Vadovų paieškos įmonės: kokia jų nauda?

Labai nedidelis procentas vadovų yra išties talentingi ir turi visas reikiamas kompetencijas, kad galėtų padėti įmonei pasiekti užsibrėžtų tikslų ir rezultatų, gerintų darbo našumą ir tobulintų bendrovėje vykstančius procesus. Deja, dažnai pasitaiko atvejų, kuomet vadovų paieškai neskiriamas reikiamas dėmesys, todėl nusamdytiems darbuotojams nepavyksta įgyvendinti pokyčių ar patenkinti aukščiausių vadovų lūkesčių. Tai ne tik daro įtaką bendrovės rezultatams, bet ir gali sukelti įtampą skyriuje, veikti kitus skyrius ar jų darbuotojus.

Kadangi vadovui įsilieti į kolektyvą ir parodyti atitinkamus rezultatus prireikia mažiausiai metų, tai reiškia, kad įmonė iššvaisto metus neefektyviam darbui, o neretai tiek pat laiko trunka ir naujo darbuotojo paieška. Jei į ją bus pažiūrėta neatsakingai, ši karuselė gali suktis metų metus, kol skyrius taps visos įmonės pajuokos objektu.

Visų šių bėdų išvengti padeda vadovų paieškos įmonės. Tai nėra gerai žinomos įdarbinimo agentūros – šios bendrovės apima įmonių vidinius procesus, strategiją, gerai susipažįsta su veikla ir tuomet pasiūlo geriausius kandidatus vadovo pozicijai. Kokia šių įmonių nauda?

Vadovai darbo ieško kitaip

Natūralu, kad geriausi vadovai nesėdi be darbo ir juos reikia persivilioti iš kitų įmonių. Tai reiškia, kad jie nesiunčia savo gyvenimo aprašymų ir nenaršo po darbo paieškos svetaines. Toks viešumas gali jiems pakenkti, išaiškėjus tokiai informacijai pašlytų santykiai su direktoriumi, akcininkais, valdybos nariais. Taigi geri vadovai turi laukti, kol juos pačius susiras arba kreipiasi į vadovų paieškos įmones. Ši praktika visiškai normali ir priimtina bei teikia naudą visoms pusėms. Potencialiam kandidatui nereikia įnirtingai ieškoti darbo ir tikrinti rinkos, vadovų paieškos įmonės įvertina jo galimybes ir gali nukreipti tinkama linkme, o darbdavys renkasi iš patikimų ir jau patikrintų variantų.

Kokybiška duomenų bazė

Vadovų paieškos įmonės labai kruopščiai atrenka kiekvieną gautą gyvenimo aprašymą ir pakviečią kiekvieną kandidatą susipažinti bei duoda jiems atlikti testus, įvertinančius tam tikras charakterio savybes ir jų galimybes, kompetencijas. Tad įmonės atstovams nereikia vargintis keliaujant iš vieno darbo pokalbio į kitą – visas šis darbas atliekamas už juos, taupant laiką ir skiriamas jėgas, kurios reikalingos norint atidžiai įvertinti kiekvieną kandidatą.

Galvų medžioklė

Vadovų paieškos įmonės taip pat gali siūlyti paslaugą, kurią pačioms įmonės atlikti nebūtų labai etiška – galvų medžioklę. Tai tiesioginis personalo paieškos būdas, paprastai nukreipiamas į tam tikro verslo sektoriaus (ar net konkrečių įmonių) darbuotojų paiešką ir pritraukimą. Toks vadovų perviliojimo būdas patikimas tik profesionalioms įmonėms, turinčios patirties galvų medžiojime. Taip yra todėl, kad šis procesas reikalauja griežto konfidencialumo ir pasitikėjimo bei gilių žinių darbo rinkos ir reikiamose verslo srityse. Kad vadovų paieškos įmonės galėtų vykdyti sėkmingą galvų medžioklę, reikalinga puiki reputacija ir tam tikri bendravimo, psichologiniai įgūdžiai, leidžiantys palaikyti ilgalaikius kontaktus su reikiamais kandidatais ir atitinkamai juos motyvuoti.

Be to, radus patikimą partnerį, dirbantį su galvų medžiokle, bendrovės gali nusitaikyti į labai siaurą ir konkretų asmenų ar specialistų ratą. Tai reiškia, kad vadovų paieškos įmonės nebūtinai potencialaus darbuotojo ieško tik savo turimuose kontaktuose ir imasi visų priemonių, kad surastų ir pritrauktų reikalingus asmenis.

Galvų medžioklės paprastai imamasi tuomet, kai reikalingi aukšto lygio vadovai, kurių rinkoje beveik nėra arba įmonei yra tekę bendradarbiauti su nepriekaištingai dirbančia komanda ir ji jaučia, kad jai vadovaujantis asmuo gali padėti pasiekti norimų rezultatų.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų