Vaistininkas: „Nemalonūs pojūčiai akyse? Vaistų galite rasti ir pievose“

Nuotolinis darbas ir mokymasis privertė mus prie kompiuterio praleisti 60–70 proc. daugiau laiko nei anksčiau. Besiilsintis žmogus mirksi 10–15 kartų per minutę, o dirbantis kompiuteriu – mirkteli vos 4–5 kartus. To pasekmė – vaistinėse besirikiuojantys gyventojai, prašantys patarimo, kaip numalšinti nemalonius pojūčius akyse.

Gintarinės vaistinės vaistininkas Kęstutis Beržinis.

„Paprastai jaunesnio amžiaus pacientams užduodu keletą klausimų, pvz., kada dažniau jie jaučia diskomfortą – ryte ar vakare? Jei ryte, vadinasi, sutrikusi ašarų gamyba ar jų išskyrimas, tada tikrai reikalinga gydytojo oftalmologo konsultacija. Prieš daugelį metų turėjau klientą, kuris kas rytą prabusdavo degančiomis akimis ir įvairiausi geliai ar lašai mažai gelbėjo. Tik žmona, akylai apžiūrėjusi miegantį vyrą, pastebėjo, kad jo vokai nepilnai užsimerkia, tad akys tiesiog išdžiūsta. Prireikė plastinės chirurgijos specialisto pagalbos“, – paciento istorija dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis.

Kiti vaistininko pacientams užduodami klausimai: ar daug laiko praleidžiama prie ekranų, ar nešiojami kontaktiniai lęšiai? Jei atsakymai teigiami, K. Beržinis rekomenduoja hialurono rūgšties turinčių akių lašų, geriausiai be konservantų, kad juos būtų galima lašinti ant lęšių. O jei pacientas yra sirgęs infekcine akių liga ar jam buvo atlikta refrakcinė operacija, tada vertėtų rinktis hialurono ir vitamino B5 turinčius preparatus.

Bėdos dėl saiko

Pasak vaistininko, akių problemos atsiranda tada, kai nėra saiko – po valandos darbo kompiuteriu reikėtų padaryti 5–10 min pertraukėlę, minutėlę intensyviai pamirksėti, taip pat naudinga ne tik į 3D paveiksliukus pažiūrėti, bet ir pačias akis pavartyti, aštuoniukes užsimerkus „papaišyti“.

„Ašara yra trisluoksnė struktūra – išorinis riebalinis sluoksnis, vidurinis – vanduo su fermentais, ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, o vidinis – gleivių sluoksnis. Retai mirksint, suyra lipidinis sluoksnis ir vanduo išgaruoja – taip pažeidžiamas akies paviršius. Tada jaučiamas diskomfortas, smėlio buvimo akyse jausmas, perštėjimas. Tai patiria virš 60 proc. vyresnių nei 50 metų gyventojų. Sausų akių sindromas ne svetimas ir vis jaunesniems pacientams, net vaikams“, – aiškina K. Beržinis.

Situaciją blogina ir kontaktinių lęšių nešiojimas, kondicionuojamų patalpų sausas oras, menopauzė, persirgtos infekcinės akių ligos ar atliktos akių operacijos ir galiausiai vartojami vaistai: kontraceptikai, beta blokatoriai, šlapimą varantys, uždegimą slopinantys, vaistai nuo alergijos, gliukokortikoidai, lašai nuo glaukomos.

„Negydant sausų akių sindromo, gali būti pažeisti akies audiniai, atsirasti žaizdelių, randelių, ragenos epitelio defektų. Ašarų lipidiniam sluoksniui stiprinti reikalingos polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys. Arbatinis šaukštelis žuvų taukų ar valgomasis šaukštas linų sėmenų aliejaus per dieną turi tapti ritualu. Tačiau per didelis augalinių aliejų vartojimas skatina uždegiminius procesus organizme“, – pabrėžia vaistininkas.

Saulė kenkia ne tik odai, bet ir akims

Akis kaip ir odą būtina saugoti nuo ultravioletinių (UV) saulės spindulių. K. Beržinio įsitikinimu, gyventojai dažnai nepagalvoja, kad išmaniųjų įrenginių skleidžiama mėlyna šviesa ne ką mažiau žaloja akies tinklainę, taip pat blogina miego kokybę. Telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje galima pasirinkti funkciją, jog skleidžiama šviesa būtų geltonesnė ir taip mažiau vargintų akis.

„Šviesa akių audiniuose turi įtakos neigiamai veikiančių aktyviųjų deguonies junginių gamybai, kuri skatina kataraktos, glaukomos, geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi. Sudėtinga organizmo antioksidacinė sistema turi daug darbo ir prašosi mūsų pagalbos. Vitaminas C gelbsti glutationą nuo sunaikinimo. Esame įpratę manyti, kad silimarinas reikalingas tik kepenims, bet jis taip pat saugoja ir glutationą. Aišku, selenas, vitaminas E, karotenoidai, ypač liuteinas ir zeaksantinas, vitaminas B2, cinkas ir varis turi pasiekti kraują kasdien“, – sako jis.

Vaistininkas kaip natūralų liuteino šaltinį klientams rekomenduoja kuo intensyvesnės spalvos serenčių ar medetkų žiedlapių, kuriuos galima išsidžiovinti ir tiesiog kramtyti. Taip pat galima pasidaryti daug liuteino turinčią užtepėlę – smulkiai sutrinti ar supjaustyti serenčių žiedlapius, juos sumaišyti su pašildytu sviestu ir leisti keletą dienų pastovėti, o tada tepti ant duonos ir valgyti.

Natūralūs vaistai pievose 

Anot K. Beržinio, augalai, negalėdami nei pasislėpti pavėsyje nuo deginančios saulės, nei pabėgti nuo gyvūnų, pasigamina apsauginių medžiagų, kurios gali būti naudingos ir žmogui. Vasarą sveika ir lengva pasilepinti augaliniais polifenoliais, kurių yra mėlynėse, braškėse, žemuogėse, gervuogėse, avietėse, juoduosiuose serbentuose, šilauogėse, pomidoruose, paprikose, burokėliuose. Kasdien išgertas žaliosios arbatos puodelis su katechinais ir teaninu garantuos antioksidacinę apsaugą visus metus.

„Vasarą, kai kamuoja tokie karščiai, patarčiau akis atgaivinti vėsiu kompresu. Reikės 1 arbatinio šaukštelio plačialapių gysločių lapų sulčių, jas atskiesti puse stiklinės virinto vandens, o tada suvilgyti  švarios medžiagos skiautę – stiprus uždegimą slopinantis ir gleivines atstatantis poveikis garantuotas. Jei kramtysite šviežius lapus, burnos gleivinė, stemplė ir skrandis jums padėkos. Dabar pievose gausybė sužydusių akišveičių, kurie tinka užpilui ar pavilgui paruošti – tai bene seniausias akių sveikatai vartojamas augalas“, – rekomenduoja jis.

Tinklainės kraujagyslės yra labai smulkios ir jas greitai pažeidžia diabetas ar aterosklerozė. Pastarosios  profilaktikai reikia gudobelių lapų ir vaisių, erškėčių, jūros kopūstų, aronijų, žemuogių vaisių, česnakų, alavijų, dilgėlių, burokėlių. Kraujagysles gelbėja raudonųjų dobilų užpilas ar ištrauka, kuri ir cholesteroliui yra priešas. Taip pat mėlynių lapai su uogomis, kiaulpienių šaknys, dilgėlių žolė, gervuogių ar aviečių lapai, pupelių ankštys.

„Vertėtų nepamiršti ir mikrocirkuliaciją gerinančių produktų su ledynmečius atlaikiusiu ginkmedžiu. Jei vakare išgertume sukatžolių arbatos, tai ne tik 5 kartus stipriau nei nuo valerijonų nurimtume ir greičiau užmigtume, bet ir akies raumenys geriau atsipalaiduotų bei pailsėtų po varginančios darbo dienos“, – tikina vaistininkas.

Džeraldas Kauneckas 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite