Užliekniuose auga 100 ha kanapių

Sumažėjusios pieno ir gyvulių pirkimo kainos verčia ūkininkus ieškoti naujų pajamų šaltinių. Užliekniuose ūkininkaujantis Algimantas Leščinskas pirmasis Šilutės rajone bando pramoniniu būdu auginti kanapes. Jomis užsėjo 100 iš 500 hektarų dirbamos žemės.

Ieškodamas naujų pajamų šaltinių, Algimnatas Leščinskas kanapėmis apsėjo 100 ha dirbamos žemės.

Techninės kanapės Lietuvoje kol kas tebėra nauji augalai. Dėl kai kurių kanapių rūšių narkotinių savybių, pluoštines ir sėklines kanapes mūsų šalyje leista auginti vos prieš kelerius metus.
Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų specialisto Dariaus Lidžiaus, jo žiniomis, išskyrus A. Leščinską, pramoniniu būdu kanapių mūsų rajone daugiau niekas neaugina.
Prikalbinti Algimantą Leščinską papasakoti apie jo auginamas kanapes nebuvo lengva.

Ar pasiseks?

„Tai pirmasis bandymas, kol kas nieko daug negaliu pasakyti. Nežinau, ar tas kanapių auginimas pasiteisins. Gal pavyks kiek uždirbti, gal tik sėkla atsipirks. Paaiškės, kai nukulsime, o kol kas jos tik žydi“, – sakė ūkininkas.
Pabandyti auginti kanapes jis nusprendė todėl, kad tai gana patogu. Jos sėjamos gegužės pabaigoje, kai užsibaigia pagrindiniai lauko darbai, o kuliamos rugsėjo mėnesį, taip pat pasibaigus kitiems darbams. Kaip ir už kitus pasėlius, kanapių augintojai gauna tiesiogines išmokas.

Pasak, A. Leščinsko, kanapės gana lepios, joms reikia geros žemės. Augdamos jos nustelbia piktžoles ir savotiškai išvalo laukus. Turint šiuolaikinį kombainą, jas nesunku nukulti. Sėkla perkama speciali, sertifikuota, ji brangoka. Kilogramas kanapių sėklos kainuoja 8,5 €, o vienam hektarui užsėti jos reikia 25 kg. Sėti savo užsiaugintų kanapų sėklas neleidžia licencijos sąlygos. Koks bus derlius, kol kas nežinia, teoriškai iš 1 hektaro galima prikulti iki 2 tonų kanapių sėklų iš kurių vėliau gaminamas aliejus. Žinoma, kad 1 kg aliejinių kanapių sėklų pirkimo kaina yra nuo 1 iki 2 €.

Lietuvoje auga dviejų rūšių techninės kanapės – aliejinės ir pluoštinės

Pluoštinės užauga iki kelių metrų aukščio, tačiau kol kas nėra kam parduoti kanapių pluošto. A. Leščinsko auginamos kanapės skirtos aliejui gaminti, jos gerokai žemesnės – tik apie metro aukščio. Nukūlęs laukus, kanapių biomasę jis rengiasi palikti lauke dirvai tręšti, nes augdamos jos sukaupia nemažai naudingų medžiagų, kurios vėl sugrįš į dirvą. Kadangi legaliai auginti technines kanapes Lietuvoje leista neseniai, jų laukai atidžiai tikrinami. Užliekniškio kanapių pavyzdžius tyrimui neseniai išsivežė Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai.
Skirtingai nuo kitų kanapių rūšių, techninės kanapės neturi narkotinių savybių, tad grėsmės, kad A. Leščinskas taps pirmuoju mūsų rajono kanapių „narkobaronu“ nėra. Ūkininkas juokėsi, kad kol kanapių laukų dar palyginus nedaug, kartais mato, kaip pro šalį važiuojantys jaunuoliai fotografuojasi prie jo kanapių. Pats nusifotografuoti kanapių lauke nepanoro, baimindamasis, kad gali pasklisti kvailų kalbų… Beje, ir bandymo auginti kanapes rezultatai kol kas neaiškūs.

Vaidotas VILKAS

CBD kanapių aliejus Hdrop.lt

CBD aliejus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite