Vaiko pinigai atskleidė savivaldybių demografinį veidą: kur daugiausia gausių ir mažiausia vienišo tėvo šeimų

Nuo 2018 m. pradžios įteisinti universalūs vaiko pinigai atskleidė savivaldybių demografinį veidą. Nors visoje Lietuvoje vyrauja abiejų tėvų ir 2 vaikų šeimos tipas, tačiau Kalvarijų ir Rietavo savivaldybės išsiskiria gausiomis šeimomis, auginančiomis 3 ir daugiau vaikų, Kauno rajone mažiausiai esama vienišo tėvo su vaikais šeimų – daugiausia tokių šeimų yra Kupiškyje.

Išmokos vaikui gavėjų dalis 2 suaugusių su 1 vaikų šeimose. Šilutės raj. šio tipo šeimų tarp išmokos gavėjų savivaldybėse ties viduriu – 20,2 proc., o Pagėgių sav. – 18,7 proc.

Kaip žinoma, universali išmoka vaikui 2018 m. siekė 30 eurų per mėnesį, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikai gaudavo papildomą išmoką, kuri buvo susijusi su amžiumi – iki dvejų metų amžiaus vaikams priklausė 28,5 eurų papildoma išmoka, nuo dvejų metų – 15,2 eurų.

Nuo 2019 m. vaiko pinigai kiekvienam vaikui padidinti iki 50 eurų, o papildoma išmoka gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams suvienodinta ir siekia 20 eurų. Tai reiškia, kad gausiose ar nepasiturinčiose šeimose kiekvienas vaikas gauna po 70 eurų.

Žemėlapyje pateikta išmokos vaikui gavėjų dalis daugiavaikėse šeimose. Pagėgių sav. šio tipo išmokas gauna 28 proc., daugiau nei Šilutės raj. – 24,5 proc.

Taip pat buvo nustatyta, kad vaiko pinigai neįgaliems vaikams siekia 69,92 eurus. Jei neįgalus vaikas auga gausioje ar nepasiturinčioje šeimoje, tokiu atveju vaiko pinigai neįgaliam vaikui su papildoma išmoka sudaro 89,92 eurų.

„Valstybė turi du tikslus – mažinti skurdą ir padėti gausioms šeimoms, ieškoti priemonių, kurios padėtų šeimoms apsispręsti turėti vaikų. Socialinės išmokos turi labai didelį poveikį skurdo lygio mažinimui šeimose, bet kol kas daugiavaikės šeimos labiau koncentruojasi provincijoje, o iš 317 tūkst. šeimų tik apie 35 tūkst. augina 3 ir daugiau vaikų, tai yra tik kas dešimta. Tai reiškia, kad reikia geresnių sąlygų auginti vaikus mieste ir tuo pačiu reikia apginti esamas galimybes šeimoms provincijoje“, – teigia Seimo narys, parlamento Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas.

Iš viso 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigoje vaiko pinigus gavo 491,9 tūkst. vaikų – iš jų 130,39 tūkst. (arba 27 proc.) gavo papildomą išmoką, kuri mokama, kai šeima yra gausi ar nepasiturinti.

Gausia laikoma tokia šeima, kuri augina 3 ir daugiau vaikų, nepasiturinčia – kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai, bet į bendrai gaunamas pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 15-35 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus.

Išskirtiniais atvejais vaiko pinigai nėra mokami pinigais – įstatymas leidžia asmenims, patiriantiems socialinę riziką, nuo 50 iki 100 proc. išmokos mokėti ne piniginėmis lėšomis, o kitais būdais: pavyzdžiui, pirkti maisto produktus, drabužius, kitus vaikui būtinus reikmenis, apmokėti maitinimą, būrelius.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.