Užsiliepsnojęs gyvenamasis namas pasiglemžė šeimininko gyvybę

Pagėgių savivaldybėje praėjusią savaitę kilo du gaisrai, kurių metu žuvo vienas žmogus. Vien per praėjusią parą visos šalies ugniagesiai užgesino 42 gaisrus ir atliko 28 gelbėjimo darbus.

Galbūt dėl neatsargaus elgesio su ugnimi kilęs gaisras visiškai suniokojo ūkinį pastatą.

Gaisrą pastebėjo kaimynai
Antradienį 18.54 val. Bendrajame pagalbos centre užfiksuotas pranešimas, kad Pagėgių savivaldybėje, Pagenaičių kaime dega V. B. priklausantis ūkinis pastatas. Į gaisravietę pirmoji išskubėjo Vilkyškių ugniagesių komanda. Netrukus gaisro likviduoti atvyko Pagėgių, Tauragės ir Taurų ugniagesiai.
Gaigalaičio gatvėje degė didelis (8 x 22 m) ūkinis pastatas. Ugniagesiams teko paplušėti iš peties – gaisras buvo likviduotas tik 22.30 val. Ūkiniame pastate buvo sukrautas šienas ir malkos. Gaisro metu sudegė 3 tonos šieno bei 5 kub. m malkų, nudegė pastato stogas, sudegė medinė pastato dalis.
Ūkinis pastatas – pusiau mūrinis, pusiau medinis su pristatyta didele malkine, kurioje buvo daug malkų. Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
Pirmieji kilusį gaisrą pastebėjo nelaimėlių kaimynai. Laiku atvykus ugniagesiams, nuo gaisro pavyko apsaugoti šalia esantį gyvenamąjį namą.
Bandė gesinti pats
Skaudi nelaimė naktį iš penktadienio į šeštadienį įvyko Pagėgių savivaldybėje esančiame Bajėnų kaime. Gyvenamajame name kilusio gaisro metu, mėgindamas užgesinti gaisrą, žuvo sodybos šeimininkas, šešiasdešimtmetis J. Š.
Pranešimas apie nelaimę buvo gautas paryčiais – 3.48 val. Į nelaimės vietą pirmieji atvykę Pagėgių ugniagesiai pamatė atvira liepsna degantį gyvenamąjį namą. Kieme mėtėsi iš namo išnešti apdegę daiktai.
Ankstyvą rytą buvęs tirštas rūkas apsunkino matomumą, todėl gaisrą, jam jau įsiplieskus, pirmieji pamatė darbuotis į fermas dviračiais važiavę žmonės. Ugniagesiai numalšinę liepsnas, sudegusio namo viduje rado smarkiai apdegusį kūną. Vėliau paaiškėjo, kad tai 1954 m. gimimusio sodybos šeimininko palaikai.
Kol kas gaisro priežastys tiriamos. Spėjama, kad vyras gaisrą mėgino užgesinti pats, išnešęs į kiemą užsidegusius daiktus ir grįždamas atgal į namą, jis padarė jam gyvybę kainavusią klaidą. Antrą kartą užėjęs vidun jis galėjo dar smarkiau apsinuodyti smalkėmis ir prarasti orientaciją.

Pagėgių savivaldybėje esančiame Bajėnų kaime gaisre žuvo sodybos šeimininkas.
Pagėgių PGT nuotr.

Gelbėti pavojinga
Pasak Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Alvydo Mikašausko, iš degančio namo reikia kuo greičiau išeiti ir jokiu būdu negrįžti atgal.
„Apsinuodyti smalkėmis ir prarasti sąmonę galima labai greitai. Pamenu, buvo atvejis, kai žmogus apsinuodijo smalkėmis ir žuvo antrą kartą įlindęs į degantį automobilį pasiimti savo daiktų. Gyventojus norėčiau įspėti, kad gaisro metu kuo greičio išeitų iš degančių pastatų, o jų gesinimo darbus paliktų ugniagesiams. Taip pavyktų išvengti skaudžių nelaimių, kurios pareikalauja aukų“, – situaciją komentavo A. Mikašauskas.
Pagėgių PGT viršininkas įspėja poilsiautojus, kad šie būtų itin atsargūs prie vandens. Maudynės dažnai pasibaigia tragiškai dėl įvairių priežasčių – alkoholio, nesaugaus šokinėjimo į vandenį, upėse esančių srovių ar bandymų išgelbėti skenduolius.
Dar visai neseniai Bitėnuose įvyko skaudi nelaimė, kai žvejodami nuskendo broliai žvejai („Pamarys“ informavo apie šią nelaimę). A. Mikašauskas akcentavo, kad ne visada protinga eiti gelbėti skęstantį žmogų, neturint specialių priemonių ar įgūdžių, mat skęstantysis, bandydamas išsigelbėti pats, gali nuskandinti ir į pagalbą atskubėjusį žmogų.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite