Vaikų nutukimo priežastis – netinkama mityba

Antsvoris ar nutukimas – vieni iš pagrindinių vaikų sveikatos problemų, kurias kasmet po profilaktinio vaiko iki 18 m. sveikatos patikrinimo fiksuoja šeimos gydytojai. Tad apie vaiko vystymosi sutrikimus, svorio ar ūgio pokyčius išgirdę mažamečių tėvai šeimos gydytojų raginami kreiptis į vaikų endokrinologą.

VšĮ Šilutės ligoninėje endokrinologiniais sistemos sutrikimų klausimais konsultuoja gydytoja vaikų endokrinologė Indrė Margelienė.

VšĮ Šilutės ligoninėje endokrinologiniais sistemos sutrikimų klausimais konsultuoja gydytoja vaikų endokrinologė Indrė Margelienė.

Pastebėjus staigių svorio pasikeitimų ar kitokių endokrinologinių sistemos sutrikimų, medikė ragina nedvejoti ir kreiptis į specialistą. „Kartu su tėvais diskutuosime ir išspręsime problemą“, – sako I. Margelienė.

Vartojama per daug cukraus
Lietuvoje apie 10 proc. vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Per daug sveriančių ar nutukusių dvimečių yra ne tiek daug, kiek tarp 10–17 metų vaikų ir paauglių – apie 15 proc. Pasak vaikų endokrinologės, pagrindinė vaikų nutukimo priežastis – netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas.
Apie 10 proc. vaikų nutukimo atvejų nulemia genetika ar endokrininės sistemos sutrikimai. „Po atlikto tyrimo dviejuose Šilutės darželiuose paaiškėjo, jog apie 10 proc. dvimečių vaikų turi antsvorį ar yra nutukę. To priežastys – nesveikas maistas ir ne viena valanda praleista prie kompiuterio“, – tikina gydytoja vaikų endokrinologė.

Ji paaiškino, kad tyrimo metu tėvų buvo klausiama apie vaikų mitybos įpročius, kiek jų mažamečiai praleidžia laiko prie išmaniųjų įrenginių ar aktyviai sportuoja.

Anot I. Margelienės, produktų, kuriuose daug cukraus, vartojimas lemia ne tik nutukimą, bet galima susirgti ir cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Cukraus gausu saldainiuose, sausainiuose, sultyse, kai kuriuose vaisiuose, sūreliuose ar net jogurte. „Svarbu nepiktnaudžiauti tėvams ir nelepinti vaikų įvairiais skanėstais. Tai – ne į naudą. Dar reikėtų kuo mažiau valgyti greitai paruošiamo maisto, picų ir kitokių produktų. Naudingiausia valgyti namuose ruoštą maistą, – sakė vaikų endokrinologė. – Daugelis tėvų įsitikinę, kad vaikus maitina sveikai, tačiau nesusimąsto, kiek cukraus yra, pavyzdžiui, jogurte, kurį kasdien vartoja“.

Medikė akcentuoja, kad mitybos įpročių privalu laikytis ir sulaukusiems vyresnio amžiaus. Mažamečiai turėtų daugiau laiko leisti gryname ore, turėti judresnės veiklos.

Kada kreiptis į specialistą?
Šilutės ligoninės gydytoja aiškina, kad vaikų svoris yra stebimas nuo pat kūdikystės. Pagal specialias svorio ir ūgio diagramas nustatomas kūno masės indeksas. „Diagramoje matyti, koks vaiko svoris normalus, kiek per didelis ar per mažas. Pagal šiuos rodiklius vertinama vaiko fizinė raida. Žinoma, remtis tik šiais skaičiais negalima. Svarbu atsižvelgti ir į vaiko amžių, lytį…“ – detalizavo vaikų endokrinologė.

Medikė akcentuoja, kad matuoti kūdikių svorį ir ūgį rekomenduojama kas mėnesį. Vyresnius vaikus galima tikrinti kas ketvirtį, o nuo trejų metų – ir kas pusmetį.

„Šeimos gydytojas įvertins vaiko fizinę raidą, o pastebėjęs staigių pasikeitimų rekomenduos pasitarti su manimi, vaikų endokrinologe“, – sakė I. Margelienė, kuri nuo liepos dirba VšĮ Šilutės ligoninėje, tad tėvams nebereikia kur nors vykti iš Šilutės.

Gydytoja ragina tėvus išlikti būdriems ir stebėti kitus vaikų įpročius. Jei vaikas, anot I. Margelienės nuolat ištroškęs, keliasi gerti naktį, pasikeitė jo charakteris, gausiai šlapinasi, vertėtų atlikti tyrimą dėl cukrinio diabeto. „Daugelis tėvų įsitikinę, jog vasarą vaikas turi išgerti daug skysčių, todėl jo svoris krenta arba yra paliegęs. Šiltuoju periodu „pražiūrima“ nemažai cukrinio diabeto atvejų“, – pastebi vaikų endokrinologė.

Anot I. Margelienės, neretai vaikams fiksuojamas ir skydliaukės veiklos susilpnėjimas, kuris pasireiškia greitu nuovargiu, atminties suprastėjimu ar net jėgų stoka. Tai stebėdami tėvai įtaria, kad vaikas tiesiog yra pavargęs, tačiau, pasak vaikų endokrinologės, vertėtų kreiptis į specialistą: „Tik atlikę papildomus laboratorinius tyrimus, apžiūrėję skydliaukę ultragarsu, patvirtinsime diagnozę ir priimsime tinkamiausią gydymą“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 223

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite