių namie, gerai apsvarstykite jo priežiūros galimybes“, – atkreipia dėmesį R. Truncė.

Be įvardintų minusų, kondicionieriai taip pat turi ir teigiamų savybių. Esant žemesnei aplinkos temperatūrai, mažėja perkaitimo bei širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, didėja darbingumas, dėmesio koncentracija.

„Vokiečių ekspertai net įrodė, kad pakilus temperatūrai virš +27°C avaringumas išauga apie 11 proc., tad kondicionieriai net gali išsaugoti gyvybę. Kitas jų privalumas – tinkamai prižiūrint kondicionierius, jie į aplinką tiekia švarų ir išvalytą orą, o ne dulkes ar išmetamąsias dujas, kuriomis tektų kvėpuoti atsidarius automobilio langą“, – akcentuoja vaistininkė.

Oro drėkintuvų pataria nepamiršti ir vasarą

Anot jos, gerai savijautai įtakos turi ir santykinis oro drėgnumas. Žmogus geriausiai jaučiasi, kai oro drėgnumas patalpose siekia 40-60 proc.

„Oro drėkintuvus dažniau atsimename prasidėjus šildymo sezonui, tačiau reiktų neužmiršti, kad esant karštai ir sausai vasarai taip pat gali reikėti papildomo drėkinimo namuose. Dėl mažos santykinės oro drėgmės sausėja oda, džiūsta gleivinės, dėl to atsiranda žaizdelės, gali paūmėti alerginės reakcijos“, – vardija R. Truncė.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė priduria, jog oro drėkintuvams, kondicionieriams taip pat ir rekuperacinei sistemas reikia valyti tam, kad juose nesikauptų organizmui žalingų mikroorganizmų.

„Nepaisant visų naudojamų pagalbinių priemonių oro temperatūros bei drėgmės reguliavimui, patariama nepamiršti praverti keletą kartų per dieną langus nors 5 minutėms, ypač miegamuosiuose prieš miegą. Natūrali oro kaita pašalina daugelį virusų ir mikroorganizmų, o tai prisideda prie geresnės sveikatos“, – rekomenduoja vaistininkė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite