Užliekniuose auga 100 ha kanapių

Sumažėjusios pieno ir gyvulių pirkimo kainos verčia ūkininkus ieškoti naujų pajamų šaltinių. Užliekniuose ūkininkaujantis Algimantas Leščinskas pirmasis Šilutės rajone bando pramoniniu būdu auginti kanapes. Jomis užsėjo 100 iš 500 hektarų dirbamos žemės.

Ieškodamas naujų pajamų šaltinių, Algimnatas Leščinskas kanapėmis apsėjo 100 ha dirbamos žemės.

Techninės kanapės Lietuvoje kol kas tebėra nauji augalai. Dėl kai kurių kanapių rūšių narkotinių savybių, pluoštines ir sėklines kanapes mūsų šalyje leista auginti vos prieš kelerius metus.
Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų specialisto Dariaus Lidžiaus, jo žiniomis, išskyrus A. Leščinską, pramoniniu būdu kanapių mūsų rajone daugiau niekas neaugina.
Prikalbinti Algimantą Leščinską papasakoti apie jo auginamas kanapes nebuvo lengva. „Tai pirmasis bandymas, kol kas nieko daug negaliu pasakyti. Nežinau, ar tas kanapių auginimas pasiteisins. Gal pavyks kiek uždirbti, gal tik sėkla atsipirks. Paaiškės, kai nukulsime, o kol kas jos tik žydi“, – sakė ūkininkas.
Pabandyti auginti kanapes jis nusprendė todėl, kad tai gana patogu. Jos sėjamos gegužės pabaigoje, kai užsibaigia pagrindiniai lauko darbai, o kuliamos rugsėjo mėnesį, taip pat pasibaigus kitiems darbams. Kaip ir už kitus pasėlius, kanapių augintojai gauna tiesiogines išmokas. Pasak, A. Leščinsko, kanapės gana lepios, joms reikia geros žemės. Augdamos jos nustelbia piktžoles ir savotiškai išvalo laukus. Turint šiuolaikinį kombainą, jas nesunku nukulti. Sėkla perkama speciali, sertifikuota, ji brangoka. Kilogramas kanapių sėklos kainuoja 8,5 €, o vienam hektarui užsėti jos reikia 25 kg. Sėti savo užsiaugintų kanapų sėklas neleidžia licencijos sąlygos. Koks bus derlius, kol kas nežinia, teoriškai iš 1 hektaro galima prikulti iki 2 tonų kanapių sėklų iš kurių vėliau gaminamas aliejus. Žinoma, kad 1 kg aliejinių kanapių sėklų pirkimo kaina yra nuo 1 iki 2 €.
Lietuvoje auga dviejų rūšių techninės kanapės – aliejinės ir pluoštinės. Pluoštinės užauga iki kelių metrų aukščio, tačiau kol kas nėra kam parduoti kanapių pluošto. A. Leščinsko auginamos kanapės skirtos aliejui gaminti, jos gerokai žemesnės – tik apie metro aukščio. Nukūlęs laukus, kanapių biomasę jis rengiasi palikti lauke dirvai tręšti, nes augdamos jos sukaupia nemažai naudingų medžiagų, kurios vėl sugrįš į dirvą. Kadangi legaliai auginti technines kanapes Lietuvoje leista neseniai, jų laukai atidžiai tikrinami. Užliekniškio kanapių pavyzdžius tyrimui neseniai išsivežė Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai.
Skirtingai nuo kitų kanapių rūšių, techninės kanapės neturi narkotinių savybių, tad grėsmės, kad A. Leščinskas taps pirmuoju mūsų rajono kanapių „narkobaronu“ nėra. Ūkininkas juokėsi, kad kol kanapių laukų dar palyginus nedaug, kartais mato, kaip pro šalį važiuojantys jaunuoliai fotografuojasi prie jo kanapių. Pats nusifotografuoti kanapių lauke nepanoro, baimindamasis, kad gali pasklisti kvailų kalbų… Beje, ir bandymo auginti kanapes rezultatai kol kas neaiškūs.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo