Užsienyje savo lėšomis apmokėta būtinoji pagalba gali būti kompensuota

Europos sveikatos draudimo kortelė, viešint kitoje Europos Sąjungos šalyje, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ne visada būna po ranka. O ir ne kiekvienas, kuriam šiose šalyse prireikia būtinosios medicinos pagalbos, pasinaudoja galimybe į savo mobilųjį telefoną parsisiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą. Tokiais atvejais už minėtose Europos šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas teks sumokėti patiems, tačiau yra galimybė atgauti išleistus pinigus ar bent jų dalį.

Gydymo įstaigos sąskaitas apmokėti būtina

Jei nutinka taip, kad nei Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK), nei sertifikato Europos šalyje neturėjote, o būtinąją medicinos pagalbą gavote, svarbu neignoruoti kitos šalies gydymo įstaigos išrašytos sąskaitos. Būtina ją apmokėti savo lėšomis, nelaukiant, kol ims kauptis delspinigiai. Neapmokėtų sąskaitų ligonių kasoms pateikti negalima.

Kartais gyventojai galvoja, kad apie Lietuvos apdraustiesiems kitose Europos šalyse suteiktas gydymo paslaugas automatiniu būdu informaciją gauna mūsų šalies ligonių kasos ir šias paslaugas apmoka. Dėl to nekreipia dėmesio į iš užsienio atsiųstas sąskaitas, kol pradedamas išieškojimas per antstolius.

Europos šalys turi specialią duomenų perdavimo sistemą, kuria naudojasi tada, kai sąskaitos teikiamos už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas kitos šalies apdraustiesiems ESDK ar sertifikato pagrindu. Tačiau analogiškos sistemos, kuri be paties paciento įsikišimo sutvarkytų visus su jo gydymu susijusius reikalus, jei gyventojas savo lėšomis sumokėjo už  Europos šalyje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą, deja, nėra. Todėl žmogus, gavęs užsienio gydymo įstaigos sąskaitą, privalo pats ją apmokėti ir tik po to turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

Išlaidos kompensuojamos tik apsidraudusiems

Europos Sąjungos reglamentuose numatyta, kad suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidos kompensuojamos tos šalies, kurioje buvo suteiktos paslaugos, nustatyta tvarka ir įkainiais.

Kai žmogus kreipiasi į TLK dėl patirtų išlaidų kompensavimo, pirmiausia patikrinama, ar gaudamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas užsienyje, pacientas buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Neapdraustųjų prašymai kompensuoti išlaidas nenagrinėjami. Jei būtinoji pagalba teikta apdraustam pacientui, medicinos ir finansinių dokumentų kopijos išsiunčiamos tos šalies, kurioje jis gavo medicinos pagalbą, valstybinio sveikatos draudimo įstaigai. Europos šalies draudimo įstaiga, įvertinusi šiuos dokumentus, praneša TLK, kokią išlaidų dalį apdraustajam reikia kompensuoti.

Apdraustieji turi teisę pasirinkti vieną iš dviejų kompensavimo būdų: kompensavimą pagal Europos šalies, kurioje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, galiojančias šių paslaugų kainas arba kompensavimą pagal Lietuvoje patvirtintas kainas, neviršijant gyventojo patirtų išlaidų sumos.

Gali tekti palaukti

Gavusi būtinąją medicinos pagalbą suteikusios Europos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos atsakymą, TLK informuoja prašymo teikėją apie gautą sprendimą raštu ir pasirūpina, kad šios draudimo įstaigos nurodyta suma būtų pervesta į gyventojo prašyme kompensuoti būtinosios medicinos pagalbos išlaidas nurodytą asmeninę banko sąskaitą.

Išlaidų kompensavimas gali užtrukti, nes kompensacija apdraustajam pervedama tik gavus Europos šalies, kurioje teiktos paslaugos, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos atsakymą su nurodyta kompensuotina suma. TLK paspartinti šio proceso negali. Jei atsakymas negaunamas per 12 mėnesių, sprendimą dėl išlaidų kompensavimo ir kompensuotinos sumos dydžio priima TLK komisija, atsižvelgdama į Lietuvos teisės aktais nustatytus reikalavimus ir kainas, galiojusias šių paslaugų teikimo metu, tačiau neviršijant keliautojo patirtų išlaidų būtinajai medicinos pagalbai.

Ne visa pagalba yra būtinoji

Pasitaiko atvejų, kuomet keliautojams iš Lietuvos užsienio gydymo įstaigose suteikiama ne tik būtinoji medicinos pagalba, bet ir papildomų paslaugų, kurios galėtų būti suteiktos planine tvarka grįžus namo. Todėl visais atvejais patariama gyventojams pačioje gydymo įstaigoje pasiaiškinti, kokios yra būtinosios pagalbos apimtys. Ligonių kasos primena, kad kitos Europos šalies gydymo įstaigoje sumokėti mokesčiai ir priemokos pagal šios šalies teisės aktus bei kitos išlaidos, neįskaičiuotos į būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kainą, yra nekompensuojamos.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2022 metais Lietuvos gyventojams, gavusiems būtinąją medicinos pagalbą ES šalyse, buvo kompensuota beveik 270 tūkst. eurų patirtų išlaidų.

Ligonių kasos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vaistininkė: liaudies medicina gali ne tik padėti, bet ir pakenkti

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas ne vieną paskatina imtis papildomų sveikatinimosi priemonių: griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir tradicinių liaudies medicinos receptų. Vaistininkė perspėja, kad derinant liaudies mediciną su įprastomis gydymo priemonėmis svarbu nepamesti saiko, kad besigydydami dar labiau sau nepakenktume. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, į vaistinę užsukantys neretai klausia, ar saugu naudoti vieną ar kitą liaudies medicinoje naudojamą gydymo būdą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina besiskundžiantys įvairiais simptomais, kurių nepavyko įveikti tradicinėmis priemonėmis. „Pavyzdžiui, kilusį kosulį bando

Ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas neįgaliesiems

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį. Kaip šiuos iššūkius kasdien gali palengvinti privalomojo sveikatos draudimo garantijos? Draudimas valstybės lėšomis Esminis palengvinimas – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nedirbantys gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nereikia mokėti PSD įmokos,

Gydytoja įspėja: perštėjimas ir ašarojimas gali būti ne akių nuovargio, o pavojingesnės būklės požymiai

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas lauke, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas. Gydytojų teigimu, svarbu nenumoti į simptomus ranka, nes jie yra būdingi ne tik laikinam akių nuovargiui, bet ir sausų akių sindromui, kuris negydomas gali sutrikdyti regėjimą. „Sausų akių sindromas nėra paprastas akių

Kodėl paukščiai nešioja žiedus?

Paukščių ekologija ir elgesys tiriami įvairiais metodais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje – žiedavimas. Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo tendencijos ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų. Šiuo metodu vykdoma ir jūrinių erelių stebėsena. Jūriniai ereliai buvo stebimi ir Blinstrubiškių miške, kur ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas. Visa ši saugoma teritorija priskirta „Natura 2000“ tinklui, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios didžiausia vertybė čia perinčios jūrinių

Taip pat skaitykite