V. Sutkus: užsimota ir…nieko


Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus

Valdžia sprendžia, visi vykdo? Kad viskas ne taip paprasta ir kad ne visos idėjos lengvai tampa realybe, jau galėtų patvirtinti ir sprendimų priėmėjai. Iš pernai paskelbto plano nuo 2019 metų vidurio įpareigoti viešąjį sektorių įdarbinti tam tikrą kiekį neįgaliųjų liko tik…rekomendacija.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad šis atvejis yra pamoka, ypatingai kalbat tokia svarbia ir jautria tema kaip darbuotojai. Juo labiau, kad verslas šiuo metu yra pagrindinis šalyje neįgaliųjų darbdavys, kaip niekas kitas gerai susipažinęs su šios socialinės grupės integravimo iššūkiais.

Kodėl lyderystė taps tiesiog bandymu?

Bet kuris verslininkas patvirtins, kad verslas prasideda nuo situacijos rinkoje įvertinimo, kitaip tariant – skaičiavimų ir analizės. Ne veltui 2018 metais teko daug kalbėti apie būtinybę daugiau tartis ir išdiskutuoti planuojamus pokyčius, nes būtent šios grandies paprastai pritrūksta matuojant sumanymų realumą.

Apie planus didinti neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką pernai paskelbė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Žinojome, kad ateityje panašios  kvotos bus taikomos ir privačiam verslui, todėl buvo svarbu įsitikinti, kaip naujas įpareigojimas įgyvendinamas realiai ir palaikėme viešojo sektoriaus pirmumą.

„Jau pernai stengėmės atkreipti dėmesį į tai, kad daug aspektų buvo neaiškūs. Kiek viešajam sektoriui kainuos darbo vietų pritaikymas neįgalių asmenų poreikiams? Kokio nedarbingumo lygio darbuotojai būtų priimami ir kokiems darbams atlikti? Atsakymų į šiuos klausimus nematėme, nors iki planuoto kvotos įvedimo laiko buvo likę nedaug laiko“, – sako V. Sutkus.

Lietuvoje veikiančios socialinės įmonės yra pagrindinis neįgaliųjų darbdavys, specialiai jiems sukūręs apie 8,4 tūkst. darbo vietų. Jos turi patirties dirbant ne tik su fizinę, bet ir psichikos negalią turinčiais asmenimis.

„Neįgaliųjų integravimas į darbo rinką reikalauja pasiruošimo ir specialių žinių. Ne paslaptis, kad didelė dalis viešojo sektoriaus institucijų judėjimo negalią turinčių žmonių net negalėtų įdarbinti, nes  tam tiesiog nėra pritaikytos jų patalpos. O darbas su psichikos negalią turinčiais žmonėmis yra ypač specifinis, tą irgi žinome iš socialinių įmonių patirties. Todėl nestebina, kad planuota lyderystė viešajame sektoriuje galiausiai virto atsargiu pasibandymu“, – teigia konfederacijos vadovas.

Neįgaliųjų įdarbinimo iššūkiai

Pasak V. Sutkaus, su darbuotojų trūkumu susiduriančioms įmonėms šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Nors siekis įdarbinti neįgaliuosius yra morališkai teisingas, tačiau pirmiausiai trūksta situacijos analizės: kiek ir kokio sunkumo negalią turinčių žmonių ieško darbo ir apskritai gali dirbti, kokios jie kvalifikacijos ir kokius gebėjimus galėtų atnešti tiek viešojo sektoriaus, tiek privačioms institucijoms.

„Panašu, kad kol kas namų darbai neparuošti ir realiai nežinoma, kokia situacija yra būtent šiame darbo jėgos segmente. Prisimenant, kad milijonai eurų yra metami tam, kad neįgalieji išmoktų dirbti vytelių pynėjais ar atlikti dekupažo darbus, galima suabejoti, ar tikslingai panaudojamos neįgaliųjų kvalifikavimui kelti skiriamos lėšos. Kol kas tokie kursai labiau panašūs į hobio paieškas nei į realią konkurenciją darbo rinkoje“, – mano V. Sutkus.

Jo nuomone, realiai nekeliant neįgaliųjų kvalifikacijos ir neruošiant šiuo metu paklausių specialybių atstovų, jų įdarbinimo kvotų įvedimas tampa dar labiau neapibrėžtas.

Be to, konfederacijos vadovo teigimu, nėra atlikta skaičiavimų, kiek biudžeto bei privačių lėšų pareikalautų darbo vietų pritaikymas neįgaliesiems, kaip reikėtų keisti ir koreguoti darbo procesus bei apmąstyti darbo procesų sustygavimą, kad jis nenutrūktų, jei dėl sveikatos sutrikimų ar reikalingos reabilitacijos negalią turintis darbuotojas kurį laiką negalėtų darbuotis.

„Tik visa tai apgalvojus būtų tikslinga svarstyti apie neįgaliųjų įdarbinimo kvotas, nes akivaizdu, kad šiuo metu tam pasirengę tik socialinės įmonės, kurios turi atitinkamos patirties. Tuo tarpu jei rekomendacija viešajam sektoriui nebus atšaukta, po pusmečio ar metų galėsime įvertinti, kokie šios idėjos diegimo praktikoje rezultatai“, – įsitikinęs V. Sutkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,