Vadovų paieškos įmonės: kokia jų nauda?

Labai nedidelis procentas vadovų yra išties talentingi ir turi visas reikiamas kompetencijas, kad galėtų padėti įmonei pasiekti užsibrėžtų tikslų ir rezultatų, gerintų darbo našumą ir tobulintų bendrovėje vykstančius procesus. Deja, dažnai pasitaiko atvejų, kuomet vadovų paieškai neskiriamas reikiamas dėmesys, todėl nusamdytiems darbuotojams nepavyksta įgyvendinti pokyčių ar patenkinti aukščiausių vadovų lūkesčių. Tai ne tik daro įtaką bendrovės rezultatams, bet ir gali sukelti įtampą skyriuje, veikti kitus skyrius ar jų darbuotojus.

Kadangi vadovui įsilieti į kolektyvą ir parodyti atitinkamus rezultatus prireikia mažiausiai metų, tai reiškia, kad įmonė iššvaisto metus neefektyviam darbui, o neretai tiek pat laiko trunka ir naujo darbuotojo paieška. Jei į ją bus pažiūrėta neatsakingai, ši karuselė gali suktis metų metus, kol skyrius taps visos įmonės pajuokos objektu.

Visų šių bėdų išvengti padeda vadovų paieškos įmonės. Tai nėra gerai žinomos įdarbinimo agentūros – šios bendrovės apima įmonių vidinius procesus, strategiją, gerai susipažįsta su veikla ir tuomet pasiūlo geriausius kandidatus vadovo pozicijai. Kokia šių įmonių nauda?

Vadovai darbo ieško kitaip

Natūralu, kad geriausi vadovai nesėdi be darbo ir juos reikia persivilioti iš kitų įmonių. Tai reiškia, kad jie nesiunčia savo gyvenimo aprašymų ir nenaršo po darbo paieškos svetaines. Toks viešumas gali jiems pakenkti, išaiškėjus tokiai informacijai pašlytų santykiai su direktoriumi, akcininkais, valdybos nariais. Taigi geri vadovai turi laukti, kol juos pačius susiras arba kreipiasi į vadovų paieškos įmones. Ši praktika visiškai normali ir priimtina bei teikia naudą visoms pusėms. Potencialiam kandidatui nereikia įnirtingai ieškoti darbo ir tikrinti rinkos, vadovų paieškos įmonės įvertina jo galimybes ir gali nukreipti tinkama linkme, o darbdavys renkasi iš patikimų ir jau patikrintų variantų.

Kokybiška duomenų bazė

Vadovų paieškos įmonės labai kruopščiai atrenka kiekvieną gautą gyvenimo aprašymą ir pakviečią kiekvieną kandidatą susipažinti bei duoda jiems atlikti testus, įvertinančius tam tikras charakterio savybes ir jų galimybes, kompetencijas. Tad įmonės atstovams nereikia vargintis keliaujant iš vieno darbo pokalbio į kitą – visas šis darbas atliekamas už juos, taupant laiką ir skiriamas jėgas, kurios reikalingos norint atidžiai įvertinti kiekvieną kandidatą.

Galvų medžioklė

Vadovų paieškos įmonės taip pat gali siūlyti paslaugą, kurią pačioms įmonės atlikti nebūtų labai etiška – galvų medžioklę. Tai tiesioginis personalo paieškos būdas, paprastai nukreipiamas į tam tikro verslo sektoriaus (ar net konkrečių įmonių) darbuotojų paiešką ir pritraukimą. Toks vadovų perviliojimo būdas patikimas tik profesionalioms įmonėms, turinčios patirties galvų medžiojime. Taip yra todėl, kad šis procesas reikalauja griežto konfidencialumo ir pasitikėjimo bei gilių žinių darbo rinkos ir reikiamose verslo srityse. Kad vadovų paieškos įmonės galėtų vykdyti sėkmingą galvų medžioklę, reikalinga puiki reputacija ir tam tikri bendravimo, psichologiniai įgūdžiai, leidžiantys palaikyti ilgalaikius kontaktus su reikiamais kandidatais ir atitinkamai juos motyvuoti.

Be to, radus patikimą partnerį, dirbantį su galvų medžiokle, bendrovės gali nusitaikyti į labai siaurą ir konkretų asmenų ar specialistų ratą. Tai reiškia, kad vadovų paieškos įmonės nebūtinai potencialaus darbuotojo ieško tik savo turimuose kontaktuose ir imasi visų priemonių, kad surastų ir pritrauktų reikalingus asmenis.

Galvų medžioklės paprastai imamasi tuomet, kai reikalingi aukšto lygio vadovai, kurių rinkoje beveik nėra arba įmonei yra tekę bendradarbiauti su nepriekaištingai dirbančia komanda ir ji jaučia, kad jai vadovaujantis asmuo gali padėti pasiekti norimų rezultatų.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po