V. Sutkus: užsimota ir…nieko


Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus

Valdžia sprendžia, visi vykdo? Kad viskas ne taip paprasta ir kad ne visos idėjos lengvai tampa realybe, jau galėtų patvirtinti ir sprendimų priėmėjai. Iš pernai paskelbto plano nuo 2019 metų vidurio įpareigoti viešąjį sektorių įdarbinti tam tikrą kiekį neįgaliųjų liko tik…rekomendacija.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad šis atvejis yra pamoka, ypatingai kalbat tokia svarbia ir jautria tema kaip darbuotojai. Juo labiau, kad verslas šiuo metu yra pagrindinis šalyje neįgaliųjų darbdavys, kaip niekas kitas gerai susipažinęs su šios socialinės grupės integravimo iššūkiais.

Kodėl lyderystė taps tiesiog bandymu?

Bet kuris verslininkas patvirtins, kad verslas prasideda nuo situacijos rinkoje įvertinimo, kitaip tariant – skaičiavimų ir analizės. Ne veltui 2018 metais teko daug kalbėti apie būtinybę daugiau tartis ir išdiskutuoti planuojamus pokyčius, nes būtent šios grandies paprastai pritrūksta matuojant sumanymų realumą.

Apie planus didinti neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką pernai paskelbė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Žinojome, kad ateityje panašios  kvotos bus taikomos ir privačiam verslui, todėl buvo svarbu įsitikinti, kaip naujas įpareigojimas įgyvendinamas realiai ir palaikėme viešojo sektoriaus pirmumą.

„Jau pernai stengėmės atkreipti dėmesį į tai, kad daug aspektų buvo neaiškūs. Kiek viešajam sektoriui kainuos darbo vietų pritaikymas neįgalių asmenų poreikiams? Kokio nedarbingumo lygio darbuotojai būtų priimami ir kokiems darbams atlikti? Atsakymų į šiuos klausimus nematėme, nors iki planuoto kvotos įvedimo laiko buvo likę nedaug laiko“, – sako V. Sutkus.

Lietuvoje veikiančios socialinės įmonės yra pagrindinis neįgaliųjų darbdavys, specialiai jiems sukūręs apie 8,4 tūkst. darbo vietų. Jos turi patirties dirbant ne tik su fizinę, bet ir psichikos negalią turinčiais asmenimis.

„Neįgaliųjų integravimas į darbo rinką reikalauja pasiruošimo ir specialių žinių. Ne paslaptis, kad didelė dalis viešojo sektoriaus institucijų judėjimo negalią turinčių žmonių net negalėtų įdarbinti, nes  tam tiesiog nėra pritaikytos jų patalpos. O darbas su psichikos negalią turinčiais žmonėmis yra ypač specifinis, tą irgi žinome iš socialinių įmonių patirties. Todėl nestebina, kad planuota lyderystė viešajame sektoriuje galiausiai virto atsargiu pasibandymu“, – teigia konfederacijos vadovas.

Neįgaliųjų įdarbinimo iššūkiai

Pasak V. Sutkaus, su darbuotojų trūkumu susiduriančioms įmonėms šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Nors siekis įdarbinti neįgaliuosius yra morališkai teisingas, tačiau pirmiausiai trūksta situacijos analizės: kiek ir kokio sunkumo negalią turinčių žmonių ieško darbo ir apskritai gali dirbti, kokios jie kvalifikacijos ir kokius gebėjimus galėtų atnešti tiek viešojo sektoriaus, tiek privačioms institucijoms.

„Panašu, kad kol kas namų darbai neparuošti ir realiai nežinoma, kokia situacija yra būtent šiame darbo jėgos segmente. Prisimenant, kad milijonai eurų yra metami tam, kad neįgalieji išmoktų dirbti vytelių pynėjais ar atlikti dekupažo darbus, galima suabejoti, ar tikslingai panaudojamos neįgaliųjų kvalifikavimui kelti skiriamos lėšos. Kol kas tokie kursai labiau panašūs į hobio paieškas nei į realią konkurenciją darbo rinkoje“, – mano V. Sutkus.

Jo nuomone, realiai nekeliant neįgaliųjų kvalifikacijos ir neruošiant šiuo metu paklausių specialybių atstovų, jų įdarbinimo kvotų įvedimas tampa dar labiau neapibrėžtas.

Be to, konfederacijos vadovo teigimu, nėra atlikta skaičiavimų, kiek biudžeto bei privačių lėšų pareikalautų darbo vietų pritaikymas neįgaliesiems, kaip reikėtų keisti ir koreguoti darbo procesus bei apmąstyti darbo procesų sustygavimą, kad jis nenutrūktų, jei dėl sveikatos sutrikimų ar reikalingos reabilitacijos negalią turintis darbuotojas kurį laiką negalėtų darbuotis.

„Tik visa tai apgalvojus būtų tikslinga svarstyti apie neįgaliųjų įdarbinimo kvotas, nes akivaizdu, kad šiuo metu tam pasirengę tik socialinės įmonės, kurios turi atitinkamos patirties. Tuo tarpu jei rekomendacija viešajam sektoriui nebus atšaukta, po pusmečio ar metų galėsime įvertinti, kokie šios idėjos diegimo praktikoje rezultatai“, – įsitikinęs V. Sutkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

5 patarimai tvarkingam biuro stalui

Kadangi tai dažniausiai šiek tiek užtrunka, ne visi su malonumu puola tvarkyti savo darbo stalą dažniau nei kartą per kelias savaites. Neretai kai kurie to imasi tik tada, kai jau visai nebeįmanoma rasti reikiamų priemonių ar dokumentų. Tačiau palaikyti tvarką šioje vietoje turėtų būti aktualu kiekvienam – moksliškai įrodyta, kad švari, tvarkinga darbo erdvė žymiai padidina produktyvumą ir net pagerina savijautą. Jūs ne tik būsite labiau susitelkę ties aktualiomis užduotimis, bet ir patobulinsite savo bei darbovietės įvaizdį, sukurdami patrauklią, profesionaliai

Kaip keitėsi krūtų implantai pastaraisiais dešimtmečiais?

Noras atrodyti gražiai – visiškai normali žmogaus savybė. Žinoma, kiekvienas grožį suvokia savaip: vieniems tai prabangūs papuošalai, kitiems nepriekaištingai atliktas makiažas, dar kitiems – įsivaizduojamus standartus atitinkanti figūra. Visgi, pastaroji ne visuomet pasiekiama lengvai, o kartais tik pasitelkus plastinę operaciją. Viena iš populiariausių kosmetinių chirurginių procedūrų jau pakankamai ilgą laiką yra krūtų didinimas. Kokia pažanga įvyko per pastaruosius dešimtmečius ir kaip keitėsi jos metu naudojami implantai? Pirmieji krūtų didinimo eksperimentai Pirmieji tokių plastinių operacijų bandymai atlikti 1890-aisiais. 1895 metais chirurgas

Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių namuose?

Vasara – vabzdžių suaktyvėjimo sezonas. Bene dažniausiai šiltuoju sezonu namus puola musės ir uodai. Nelaukti svečiai ne tik trikdo poilsį įkyriai zvimbdami, bet ir skaudžiai gelia. Kaip efektyviai apsaugoti savo namus nuo vabzdžių? Užkirskite kelią vabzdžių patekimui į namus Vienas iš paprasčiausių būdų, kaip išvengti vabzdžių atakos namuose – tiesiog jų neįsileisti. Būtent šiuo tikslu ir naudojamas tinklelis nuo uodų langams ar durims. Tai veiksminga priemonė, sulaikanti įvairius namų ramybės drumstėjus. Šių apsauginių priemonių asortimentas pakankamai platus, todėl kiekvienas norintis

Vidaus sienų kontrolė pratęsiama iki rugpjūčio 16 d.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pratęsti vidaus sienų kontrolę 30 dienų, t. y. iki rugpjūčio 15 d. 24 val., vykdant į Lietuvos Respubliką atvykstančių asmenų patikrinimus prie Europos Sąjungos vidaus sienos: tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tai reiškia, kad bus tikrinami tik atvykstančių lėktuvais arba keltais asmenų pasai. Atvykstančių sausumos keliais asmenų pasai nebus tikrinami. „Vidaus sienų kontrolė toliau bus tęsiama, atsižvelgus į esamą situaciją, ypatingas dėmesys bus kreipiamas į atvykusius iš labiausiai paveiktų šalių. Mūsų