Vairavimo mokyklos: naujieji vairuotojai į kursus nesiregistruoja – laukia, kol galės gauti visapusiškas paslaugas

Vairavimo mokyklų vadovai sako, kad, Vyriausybei uždraudus vykdyti praktinius vairavimo užsiėmimus ir palikus galimybę mokytis tik teorijos, norinčiųjų mokytis vairuoti skaičius žymiai sumažėjo – kai kur iki 70 proc., lyginant su sausiu pernai. Nors dalis teigia, kad verslą išsaugoti padeda praėjusį sezoną uždirbtos pajamos, kiti sako, kad, jei karantino ribojimai bus taikomi ir pavasarį, gali tekti mažinti veiklos apimtis.
„Žinoma, kad šiuo metu pradėti mokytis vairuoti nori mažiau žmonių nei įprastai. Sumažėjimą įvertinčiau maždaug apie 70 proc. Kadangi žmonės žino, kad šiuo metu negalima vairuoti ir vyksta tik teoriniai užsiėmimai nuotoliniu būdu, natūraliai nenori leisti pinigų (…) ir nesiregistruoja į kursus, laukia, kol karantinas pasibaigs ir tą paslaugą gaus iki galo, tiek teoriją, tiek praktiką vienu metu“, – teigė vairavimo mokyklos „Rigveda“ direktorius Rimvydas Krocas.
Jis pažymėjo, kad atnaujinti praktinius vairavimo užsiėmimus būtų galima tam tikros kategorijos transporto priemonėmis.
„Visų kategorijų transporto praktinių pamokų atnaujinti gal ir negalima, (…) tačiau galime užtikrinti pakankamai saugų atstumą mokant vairuoti A, C ir D kategorijos transportą. Juolab kad jame jau nuo pirmojo karantino yra įrengti permatomi atitvarai, užtikrinantys didesnį saugumą“, – tikino jis.
Vertindamas valstybės paramą nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui, R. Krocas teigė, kad ji nėra pakankama, o buvusios Vyriausybės taikytos priemonės buvo taiklesnės. Vairavimo mokyklos vadovas pridūrė, kad iš valdžios pasigenda aiškaus planavimo, kada ketinama atlaisvinti vieną ar kitą sritį.
„Antrojo karantino metu kol kas gauname išmokas tik už prastovas, negauname už nekilnojamojo turto nuomą. (…) Turime 27 mokyklas, 12 aikštelių, tad pagalvokite, kiek mokame už nuomas“, – teigė jis, pridurdamas, kad dabartinės Vyriausybės siūlomos subsidijos bus tik „lašas jūroje“.
R. Krocas pabrėžė, kad toliau tęsiantis tokiam griežtam karantinui įmonei gali tekti siaurinti veiklos apimtis.
Tuo metu „Sostinės vairavimo mokyklos“ direktorius Kazimiras Rynkevičius pažymėjo, kad šiuo metu sumažėjusiam mokinių skaičiui įtaką daro sezoniškumas.
„Naujam sezonui sausį-vasarį mokytis vairuoti užsirašiusiųjų mažoka, vienas kitas. Bet tai jau ne pirmi metai, kai sausio ir vasario mėnesiais norinčiųjų labai mažai“, – teigė jis, pridurdamas, kad norinčiųjų mokytis vairuoti srautas dažniausiai padidėja kovo-balandžio mėnesiais.
Nors K. Rynkevičius teigė, kad kol kas vairavimo mokykla teorijos nuotoliniu būdu nemoko, ketina tai pradėti daryti nuo vasario vidurio.
„Visgi galvojame, kad (…) taisykles aiškinti gyvai, vietoje gal ir geriau“, – pridūrė jis.
K. Rynkevičius sakė teigiamai vertinantis Vyriausybės nustatytus karantino apribojimus vairavimo mokykloms. „Jeigu negalima su lengvąja mašina praktikuotis, ir su didele – negalima“, – teigė jis, paklaustas, ar nemano, jog mokant C ir D kategorijos transporto priemonių vairuotojus būtų galima užtikrinti saugius atstumus.
„Vis tiek šalia sėdi instruktorius ir aiškina. O atskirti su plėvele – taip neišeina. Jei žmogus ateina mokytis „nuo nulio“, tai ir už vairo reikia pagriebti, ir stabdyti, ir aiškinti daug. Palauksime“, – Eltai sakė jis.
Anot K. Rynkevičiaus, palyginus abi pandemijos bangas, antroji įmonei yra pakeliama sunkiau, „nes ji yra ilgesnė“.
„Juolab kad dar negalima mokyti vasario mėnesį. Aišku, kad sunkoka. Bet pragyvensime. (…) Viskas vyksta normaliai. Aišku toms mokykloms, kurios nuomoja patalpas, yra daug sunkiau. O mes turime nuosavas patalpas ir todėl nesijaudiname“, – sakė jis.
„Respublikos vairavimo mokyklos“ direktorius Kęstutis Videikis antrino vairavimo mokyklų vadovams, teigdamas, kad norinčiųjų pradėti mokytis vairuoti šių metų pradžioje skaičius žymiai sumažėjęs.
„Faktas, kad naujų mokinių, norinčių pradėti mokytis dabar, yra beveik nulis. (…) Tačiau sausis ir vasaris visada yra mėnesiai, kai žmonės neina mokytis vairuoti dar ir dėl sudėtingų oro sąlygų“, – pažymėjo jis.
„Tačiau žmonės skambina, jų yra daug, ir visi klausia, nuo kada galės pradėti mokytis vairuoti“, – tikino jis.
K. Videikis pažymėjo, kad pasibaigus karantinui tikimasi naujų mokinių antplūdžio – toks, koks buvo ir po pirmojo karantino.
„Po pirmojo karantino mokytis atėjo labai didelis būrys žmonių. Mes nespėjome mokyti, buvo eilės žmonių. Ir nuo to laiko mes praktiškai pusmetį dirbome. Nė nespėjome važiuoti: priėmėme papildomus instruktorius, pirkome papildomas mašinas ir t. t.“, –  Eltai sakė jis.
Anot K. Videikio, praėjusios vasaros noro mokytis vairuoti bumas tapo gera proga užsitikrinti finansinį ramstį antrojo karantino metu.
„Per tą laiką buvo galima užsidirbti, kad šį mėnesį būtų galima ramiai laukti (karantino pabaigos – ELTA). Kol kas tebus vienas mėnuo, kai reikės susimokėti už nuomą iš santaupų. Mes karantiną tiesiogiai pajutome praktiškai tik gruodžio pabaigoje“, – sakė jis.
To metu vairavimo mokyklos „Draiveris“ direktorius Voldemaras Aukščionis pažymėjo, kad norinčiųjų mokytis vairuoti šiuo metu, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo apie 70 proc.
„Jei kalbėsime apie sausio mėnesį – taip, yra norinčiųjų mokytis teoriją nuotoliniu būdu. Tačiau jei lygintume su praėjusių metų sausiu, (…) tai kažkur apie 70 proc. mažiau norinčių mokytis naujų žmonių. Tai yra natūralu, nes jie nežino, kada galės mokytis praktinio vairavimo (…) ar laikyti praktinį egzaminą. O dalis laukia gyvų teorinių pamokų“, – teigė jis.
V. Aukščionis pridūrė, kad po pirmojo karantino, kai mokykla suteikė galimybę mokytis vairavimo teorijos nuotoliniu būdu, taip norėjo mokytis vos 20 proc. mokinių. Anot jo, atnaujinti vairavimo mokyklų veiklą būtų galima įvedus papildomas prevencijos ir testavimo priemones.
„Galbūt įvedus kokias papildomas apsaugos priemones, tarkime, periodišką testavimą greitaisiais testais, ir būtų galima (atnaujinti veiklą – ELTA) ar šiek tiek patrumpinti vairavimo pamokos laiką. Aišku, mes taikytumės, nes, manau, abiem pusėms šiuo atveju blogai: tiek valstybei, kuri surenka mažiau mokesčių (…), tiek verslams, kurie negauna pajamų“, – Eltai sakė jis.
Kalbėdamas apie įmonės patiriamus nuostolius, V. Aukščionis teigė, kad „jie yra milžiniški“.
„Visgi išlaidų ir nuostolių tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu turbūt patyrėme panašiai“, – Eltai sakė jis.
„Nors (apribojus veiklą – ELTA) kelis mėnesius dar įmanoma pragyventi, bet, kalbant apie keturis penkis mėnesius, varguar yra tokių įmonių, kurios galėtų tiek ilgai pragyventi“, – pridūrė V. Aukščionis.
Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite