Vainuto Joninių šventėje skambėjo muzika, krykštavo vaikai, skraidė „vabalai“ ir lėktuvai

Buvo pasveikinti seniūnijoje gyvenantys Jonai ir Janinos.

Šeštadienį Vainuto miestelyje vyko tradicinė Joninių šventė. Net keletą dienų lynojęs, tiesa, žemdirbių ir ūkininkų labai lauktas, lietus šventinės nuotaikos nesugadino. Organizatoriai buvo viskam puikiai pasiruošę. Vyko sportinės varžybos, Šilutės kamerinis dramos teatras parodė gatvės vaidinimą „Tratuaro vabalai“, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko atlaidai, dainavo Šilutės kultūros ir pramogų centro vokalinis ansamblis „Vaivora“. Po šventinės eisenos ir šventės atidarymo buvo pagerbti svečiai, naujagimiai, skambėjo dainos ir  sukosi šokėjų poros.

Vakare dangų nušvietė šventiniai fejerverkai.

Visi į šventę

Po krepšinio varžybų, pavakare, didelius ir mažus žiūrovus į improvizuotą sceną prie bažnyčios pakvietė Šilutės kamerinis dramos teatras, parodęs gatvės vaidinimą „Tratuaro vabalai“, kuris labai patiko jauniesiems žiūrovams.

Šilutės kamerinio teatro artistai labai patiko vaikams.

Po Šv. Jono Krikštytojo atlaidų ir „Vaivoros“ ansamblio koncerto Vainuto bažnyčioje šventinė eisena žygiavo centrine miestelio gatve į šventės vietą prie scenos. Vaidilutės, pasitikusios eisenos dalyvius prie žolynais apipintų Joninių vartų, kvietė nusimazgoti rankas. Į aikštę rinkosi vis daugiau šventės dalyvių ir svečių iš viso rajono. Nuo kepamų šašlykų kilo dūmelis ir sklido gardus kvapas, paklausi buvo ir kepta, česnakais ir sūriu pagardinta duona. Suvenyrų ir žaislų pardavėjai taip pat turėjo sparčiai suktis, nes vaikai neturi kantrybės ilgai laukti.

Šventės atidarymas

Vakaro vedėjai negailėjo gražių žodžių, pasakodami apie Joninių šventės papročius ir tradicijas. Kad lietuviai myli šią šventę, liudijo tai, kaip gražiai žolynais ir iš šiaudelių supintais tautiniais ornamentais buvo papuošta scena, o tvorelės – Joninių vainikais. Vėliau į ją buvo pakviesti vainutiškiai broliai Arnoldas ir Rolandas Siliai, bėgimo „Mes bėgame kartu vienu tikslu – atgal į gimtą kaimą“ dalyviai, pėsčiomis parkeliavę iš Vilnius.

Įpusėjus folkloro ansamblių pasirodymams, pasipylė lietus. Žiūrovų gretos truputėlį praretėjo, tačiau ištikimiausi meno gerbėjai, išskleidę atsineštus skėčius, sukūrė spalvingą skėčių jūrą ir kantriai stebėjo koncertą. Pirmiausia koncertavo šeimininkai – Vainuto folkloro ansamblis „Vainuta“ (vadovė Loreta Mieliulytė), šoko Vainuto gimnazijos šokių kolektyvas „Uta“. Po jų pasirodymo į sceną užkopė kaimynų, Žemaičių Naumiesčio liaudiškos muzikos kapela „Žaliakalnis“ (vadovas Valerijonas Krutikovas). Bikavėnų liaudiškos muzikos kapelos „Lolytėlė“ atliekamos dainos taip pat buvo palydimos gausiais plojimais.

Sveikinimai ir dovanos

Kai svečiai kopė į sceną, lietus jau nebelijo, dangus išsigiedrijo, švietė besileidžianti vakaro saulė. Šventės vedėjas Vytautas Laurinavičius turėjo daug ką pasakyti. Pirmiausia pradžiugino vaikus, pasakydamas, kad virš šventės aikštės skris lėktuvas ir barstys saldainius. Vienas bus „auksinis“, ir tas, kas jį ras, bus apdovanotas specialiu Vainuto seniūno prizu.

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasveikino susirinkusius su artėjančiomis Joninėmis, palinkėjo gražios šventės, kad debesys nesugadintų geros nuotaikos, ir padovanojo šimtmečio ąžuolą, kurį įteikė Vainuto bendruomenės pirmininkei Laimai Barakauskienei įpareigodamas, kad jis būtų pasodintas miestelio centre.

Laima Barakauskienė, sveikindama vainutiškius ir miestelio svečius Joninių proga, dėkojo ir už padovanotą ąžuolą, ir visiems šventės rėmėjams, pasidžiaugusi, kad vainutiškiai tęsia Joninių tradicijas.

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, dar nepradėjęs kalbėti sulaukė plojimų. „Kviečiau vieną lėktuvą, o atskrido penki. Kaip dabar reikės išsimokėti? – juokavo seniūnas, o  padėkojęs rėmėjams bei pasidžiaugęs, kad tiek daug žmonių susirinko, pasveikino visus su artėjančiomis Joninėmis.

Kalbos kalbomis, o per šventę visada gausu ir dovanų. Prie scenos buvo pakviesti penki per metus gimę naujagimiai ir jų tėveliai, o rajono meras, seniūnas ir bendruomenės pirmininkė jiems įteikė dovanų. Nuo 2017 metų Joninių iki šių metų šventės gandrai apsilankė Kamilės Belovaitės ir Manto Jokubausko šeimoje, gimė dukra Greta. Dukra Kamilė gimė Vitalijos  ir Pauliaus Pietarių šeimoje. Ugnius, Joris ir Aldas gimė Agnės ir Vaido Vedeikių, Simonos ir Dariaus Jončų bei Gintarės ir Eugenijaus Dovgopolų šeimose.

Šventės vedėjai pasidžiaugė mažiausiomis atžalomis, gimusiomis Vainute nuo vienų Joninių iki kitų ir pranešė, kad Vainuto seniūnijoje gyvena 43 Jonai ir 11 Janinų bei pakvietė visus prie scenos. Iš visų pusių rinkosi varduvininkai, jie buvo papuošti ąžuolo lapų vainikais bei apdovanoti atminimo dovanėlėmis, kurias įteikė Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir šeimininkai. Po bendros nuotraukos visi buvo pakviesti į ratelį pašokti, grojant Bikavėnų kapelas „Lolytėlė“ muzikantams.

Daug gražių emocijų patyrė susirinkusieji, kai skraidė lėktuvai ir barstė saldainius. Visų akys buvo nukreiptos į dangų, išskleisti skėčiai ir sijonai – gal daugiau ir būtent tas vienintelis išskirtinis įkris. O pasisekė Vitalijai iš Degučių. Ji buvo apdovanota ąsočiu ir saldainiais. Iškilmingai buvo apdovanota krepšinio turnyrą laimėjusi komanda, kurioje žaidė ir prie pergalės prisidėjo vainutiškis M. Jucikas, šiuo metu žaidžiantis Klaipėdos „Neptūno“ komandoje.

Vakare

Vakarėjant į aikštę rinkosi vis daugiau žmonių, vis dar švietė saulė, o miestelyje ir jo prieigose nusidriekė ilgos automobilių eilės. Į sceną pirmoji pakilo Vainuto gimnazijos gimnazistė, televizijos dainų konkurso „Dainų dainelė 2018“ laureatė Gintarė Muraulaitė. Vėliau susirinkusiuosius linksmino muzikinės grupės „Husarai“, „Rondo“ ir „Black Biceps“. Vaikai krykštavo atrakcionų parke.

Vidurnaktį nušvito Joninių laužas, ieškota paparčio žiedo.

Birutė Morkevičienė

Eisena žygiavo per Vainuto miestelį.

„Vaivoros“ ansamblietės su vadove Gražina Liaudanskiene (kairėje).

Vakare į Vainutą suplaukė minios žmonių.

Lietus neišgąsdino.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame