Vaiko pinigai atskleidė savivaldybių demografinį veidą: kur daugiausia gausių ir mažiausia vienišo tėvo šeimų

Nuo 2018 m. pradžios įteisinti universalūs vaiko pinigai atskleidė savivaldybių demografinį veidą. Nors visoje Lietuvoje vyrauja abiejų tėvų ir 2 vaikų šeimos tipas, tačiau Kalvarijų ir Rietavo savivaldybės išsiskiria gausiomis šeimomis, auginančiomis 3 ir daugiau vaikų, Kauno rajone mažiausiai esama vienišo tėvo su vaikais šeimų – daugiausia tokių šeimų yra Kupiškyje.

Išmokos vaikui gavėjų dalis 2 suaugusių su 1 vaikų šeimose. Šilutės raj. šio tipo šeimų tarp išmokos gavėjų savivaldybėse ties viduriu – 20,2 proc., o Pagėgių sav. – 18,7 proc.

Kaip žinoma, universali išmoka vaikui 2018 m. siekė 30 eurų per mėnesį, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikai gaudavo papildomą išmoką, kuri buvo susijusi su amžiumi – iki dvejų metų amžiaus vaikams priklausė 28,5 eurų papildoma išmoka, nuo dvejų metų – 15,2 eurų.

Nuo 2019 m. vaiko pinigai kiekvienam vaikui padidinti iki 50 eurų, o papildoma išmoka gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams suvienodinta ir siekia 20 eurų. Tai reiškia, kad gausiose ar nepasiturinčiose šeimose kiekvienas vaikas gauna po 70 eurų.

Žemėlapyje pateikta išmokos vaikui gavėjų dalis daugiavaikėse šeimose. Pagėgių sav. šio tipo išmokas gauna 28 proc., daugiau nei Šilutės raj. – 24,5 proc.

Taip pat buvo nustatyta, kad vaiko pinigai neįgaliems vaikams siekia 69,92 eurus. Jei neįgalus vaikas auga gausioje ar nepasiturinčioje šeimoje, tokiu atveju vaiko pinigai neįgaliam vaikui su papildoma išmoka sudaro 89,92 eurų.

„Valstybė turi du tikslus – mažinti skurdą ir padėti gausioms šeimoms, ieškoti priemonių, kurios padėtų šeimoms apsispręsti turėti vaikų. Socialinės išmokos turi labai didelį poveikį skurdo lygio mažinimui šeimose, bet kol kas daugiavaikės šeimos labiau koncentruojasi provincijoje, o iš 317 tūkst. šeimų tik apie 35 tūkst. augina 3 ir daugiau vaikų, tai yra tik kas dešimta. Tai reiškia, kad reikia geresnių sąlygų auginti vaikus mieste ir tuo pačiu reikia apginti esamas galimybes šeimoms provincijoje“, – teigia Seimo narys, parlamento Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas.

Iš viso 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigoje vaiko pinigus gavo 491,9 tūkst. vaikų – iš jų 130,39 tūkst. (arba 27 proc.) gavo papildomą išmoką, kuri mokama, kai šeima yra gausi ar nepasiturinti.

Gausia laikoma tokia šeima, kuri augina 3 ir daugiau vaikų, nepasiturinčia – kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai, bet į bendrai gaunamas pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 15-35 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus.

Išskirtiniais atvejais vaiko pinigai nėra mokami pinigais – įstatymas leidžia asmenims, patiriantiems socialinę riziką, nuo 50 iki 100 proc. išmokos mokėti ne piniginėmis lėšomis, o kitais būdais: pavyzdžiui, pirkti maisto produktus, drabužius, kitus vaikui būtinus reikmenis, apmokėti maitinimą, būrelius.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Hits: 483

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite