Rugsėjo 22-osios popietės pora valandų įstrigo ilgam: tai buvo Šilutės vaistinių darbuotojų nesikalbėjimo su žurnalistu arba „nusikalbėjimo“ metas… Kokį stabdį turi įjungti vaistininkas, kad taip nepasielgtų su vaistų pirkti atėjusiu asmeniu? Net atsakyti į klausimą, ką mano apie Seime planuojamą ligoninių valdiškų vaistinių steigimą, privačių vaistinių darbuotojai negali – jiems uždrausta…

Matyt, uždrausta „kietai“. Nusistebėjus, kad menka „politika“ atsakyti į klausimą, ar reikėtų ligoninėse steigti valdiškas vaistines, ne vienas tyliai paaiškino, kad atsakęs gali netekti darbo…

Vaistinė Gluosnių g., Šilutėje, erdvi ir tuščia. Nė vieno pirkėjo. Dvi darbuotojos. Stebi. Kol užsirašinėju kainas. Kai paaiškinu, kas domina, viena burnos taip ir nepraveria, o kita… Esą tik vedėja kitoje vaistinėje gali atsakyti, o į nusistebėjimą, kad vaistinėse darbuotojams draudžiama išsakyti savo nuomonę, juk laisvoje Lietuvoje gyvename, juk kalbame apie savo miesto, savo valstybės reikalus, atsako: „Mes apie spaudą irgi turim savo nuomonę…“ Puiku, kad bent kažkokią nuomonę vis dėlto leista turėti… Išsprūsta, kad kainos tokios, jog peršalus baisu į vaistinę eiti. Tada pasigirdo tvirta nuomonė: „Tai ir neikit!..“ Ar ne todėl ši vaistinė ir tuščia? Nespėjau šių darbuotojų vadovės informuoti apie pavaldinės turimą tvirtą nuomonę dviem temomis, nes… vaistinėje Cintjoniškių g. driekėsi ilgoka žmonių eilutė. Vedėja aptarnavo pirkėjus. Tačiau pastebėjo, kad kalbuosi su tuo metu laisva darbuotoja, ir priėjusi pasiteiravo, gal kilo kokių problemų. Į mano klausimą dėl ligoninių vaistinių kūrimo atsakė, kad oficialaus atsakymo reikėtų kreiptis į vadovybę: „Mes esame samdomi darbuotojai…“, ir mostelėjo į pirkėjų eilutę.

Supratau, kad trukdau, tačiau spėjau pagirti, kad tiek žmonių neteko matyti nė vienoje iš kitų miesto vaistinių, kad vaistus su receptais perkantieji patenkinti čia dirbančiomis vaistininkėmis. Ką tik moteris kaip su drauge kalbėjosi su vaistininke Albina A., o mane patikino: „Čia perku nuolatos, jos labai malonios, parenka pigesnius vaistus, kas labiau apsimoka…“ Išties prekių lentynos geltonavo nuolaidų etiketėmis, išgirdau, kad visokių akcijų čia būna nuolatos, o nuo 14 iki 15 val. čia „praktiškos valandos“, kurias prie kasos dirbanti moteris sakė vadiną „laimingomis valandomis“. Ką tik nereceptinių vaistų nusipirko daugelio miestelėnų pažįstamas Anatolijus Žibaitis, kuris netrukus pasuko prie vaistininkių ir šnektelėjo apie receptinius vaistus. Išgirdau, kad A. Žibaitis yra nuolatinis šios vaistinės lankytojas.

Abejonės
Šilutėje vis mažėja gyventojų. Vien per pastaruosius kelerius metus, ko gero, žmonių sumažėjo trečdaliu, tuo tarpu vaistinių (su jų filialais) Šilutėje priskaičiavau 15. Gal ne visas ir žinau? Prie Šilutės halės kieme veikia viena vaistinė, halės viduje – kita. Dėl suprantamų priežasčių neminėsiu tinklų pavadinimų, šilutiškiai žino, kas ir kur. Vaistinės halėje darbuotoja Laima Tarvydaitė abejojo, ar tikslinga būtų turėti valdišką vaistinę ligoninėje. Ji priminė karantiną dėl COVID-19 viruso plitimo, galimus karantinus dėl gripo ar kitų infekcijų ir svarstė, jog gyventojai tokiu atveju negalėtų nueiti į ligoninės vaistinę: „Ten ne visada ir pateksi…“ Ar nesulauks baudos, kad kalbasi su spaudos atstove, vaistininkė atsakė: „Juk nieko blogo nepasakiau“.

Visose vaistinėse užsirašinėjau man žinomų nereceptinių vaistų kainas: jos skiriasi. Peršalus įprastas rinkinukas kainuotų per 20-25 eurus: dėžutė „Septabene“ – nuo 6 iki 8 Eur, skausmą malšinantis „Dolmen 12“ – per 4 Eur, „Gripex“ – 1,99 Eur (akcinė kaina), kitur – beveik 3 eurus. Jeigu ištisas dienas vaikščiotum per tas keliolika Šilutės vaistinių, tikrai rastum pigiausius nereceptinius vaistus. Tik tam reikia laiko ir jėgų.

Serga vis daugiau
Dviejų vaistinių Lietuvininkų g. darbuotojai mandagiai paaiškino, kad oficialios informacijos dera kreiptis į vadovybę. Tačiau kaip šilutiškius pavyko juos prašnekinti. Jeigu bus įkurta ligoninės vaistinė, tai užtruks, nes greitai tai nepadaroma, o vaistininkų kaip reikia dabar, taip jų reikės ir ateityje. Sužinojau, kad vaistininkų nuolatos trūksta. Kodėl dėžutė vaistų širdies ligiai Lankijoje kainavo tris kartus pigiau negu Lietuvoje (100 Eur)? Čia jau kaip lenkai susitaria su vaistų gaminojais, kokį PVM vaistams taiko, tai didelė valstybė ir kitokios jos galimybės. O kompensuojamųjų vaistų sąrašą ministerija paskelbia kas ketvirtį, čia viskas taip sureguliuota, kad erdvės vaistinių „saviveiklai“ nelieka… Priminta, kad gausėja įvairių virusinių susirgimų, net jauni žmonės turi bėdų dėl skrandžio. Štai ir atsisuka kitu galu maitinimasis kaip papuola, kas po ranka, kas greita. Yra tokių bėdų ir mokyklose. Pagrindinės pajamos iš nereceptinių vaistų pardavimo, šių kainos nėra reguliuojamos, o receptinių antkainis nustatytas visoms vaistinėms vienodas. „Kainos auga nuolat, pastaruoju metu, matyt, dėl pandemijos, ypač kainos didėjo įvedus eurą. Kaip ir kitoms prekėms, paslaugoms“, – kalbėjo vaistinių darbuotojai, kurie netiki, kad ką nors pakeistų valdiškos vaistinės įkūrimas, nebent valdžia ją išlaikytų iš biudžeto… „Ne iš vaistų pardavimo išgyvename, o iš kosmetikos, vitaminų, maisto papildų ir nereceptinių įvairių vaistukų bei viso kito, ką žmonės perka be recepto. Štai iš ko mes gyvename…“ – tikino vaistinėje.

Norėta įkurti ir valdišką banką, bet neįkūrė. Nori kurti valdiškas ligoninių vaistines, o balsų Seime ar bus: konservatoriai, liberalai, socialdemokratai nepalaiko, o valstiečiams su draugais balsų trūksta…

Dėl konkurencijos
Privačių vaistinių kainose tikros konkurencijos man įžvelgti nepavyko. Gal tik man. Tačiau konkurencijos prievaizdai Lietuvoje valdiškų ligoninių vaistinių kūrimą prilygino rinkos iškraipymui, konkurencijos pažeidimui. Mat valdiška vaistinė nemokamai gautų patalpų… Tačiau Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras veikia Savivaldybės pagal panaudą (nemokamai) suteiktose patalpose, o dar 3 privatūs šeimos gydytojų centrai – pačių įsigytose (gal nuomojamose). Ir tai rinkos neiškraipo, konkurencijai nekenkia?

Stasė SKUTULIENĖ