V. Mačernio 100-mečio minėjimas skambant lakštingalų trelėms

Birželio penktąją lietuvių poetui Vytautui Mačerniui būtų sukakę 100 metų. Deja, poetas pragyveno tik 23 metus su trupučiu. Žuvo 1944 metų spalio mėnesį važiuodamas vežimu, pakinkytu arkliu, Žemaičių Kalvarijoje nuo atsitiktinės kritusio sviedinio skeveldros…

V. Mačernis palaidotas Šarnelėje, ant Žvyrinėlio kalnelio. Poetas ir liko gulėti tėviškės kalnelyje. Kelią prie kapo rodo dvi meniškos rodyklės, o mėgstamiausiose jo vietose iš žemės žvelgia „Akmeninės vizijos“ (meistras V. Raštikis). „Tu klausi, kas yra gyvenimas, ir aš atsakau: aukštosios akimirkos. Jos vienos padaro žmogaus gyvenimą tikrai vertingą. O mano didžiausias troškimas yra visus išmokyti geisti tų aukštųjų akimirkų…“, – rašė poetas savo mylimajai Bronei Vildžiūnaitei. Poetas buvo nepaprastai darbštus, mokėjo 7 kalbas (vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų (išmoko per tris mėnesius), lotynų, graikų). Net karo metais būdamas namuose mokėsi nuo ryto iki vakaro, ruošėsi egzaminams – norėjo pabaigti universitetą. Pasirinkęs studijuoti filosofiją, V. Mačernis dar skaitė astronomijos ir fizikos veikalus, F. Ničės ir K. Jaspero filosofiją.

Poeto gimtadienio išvakarėse į etnografinės sodybos–muziejaus Rusnėje kiemelį rinkosi rusniškiai ir šilutiškiai, poezijos ir dainų gerbėjai. Laukė V. Mačernio eilių vakaras. Po šimtamečiais kiemo medžiais, besileidžiant vakaro saulei ir skambant nuostabioms lakštingalų trelėms.

Ar mieste dažnai tai išgirsi?

Pas rusniškius kartu paminėti poeto gimtadienį atvyko Juknaičių moterų ansamblis „Vėjūnė“ (vadovė Jūratė Šukienė), dainavo Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“, dainavo ir sau gitara pritarė Daiva Plikšnienė. Skambėjo Vytauto Mačernio eilės, ištraukos iš „Vizijų“, vienintelio ciklo, kurį poetas spėjo užbaigti. Atėjusieji galėjo susipažinti su Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos parengta kilnojamąja paroda apie poeto gyvenimą. Vakaro metu nuskambėjo juknaitiškių atliekama daina V. Mačernio žodžiais „Aš pažinau karalių tavyje“ (muzika Sigito Stankūno). „Pirmą kartą šis eilėraštis buvo įamžintas laiške sužadėtinei“, – savo romane apie V. Mačernį „Dūžtančios formos“ rašė Aldona Ruseckaitė.

Lubinų žvakės puošė improvizuotą sceną, tarsi žvaigždės mirksėjo fone švieselės, skambėjo gitaros akordai. Vakaro svečiams ir dalyviams namiškiams buvo įteikti Birutės Servienės, Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovės, padėkos raštai. Salos etnokultūros ir informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Verbučianskė kartu su bibliotekininku, projekto bendraautoriumi, Algiu Čėsna, taip pat skaičiusiu poeto eiles,  dėkojo visiems susirinkusiems, kvietė pasivaišinti arbata ir pasidalinti įspūdžiais. Vakaras pasibaigė, tačiau mintys ir geri įspūdžiai – tos aukštosios akimirkos – nenorėjo paleisti. Lakštingalų choras lydėjo einant pylimu pagal Pakalnės upę, o besileidžiančios saulės nušviesti laukai prašyte prašėsi būti įamžintais.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite