V. Sutkus: užsimota ir…nieko


Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus

Valdžia sprendžia, visi vykdo? Kad viskas ne taip paprasta ir kad ne visos idėjos lengvai tampa realybe, jau galėtų patvirtinti ir sprendimų priėmėjai. Iš pernai paskelbto plano nuo 2019 metų vidurio įpareigoti viešąjį sektorių įdarbinti tam tikrą kiekį neįgaliųjų liko tik…rekomendacija.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad šis atvejis yra pamoka, ypatingai kalbat tokia svarbia ir jautria tema kaip darbuotojai. Juo labiau, kad verslas šiuo metu yra pagrindinis šalyje neįgaliųjų darbdavys, kaip niekas kitas gerai susipažinęs su šios socialinės grupės integravimo iššūkiais.

Kodėl lyderystė taps tiesiog bandymu?

Bet kuris verslininkas patvirtins, kad verslas prasideda nuo situacijos rinkoje įvertinimo, kitaip tariant – skaičiavimų ir analizės. Ne veltui 2018 metais teko daug kalbėti apie būtinybę daugiau tartis ir išdiskutuoti planuojamus pokyčius, nes būtent šios grandies paprastai pritrūksta matuojant sumanymų realumą.

Apie planus didinti neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką pernai paskelbė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Žinojome, kad ateityje panašios  kvotos bus taikomos ir privačiam verslui, todėl buvo svarbu įsitikinti, kaip naujas įpareigojimas įgyvendinamas realiai ir palaikėme viešojo sektoriaus pirmumą.

„Jau pernai stengėmės atkreipti dėmesį į tai, kad daug aspektų buvo neaiškūs. Kiek viešajam sektoriui kainuos darbo vietų pritaikymas neįgalių asmenų poreikiams? Kokio nedarbingumo lygio darbuotojai būtų priimami ir kokiems darbams atlikti? Atsakymų į šiuos klausimus nematėme, nors iki planuoto kvotos įvedimo laiko buvo likę nedaug laiko“, – sako V. Sutkus.

Lietuvoje veikiančios socialinės įmonės yra pagrindinis neįgaliųjų darbdavys, specialiai jiems sukūręs apie 8,4 tūkst. darbo vietų. Jos turi patirties dirbant ne tik su fizinę, bet ir psichikos negalią turinčiais asmenimis.

„Neįgaliųjų integravimas į darbo rinką reikalauja pasiruošimo ir specialių žinių. Ne paslaptis, kad didelė dalis viešojo sektoriaus institucijų judėjimo negalią turinčių žmonių net negalėtų įdarbinti, nes  tam tiesiog nėra pritaikytos jų patalpos. O darbas su psichikos negalią turinčiais žmonėmis yra ypač specifinis, tą irgi žinome iš socialinių įmonių patirties. Todėl nestebina, kad planuota lyderystė viešajame sektoriuje galiausiai virto atsargiu pasibandymu“, – teigia konfederacijos vadovas.

Neįgaliųjų įdarbinimo iššūkiai

Pasak V. Sutkaus, su darbuotojų trūkumu susiduriančioms įmonėms šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Nors siekis įdarbinti neįgaliuosius yra morališkai teisingas, tačiau pirmiausiai trūksta situacijos analizės: kiek ir kokio sunkumo negalią turinčių žmonių ieško darbo ir apskritai gali dirbti, kokios jie kvalifikacijos ir kokius gebėjimus galėtų atnešti tiek viešojo sektoriaus, tiek privačioms institucijoms.

„Panašu, kad kol kas namų darbai neparuošti ir realiai nežinoma, kokia situacija yra būtent šiame darbo jėgos segmente. Prisimenant, kad milijonai eurų yra metami tam, kad neįgalieji išmoktų dirbti vytelių pynėjais ar atlikti dekupažo darbus, galima suabejoti, ar tikslingai panaudojamos neįgaliųjų kvalifikavimui kelti skiriamos lėšos. Kol kas tokie kursai labiau panašūs į hobio paieškas nei į realią konkurenciją darbo rinkoje“, – mano V. Sutkus.

Jo nuomone, realiai nekeliant neįgaliųjų kvalifikacijos ir neruošiant šiuo metu paklausių specialybių atstovų, jų įdarbinimo kvotų įvedimas tampa dar labiau neapibrėžtas.

Be to, konfederacijos vadovo teigimu, nėra atlikta skaičiavimų, kiek biudžeto bei privačių lėšų pareikalautų darbo vietų pritaikymas neįgaliesiems, kaip reikėtų keisti ir koreguoti darbo procesus bei apmąstyti darbo procesų sustygavimą, kad jis nenutrūktų, jei dėl sveikatos sutrikimų ar reikalingos reabilitacijos negalią turintis darbuotojas kurį laiką negalėtų darbuotis.

„Tik visa tai apgalvojus būtų tikslinga svarstyti apie neįgaliųjų įdarbinimo kvotas, nes akivaizdu, kad šiuo metu tam pasirengę tik socialinės įmonės, kurios turi atitinkamos patirties. Tuo tarpu jei rekomendacija viešajam sektoriui nebus atšaukta, po pusmečio ar metų galėsime įvertinti, kokie šios idėjos diegimo praktikoje rezultatai“, – įsitikinęs V. Sutkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Daugiausia bičių laikoma Aukštaitijoje

Įvairiose pasaulio šalyse skambinama pavojaus varpais dėl masiškai nykstančių bičių, tačiau, panašu, kad Lietuvai tai negresia. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad mūsų šalyje kasmet auga ne tik bičių šeimų skaičius, bet ir surenkamo medaus kiekis. Skaičiuojama, kad pernai, 2021-aisiais, darbštuolės bitelės prinešė 7 894 tonas medaus. 2020-aisiais šis skaičius siekė 6 033 tonas. Surenkamo medaus kiekis, palyginti su 2011 m., išaugo 4,4 karto –prikopinėta 1 797 tonos medaus. Bičių šeimų skaičius taip pat augo. Šių metų pradžioje visoje Lietuvoje buvo

Savaitgalį Vilkyčius užplūs Lietuvos automobilių kroso čempionato dalyviai

Jau artėjantį sekmadienį Vilkyčių automobilių sporto komplekse ir vėl bus galima išgirsti variklių griausmą. Praėjus vos kiek daugiau nei dviem savaitėms po čia įvykusio Europos automobilių kroso čempionato etapo dabar prie starto stos mūsų šalies autokroso elitas. Čia vyks antrasis Lietuvos automobilių kroso A ir B lygos čempionatų etapas. Vilkyčių trasa Lietuvos autokroso lenktynininkams – puikiai pažįstama, o kai kurie mūsų šalies sportininkai čia paskutinį sykį varžėsi dar birželio 10-12 dienomis. Tąsyk šiame automobilių sporto komplekse buvo surengtos aukščiausios kategorijos

Informuoja policija: Švėkšnoje suskaldyti 7 kapų paminklai

Šilutės rajono policijos komisariate tiriami šie pastarųjų dienų įvykiai rajone. Tai – ir ilgojo Joninių savaitgalio įvykiai, taip pat pranešama apie pastaruoju metu gautus pranešimus. Birželio 27-os rytą  Švėkšnos kapinėse pastebėti septyni suskaldyti kapų paminklai. Nuostolis apie 15 000 eurų. Birželio 23 d. po pietų  Stadiono g., Šilutėje, automobilis BMW 528xi, kurį vairavo vyras, gim. 1956 m., nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Toyota Celica“, kurį vairavo vyras, gim. 1998 m., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota

Pokyčiai rajono piniginėje

Birželio 30 d. planuojamas Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis. Numatyta vėl tikslinti šių metų biudžetą: pajamas, išlaidas, kam skirtas lėšas švietimo, kultūros ir kitos įstaigos gali panaudoti. Kas keisis? Švietimas Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skirta lėšų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti: Šilutės r. savivaldybei tenka beveik 31,8 tūkst. Eur dotacija. Ta pati ministerija skyrė  beveik 6 000 Eur išlaidoms, susijusioms su suaugusių asmenų, atvykusių į Lietuvą iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, lietuvių kalbos

Taip pat skaitykite