Užliekniuose auga 100 ha kanapių

Sumažėjusios pieno ir gyvulių pirkimo kainos verčia ūkininkus ieškoti naujų pajamų šaltinių. Užliekniuose ūkininkaujantis Algimantas Leščinskas pirmasis Šilutės rajone bando pramoniniu būdu auginti kanapes. Jomis užsėjo 100 iš 500 hektarų dirbamos žemės.

Ieškodamas naujų pajamų šaltinių, Algimnatas Leščinskas kanapėmis apsėjo 100 ha dirbamos žemės.

Techninės kanapės Lietuvoje kol kas tebėra nauji augalai. Dėl kai kurių kanapių rūšių narkotinių savybių, pluoštines ir sėklines kanapes mūsų šalyje leista auginti vos prieš kelerius metus.
Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų specialisto Dariaus Lidžiaus, jo žiniomis, išskyrus A. Leščinską, pramoniniu būdu kanapių mūsų rajone daugiau niekas neaugina.
Prikalbinti Algimantą Leščinską papasakoti apie jo auginamas kanapes nebuvo lengva.

Ar pasiseks?

„Tai pirmasis bandymas, kol kas nieko daug negaliu pasakyti. Nežinau, ar tas kanapių auginimas pasiteisins. Gal pavyks kiek uždirbti, gal tik sėkla atsipirks. Paaiškės, kai nukulsime, o kol kas jos tik žydi“, – sakė ūkininkas.
Pabandyti auginti kanapes jis nusprendė todėl, kad tai gana patogu. Jos sėjamos gegužės pabaigoje, kai užsibaigia pagrindiniai lauko darbai, o kuliamos rugsėjo mėnesį, taip pat pasibaigus kitiems darbams. Kaip ir už kitus pasėlius, kanapių augintojai gauna tiesiogines išmokas.

Pasak, A. Leščinsko, kanapės gana lepios, joms reikia geros žemės. Augdamos jos nustelbia piktžoles ir savotiškai išvalo laukus. Turint šiuolaikinį kombainą, jas nesunku nukulti. Sėkla perkama speciali, sertifikuota, ji brangoka. Kilogramas kanapių sėklos kainuoja 8,5 €, o vienam hektarui užsėti jos reikia 25 kg. Sėti savo užsiaugintų kanapų sėklas neleidžia licencijos sąlygos. Koks bus derlius, kol kas nežinia, teoriškai iš 1 hektaro galima prikulti iki 2 tonų kanapių sėklų iš kurių vėliau gaminamas aliejus. Žinoma, kad 1 kg aliejinių kanapių sėklų pirkimo kaina yra nuo 1 iki 2 €.

Lietuvoje auga dviejų rūšių techninės kanapės – aliejinės ir pluoštinės

Pluoštinės užauga iki kelių metrų aukščio, tačiau kol kas nėra kam parduoti kanapių pluošto. A. Leščinsko auginamos kanapės skirtos aliejui gaminti, jos gerokai žemesnės – tik apie metro aukščio. Nukūlęs laukus, kanapių biomasę jis rengiasi palikti lauke dirvai tręšti, nes augdamos jos sukaupia nemažai naudingų medžiagų, kurios vėl sugrįš į dirvą. Kadangi legaliai auginti technines kanapes Lietuvoje leista neseniai, jų laukai atidžiai tikrinami. Užliekniškio kanapių pavyzdžius tyrimui neseniai išsivežė Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai.
Skirtingai nuo kitų kanapių rūšių, techninės kanapės neturi narkotinių savybių, tad grėsmės, kad A. Leščinskas taps pirmuoju mūsų rajono kanapių „narkobaronu“ nėra. Ūkininkas juokėsi, kad kol kanapių laukų dar palyginus nedaug, kartais mato, kaip pro šalį važiuojantys jaunuoliai fotografuojasi prie jo kanapių. Pats nusifotografuoti kanapių lauke nepanoro, baimindamasis, kad gali pasklisti kvailų kalbų… Beje, ir bandymo auginti kanapes rezultatai kol kas neaiškūs.

Vaidotas VILKAS

CBD kanapių aliejus Hdrop.lt

CBD aliejus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite