Užgavėnių kaukėse – gilesnioji šventės prasmė

Užgavėnėmis tradiciškai baigiasi mėsiedas – žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Tai viena archajiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia akmens amžių. Ji yra žiemos palydų, žiemos išvarymo, taip pat vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė, pagoniškais laikais vadinta Ragučio švente. Dabar Užgavėnės priderintos prie krikščioniškojo kalendoriaus: kitą dieną po jų – Pelenų dieną, trečiadienį – prasideda gavėnia, 46 dienų pasninkas, skirtas pasirengti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei – šv. Velykoms.

Užgavėnės – viena smagiausių metų švenčių, mat joje visi tampa dalyviais: žmogus turi ir kaukę pasigaminti, ir personažą suvaidinti, ir šmaikštų dialogą sugalvoti. Šios šventės prasmė – per žaidimą ir humorą įveikti negeroves, kurios kaupiasi visuomenėje, pašiepti, kas yra blogai, išsikrauti ir atsipalaiduoti. Užgavėnių papročiai įvairūs: reikia toli važinėtis, leistis nuo kalniuko, voliotis sniege arba juo mėtytis, laistytis vandeniu, vežioti „bites“, sudeginti Morę – ir viskas dėl gero derliaus, ankstyvesnio pavasario, žemės atgimimo. Pasigilinę į pagrindinius šventės „svečius“ – persirengėlius – bei jų elgseną, galime atrasti ir kitokių prasmių.

Kai jie klegėdami, muzikuodami įvairiais instrumentais ir rakandais, barstydami pelenus, žnaibydamiesi, krėsdami visokias išdaigas suguža į kiemą, prasideda tikras liaudiškojo teatro vaidinimas: kiekvienas kaukėtasis kuo išradingiau prisistato, o šeimininkai išliaupsinami skambiausiais žodžiais, kad tik priimtų sušilti tariamai suvargusius ir sušlapusius ateivius iš toli. Šventės veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie čia laikinai, yra svetimi, iš kito krašto ar net iš mitologinių erdvių. Tyrinėtojai persirengėlius laiko tolimų protėvių įvaizdžiais – tai kolektyvinės mitinės sąmonės sukurtos dvasios, kitados talkinusios medžiokliams, vėliau ėmusios padėti ir žemdirbiams.

Unikalios yra gyvūnų kaukės. Tai genčių simboliai, atkeliavę iš tų laikų, kai žmonės dar tapatino save su gamta, o žvėris laikė savo protėviais. Kaukės vaizduoja laukinius žvėris – Vilką, Mešką, didžiuosius paukščius – Gervę ir Gandrą. Vėlesniais laikais žemės derlumo, vaisingumo sąvokos tapo susietos su naminiais gyvuliais (Ožio ir Avino kaukės); žirgas su raiteliu yra priminimas istorinės praeities, kai valstybės karinę jėgą sudarydavo raiteliai. Yra tarp persirengėlių ir tiesiog mitinių būtybių: velnias, giltinė, ragana, juodas gauruotas, Malpa (kaukas). Laikui bėgant, užmiršus pirmapradę kaukių prasmę, jos iš abstrakčių senų ir raukšlėtų „ubagų“ veidų ėmė įgauti vis labiau atpažįstamų bruožų iš realaus pasaulio ir vaizduoti svetimšalius – žydus, vengrus, čigonus. Iš jų nesiekiama šaipytis, nes esmė kita: Užgavėnių veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie yra iš kito pasaulio. Persirengėliai prisistato kaip atkeliavę iš šalies, kurioje viskas atvirkščiai, net saulė dangumi atbulai eina. Iš to kyla ir persirengėlių pomėgis susikeisti drabužiais: vyrai rengiasi moteriškais, moterys – vyriškais. Tas mitinis pasaulis esąs už vandenų, todėl atvykėliai brisdami per juos sušlapę ir sušalę. Mirusiųjų pasaulyje laikas neteka, todėl jų kalboje žaismingai painiojama praeitis ir ateitis (pavyzdžiui, „žydas“ siūlo pirkti tariamą vištą – padvėsusią varną, kuri „gerai rytoj dėdavo kiaušinius“).

Galimas dalykas, kad Užgavėnių šventė mitinėje sąmonėje kitados buvo suvokiama kaip paskutinis pabuvimas kartu su protėvių vėlėmis, žiemojusiomis žmonių sodybose. Pasirodžius pirmiesiems pavasario požymiams, su protėviais, įgavusiais personifikuotas kaukių išraiškas, paskutinį kartą su jais pasivaišinama ir pasilinksminama, o po to atsisveikinama, mat vėlės netrukus persikels į laukus globoti pasėlių. Ne veltui ir visi maginiai Užgavėnių šventės veiksmai susieti su būsimojo derliaus gausinimu.

Deja, Mažojoje Lietuvoje senieji Užgavėnių papročiai persirengus vaikštinėti po kaimą buvo uždrausti XVIII amžiuje Prūsijos karaliaus potvarkiu. Lietuvininkams likusi šiupinio šventė – šis apeiginis patiekalas virtas nuo seniausių laikų. Svarbu, kad jo užtektų ir patiems prisikirsti, ir svečius pavaišinti, mat tądien valgoma 7, 9 ar net 12 kartų. Šiupinys verdamas iš rainųjų žirnių, kruopų, pupelių, bulvių, prieskonių, būtinai reikėdavo įdėti ir kiaulės palūpį arba uodegą. Valgis užgeriamas alumi arba kava, prie jo išverdama ruginių arba aguoninių kukulių. Šiupinį reikia valgyti visiems kartu susėdus, vienoje rankoje laikyti mėsą, kitoje šaukštą. Išvalgius košę, antrąkart mėsa valgoma su sviestu aptepta duona. Per šventę daug ir dažnai valgyti privaloma, nes jei per Užgavėnes sočiai valgysi, visus metus būsi riebus ir sotus, o kas valgydamas šiupinį ras kiaulės uodegą, tas pirmas ves.

Parengė Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkė etnografė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vykdomos biuro darbuotojų bei IT specialistų atrankos?

Šiandieną daugelyje organizacijų darbuojasi biuro darbuotojai bei IT specialistai. Ar žinote, kaip yra vykdoma jų paieška? Kaip vykdoma biuro darbuotojų paieška? Darbuotojų paieška yra vykdoma etapais. Pirmasis etapas yra susijęs su būsimo darbdavio poreikių išgryninimu. Pokalbių metu yra išsamiai aptariama, kokių darbuotojų yra ieškoma, kokie kompetencijų ir kitų savybių reikalavimai jiems yra keliami, panašūs klausimai. Šis etapas yra labai svarbus, nes tik tiksliai žinant, ko ieškoma, galima tai rasti. Išsiaiškinus realius būsimo darbdavio poreikius, išorės specialistai atlieka siūlomo darbo bei

Kaip išsirinkti ir priderinti rankinę prie savo aprangos?

Gerai pasirinkta rankinė gali būti ne tik funkcionali, bet ir stilinga! Sužinokite daugiau apie pagrindines stiliaus tendencijas ir išsirinkite tinkamiausią rankinę. Stilinga rankinė – nepakeičiama spintos dalis Stilinga ir tinkamo dydžio moteriška rankinė gali ne tik pagerinti jūsų stilių, bet ir padėti su savimi visada turėti svarbiausius daiktus. Žinoma, kartais išsirinkti rankinę gali būti gana sudėtinga užduotis, nes galite rasti tokią daugybę įvairiausių stilių, dydžių ir modelių! Dėl to naudinga sužinoti daugiau apie pagrindines stiliaus tendencijas ir apie geriausius rankinių

Daiktai, be kurių neišsiversite virtuvėje

Yra tiek daug keistų dalykų, kuriais galite užpildyti savo virtuvės stalčius ir spinteles. Kai kurie yra tiesiog nenaudingi, bet kai kurie tikrai yra gana geri pirkiniai, pavyzdžiui, vienkartiniai rankšluoščiai. Štai kelių dalykų, be kurių negalime išsiversti savo virtuvėje, sąrašas. Matavimo šaukštai Kai kepate, daugumoje receptų labai svarbu tiksliai išmatuoti ingredientus. Daug kartų gaminio cheminė sudėtis grindžiama tiksliais skirtingų ingredientų santykiais, o rezultatai gali būti ne tokie puikūs, jei viską sujauksite ir tik sumesite produktus. Todėl kepdami visada naudokite matavimo šaukštus.

Gydomasis masažas. Kada jis reikalingas?

Masažas – tai kombinuotas mechaninis ir refleksinis poveikis audiniams ir organams trinties, spaudimo, vibracijos pavidalu, kuris atliekamas tiesiai ant žmogaus kūno paviršiaus tiek rankomis, tiek specialiais prietaisais, siekiant gydomojo ar kito poveikio. Kada gydomasis masažas yra reikalingas? Kodėl masažas naudingas kiekvienam žmogui? Sveikam žmogui masažas gali padėti palaikyti raumenų tonusą, malšinti patinimą ir nuovargį. O jei nerimaujama dėl nugaros ar kaklo skausmų, buvo traumos kojose ar rankose, tai, žinoma, masažas padės pagerinti raumenų ir sąnarių funkcines savybes. Trumpai tariant, kas

Taip pat skaitykite