Užgavėnių šiupinys garavo Bardinų pasienio užkardoje

Bitėnų ir Bardėnų kaimų bendruomenės Užgavėnes švenčia pagal Mažosios Lietuvos tradicijas. Tokią idėją prieš devynerius metus pasiūlė Rambyno regioninio parko direkcija.

Morė, nors ir bandė miške pasislėpti, laužo neišvengė.

Morė, nors ir bandė miške pasislėpti, laužo neišvengė.

Per Užgavėnes šiupinį kasmet verda vis kitas kiemas. Nešini blynais susirenka bendruomenės nariai. Visada apsilanko netikėtų svečių, persirengėlių iš Žemaitijos. Pasisotinus šiupiniu, aptarus būsimo pavasario darbus, paspėliojus orus, dėmesys krypsta į Kanapinio ir Lašininio kovą. Kanapiniui laimėjus, ruošiamasi susidoroti su tamsos, šalčio, žiemos simboliu – More.
Šiemet Užgavėnės šurmuliavo Bardinų užkardos kieme. Susirinko aplinkinių kaimų gyventojai, Užgavėnių kaukėmis pasipuošę Enzio Jagomasto Lumpėnų ugdymo skyriaus moksleiviai su mokytojais.
Šventės dalyvius pasveikinęs Bardinų užkardos vadas Giedrius Ranonis pakvietė susipažinti su kinologų dresiruotais šunimis, kurie ne tik padeda Lietuvos sieną saugoti, bet ir Morę, miške pasislėpusią, surado ir į užkardos kiemą atvilko.
Dėmesio reikalavo ir gyvenimo „išmintį“ liejo valkatėlė „Jadvyga iš Bubliškių“. O Lumpėnų mokyklos kolektyvas visus – senus ir mažus įtraukė į Užgavėnių žaidimų ir ratelių siautulį.
Gardaus Užgavėnių šiupinio, kurio kareiviškame katile išvirė Bardinų užkardos pasieniečių kolektyvas, užteko visiems. Dubenėlis su kiaulės ausimi iškeliavo į Martyno Jankaus muziejų, nes visi susirinkusieji vieningai nutarė, kad svetingame Martyno Jankaus kieme kitais metais norėtų Užgavėnių šiupinio skanauti.
Pagaliau į Bardinų užkardos kiemą buvo atvaryta Morė – nedidelė, stora ir nustebusiu veidu, nes jai karaliauti buvo lemta tik mėnesį. Supleškėjus Morei, palinkėta visiems šilto ir drėgno pavasario, nuoširdaus pasninko ir gražių Velykų.

„Pamario“ inf.

Gardaus Užgavėnių šiupinio užteko visiems.

Gardaus Užgavėnių šiupinio užteko visiems.

Užgavėnių šventės dalyvius priėmė svetingi Bardinų užkardos pasieniečiai.

Užgavėnių šventės dalyvius priėmė svetingi Bardinų užkardos pasieniečiai.

Hits: 113

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite