V. Sutkus: užsimota ir…nieko


Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus

Valdžia sprendžia, visi vykdo? Kad viskas ne taip paprasta ir kad ne visos idėjos lengvai tampa realybe, jau galėtų patvirtinti ir sprendimų priėmėjai. Iš pernai paskelbto plano nuo 2019 metų vidurio įpareigoti viešąjį sektorių įdarbinti tam tikrą kiekį neįgaliųjų liko tik…rekomendacija.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad šis atvejis yra pamoka, ypatingai kalbat tokia svarbia ir jautria tema kaip darbuotojai. Juo labiau, kad verslas šiuo metu yra pagrindinis šalyje neįgaliųjų darbdavys, kaip niekas kitas gerai susipažinęs su šios socialinės grupės integravimo iššūkiais.

Kodėl lyderystė taps tiesiog bandymu?

Bet kuris verslininkas patvirtins, kad verslas prasideda nuo situacijos rinkoje įvertinimo, kitaip tariant – skaičiavimų ir analizės. Ne veltui 2018 metais teko daug kalbėti apie būtinybę daugiau tartis ir išdiskutuoti planuojamus pokyčius, nes būtent šios grandies paprastai pritrūksta matuojant sumanymų realumą.

Apie planus didinti neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką pernai paskelbė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Žinojome, kad ateityje panašios  kvotos bus taikomos ir privačiam verslui, todėl buvo svarbu įsitikinti, kaip naujas įpareigojimas įgyvendinamas realiai ir palaikėme viešojo sektoriaus pirmumą.

„Jau pernai stengėmės atkreipti dėmesį į tai, kad daug aspektų buvo neaiškūs. Kiek viešajam sektoriui kainuos darbo vietų pritaikymas neįgalių asmenų poreikiams? Kokio nedarbingumo lygio darbuotojai būtų priimami ir kokiems darbams atlikti? Atsakymų į šiuos klausimus nematėme, nors iki planuoto kvotos įvedimo laiko buvo likę nedaug laiko“, – sako V. Sutkus.

Lietuvoje veikiančios socialinės įmonės yra pagrindinis neįgaliųjų darbdavys, specialiai jiems sukūręs apie 8,4 tūkst. darbo vietų. Jos turi patirties dirbant ne tik su fizinę, bet ir psichikos negalią turinčiais asmenimis.

„Neįgaliųjų integravimas į darbo rinką reikalauja pasiruošimo ir specialių žinių. Ne paslaptis, kad didelė dalis viešojo sektoriaus institucijų judėjimo negalią turinčių žmonių net negalėtų įdarbinti, nes  tam tiesiog nėra pritaikytos jų patalpos. O darbas su psichikos negalią turinčiais žmonėmis yra ypač specifinis, tą irgi žinome iš socialinių įmonių patirties. Todėl nestebina, kad planuota lyderystė viešajame sektoriuje galiausiai virto atsargiu pasibandymu“, – teigia konfederacijos vadovas.

Neįgaliųjų įdarbinimo iššūkiai

Pasak V. Sutkaus, su darbuotojų trūkumu susiduriančioms įmonėms šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Nors siekis įdarbinti neįgaliuosius yra morališkai teisingas, tačiau pirmiausiai trūksta situacijos analizės: kiek ir kokio sunkumo negalią turinčių žmonių ieško darbo ir apskritai gali dirbti, kokios jie kvalifikacijos ir kokius gebėjimus galėtų atnešti tiek viešojo sektoriaus, tiek privačioms institucijoms.

„Panašu, kad kol kas namų darbai neparuošti ir realiai nežinoma, kokia situacija yra būtent šiame darbo jėgos segmente. Prisimenant, kad milijonai eurų yra metami tam, kad neįgalieji išmoktų dirbti vytelių pynėjais ar atlikti dekupažo darbus, galima suabejoti, ar tikslingai panaudojamos neįgaliųjų kvalifikavimui kelti skiriamos lėšos. Kol kas tokie kursai labiau panašūs į hobio paieškas nei į realią konkurenciją darbo rinkoje“, – mano V. Sutkus.

Jo nuomone, realiai nekeliant neįgaliųjų kvalifikacijos ir neruošiant šiuo metu paklausių specialybių atstovų, jų įdarbinimo kvotų įvedimas tampa dar labiau neapibrėžtas.

Be to, konfederacijos vadovo teigimu, nėra atlikta skaičiavimų, kiek biudžeto bei privačių lėšų pareikalautų darbo vietų pritaikymas neįgaliesiems, kaip reikėtų keisti ir koreguoti darbo procesus bei apmąstyti darbo procesų sustygavimą, kad jis nenutrūktų, jei dėl sveikatos sutrikimų ar reikalingos reabilitacijos negalią turintis darbuotojas kurį laiką negalėtų darbuotis.

„Tik visa tai apgalvojus būtų tikslinga svarstyti apie neįgaliųjų įdarbinimo kvotas, nes akivaizdu, kad šiuo metu tam pasirengę tik socialinės įmonės, kurios turi atitinkamos patirties. Tuo tarpu jei rekomendacija viešajam sektoriui nebus atšaukta, po pusmečio ar metų galėsime įvertinti, kokie šios idėjos diegimo praktikoje rezultatai“, – įsitikinęs V. Sutkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dėmesys – vagysčių iš gyvenamųjų patalpų prevencijai

Birželio 19-oji – Dėmesio sutelkimo diena. Tai – vagysčių iš gyvenamųjų patalpų prevencijos diena, kuri Lietuvoje minima pirmą kartą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas kartu su Šilutės F. Bajoraičio viešąja biblioteka suorganizavo susitikimą, kuriame policijos pareigūnė Jurgita Kaktienė pristatė situaciją dėl vagysčių Šilutės mieste ir rajone. Buvo pasakojama kaip pasirūpinti savo būsto saugumu. Renginyje dalyvavo draudimo bendrovės AB “Lietuvos Draudimas” Pamario skyriaus vadovė Jūratė Januškienė.  Vyko nemokamas vertingų daiktų žymėjimas. Draudikai ragina Lietuvos žmones, išvykstančius atostogų

Pristatyti atnaujinti receptai ugdymo ir gydymo įstaigoms

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA), vienijančia virtuvės šefus ir kitus maisto gamybos profesionalus, pristatė patiekalus, pagamintus pagal atnaujintus receptus. Šiais ir dauguma kitų receptų bei gamybos aprašymų nemokamai gali naudotis visos mūsų šalies ugdymo ir gydymo įstaigos, taip užtikrindamos sveiką ir skanią vaikų bei pacientų mitybą. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, mitybos įpročiai nesikeičia per vieną dieną, sukurti sveikus ir skanius receptus, savo sudėtimi ir skoniu tinkančius vaikams bei pacientams

Kodėl skaičių magija šiemet neveikia?

Visi jaunavedžiai gali paliudyti, kad vienas atsakingiausių sprendimų ruošiantis vedyboms – iškilmingos datos pasirinkimas, kuriai dažniausiai bandoma suteikti išskirtinumo. Remiantis Registrų centro administruojama Metrikacijos paslaugų informacine sistema (MEPIS), į kurią plūsta informacija iš visų šalies metrikacijos skyrių, matyti, kad populiariausios santuokų datos šiemet – du paskutinieji liepos savaitgaliai, kai žiedus sumainyti ketina po maždaug 150 porų. Birželio ir rugpjūčio mėnesiai pasiskirsto tolygiai – santuokos įžadais ketina apsikeisti po daugiau nei 100 jaunavedžių kiekvieną savaitgalį. Tiesa, skirtingai nei pernai, šią vasarą

Policijos pareigūnai patruliavo prie vandens telkinių

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai šiuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūnų tarnybiniu laivu „Baltic-95“ savaitgalį patruliavo prie vandens telkinių. Pareigūnai aktyviai vykdė transporto priemonių vairuotojų ir laivavedžių blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę. teisės vairuoti transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemones neturinčių asmenų kontrolę taip pat stebėjo ar laikomasi saugios laivybos taisyklių vandenyje.  Priemonės metu patikrintas 21 laivavedys, kurių kvalifikacija ir būklė atitiko keliamus reikalavimus. Tauragės apskr. VPK inf.