V. Sutkus: užsimota ir…nieko


Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus

Valdžia sprendžia, visi vykdo? Kad viskas ne taip paprasta ir kad ne visos idėjos lengvai tampa realybe, jau galėtų patvirtinti ir sprendimų priėmėjai. Iš pernai paskelbto plano nuo 2019 metų vidurio įpareigoti viešąjį sektorių įdarbinti tam tikrą kiekį neįgaliųjų liko tik…rekomendacija.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad šis atvejis yra pamoka, ypatingai kalbat tokia svarbia ir jautria tema kaip darbuotojai. Juo labiau, kad verslas šiuo metu yra pagrindinis šalyje neįgaliųjų darbdavys, kaip niekas kitas gerai susipažinęs su šios socialinės grupės integravimo iššūkiais.

Kodėl lyderystė taps tiesiog bandymu?

Bet kuris verslininkas patvirtins, kad verslas prasideda nuo situacijos rinkoje įvertinimo, kitaip tariant – skaičiavimų ir analizės. Ne veltui 2018 metais teko daug kalbėti apie būtinybę daugiau tartis ir išdiskutuoti planuojamus pokyčius, nes būtent šios grandies paprastai pritrūksta matuojant sumanymų realumą.

Apie planus didinti neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką pernai paskelbė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Žinojome, kad ateityje panašios  kvotos bus taikomos ir privačiam verslui, todėl buvo svarbu įsitikinti, kaip naujas įpareigojimas įgyvendinamas realiai ir palaikėme viešojo sektoriaus pirmumą.

„Jau pernai stengėmės atkreipti dėmesį į tai, kad daug aspektų buvo neaiškūs. Kiek viešajam sektoriui kainuos darbo vietų pritaikymas neįgalių asmenų poreikiams? Kokio nedarbingumo lygio darbuotojai būtų priimami ir kokiems darbams atlikti? Atsakymų į šiuos klausimus nematėme, nors iki planuoto kvotos įvedimo laiko buvo likę nedaug laiko“, – sako V. Sutkus.

Lietuvoje veikiančios socialinės įmonės yra pagrindinis neįgaliųjų darbdavys, specialiai jiems sukūręs apie 8,4 tūkst. darbo vietų. Jos turi patirties dirbant ne tik su fizinę, bet ir psichikos negalią turinčiais asmenimis.

„Neįgaliųjų integravimas į darbo rinką reikalauja pasiruošimo ir specialių žinių. Ne paslaptis, kad didelė dalis viešojo sektoriaus institucijų judėjimo negalią turinčių žmonių net negalėtų įdarbinti, nes  tam tiesiog nėra pritaikytos jų patalpos. O darbas su psichikos negalią turinčiais žmonėmis yra ypač specifinis, tą irgi žinome iš socialinių įmonių patirties. Todėl nestebina, kad planuota lyderystė viešajame sektoriuje galiausiai virto atsargiu pasibandymu“, – teigia konfederacijos vadovas.

Neįgaliųjų įdarbinimo iššūkiai

Pasak V. Sutkaus, su darbuotojų trūkumu susiduriančioms įmonėms šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Nors siekis įdarbinti neįgaliuosius yra morališkai teisingas, tačiau pirmiausiai trūksta situacijos analizės: kiek ir kokio sunkumo negalią turinčių žmonių ieško darbo ir apskritai gali dirbti, kokios jie kvalifikacijos ir kokius gebėjimus galėtų atnešti tiek viešojo sektoriaus, tiek privačioms institucijoms.

„Panašu, kad kol kas namų darbai neparuošti ir realiai nežinoma, kokia situacija yra būtent šiame darbo jėgos segmente. Prisimenant, kad milijonai eurų yra metami tam, kad neįgalieji išmoktų dirbti vytelių pynėjais ar atlikti dekupažo darbus, galima suabejoti, ar tikslingai panaudojamos neįgaliųjų kvalifikavimui kelti skiriamos lėšos. Kol kas tokie kursai labiau panašūs į hobio paieškas nei į realią konkurenciją darbo rinkoje“, – mano V. Sutkus.

Jo nuomone, realiai nekeliant neįgaliųjų kvalifikacijos ir neruošiant šiuo metu paklausių specialybių atstovų, jų įdarbinimo kvotų įvedimas tampa dar labiau neapibrėžtas.

Be to, konfederacijos vadovo teigimu, nėra atlikta skaičiavimų, kiek biudžeto bei privačių lėšų pareikalautų darbo vietų pritaikymas neįgaliesiems, kaip reikėtų keisti ir koreguoti darbo procesus bei apmąstyti darbo procesų sustygavimą, kad jis nenutrūktų, jei dėl sveikatos sutrikimų ar reikalingos reabilitacijos negalią turintis darbuotojas kurį laiką negalėtų darbuotis.

„Tik visa tai apgalvojus būtų tikslinga svarstyti apie neįgaliųjų įdarbinimo kvotas, nes akivaizdu, kad šiuo metu tam pasirengę tik socialinės įmonės, kurios turi atitinkamos patirties. Tuo tarpu jei rekomendacija viešajam sektoriui nebus atšaukta, po pusmečio ar metų galėsime įvertinti, kokie šios idėjos diegimo praktikoje rezultatai“, – įsitikinęs V. Sutkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda