Užgavėnės Švėkšnoje: šokiais ir dainomis varė žvarbų orą iš kiemo

Kiekvienais metais švenčiamos Užgavėnės. Tai – žiemos išvarymo bei pavasario prisišaukimo šventė. Manoma, jog šią dieną sočiai pavalgius, sotumas ir stiprumas lydės visus metus.

Šiemet sočių patiekalų netrūko jau ilgus metus organizuojamoje Švėkšnos Užgavėnių šventėje. Kaip žinia,  visi jie turi būti suvalgomi, nes iškart po Užgavėnių prasideda gavėnia – pasninko metas, trunkantis iki pat Velykų. Susirinkęs gausus būrys persirengėlių bei smalsuolių padirbėjo iš širdies – visi virėjai bei kepėjai grįžo tuščiais puodais ir keptuvėmis namo. Sočiais valgiais rūpinosi Silvas Liebus („Švėkšnos užkandinė“), kuris visus privaišino nepamirštamo skonio šiupiniu, Švėkšnos parapijos klebonas Julius Meškauskas taip pat nepabūgo didžiulio vėjo bei lietaus ir visus susirinkusius ragino ragauti jo gardaus plovo, Tradicinis amatų centras pasirūpino mažaisiais šventės dalyviais, kuriuos vaišino šokoladu aplietais širdelių blynais bei kakava.

Visi nespėję pasirūpinti šventinėmis kaukėmis, buvo kviečiame į grožio bei būrimo saloną „Pas Virgutę ir Onutę“ (Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“). O kam nuo sočiausių patiekalų pilvai išsipūtę gurgėjo, negaluojantys į „Ekstra pagalbą“ skubėjo („Švėkšnos neįgaliųjų draugija“). Išsiilgę pramogų per žiemos šalčius, galėjo vėžintis įspūdinga karieta, tempiama gražuolio arklio, šia smagia pramoga pasirūpino karietos ir arklio šeimininkas Antanas Girskis.

Visos šventės metu ne vienas pastebėjo besiblaškančią nuotaką (Irena Sūdienė), kuri įvairiausiais būdais bei gražiausiais žodžiais viliojo du svarbiausius popietės vyrus – Kanapinį (Petras Budvytis) ir Lašininį (Eugenijus Žemgulis). Žinoma, kovą dėl gražuolės nuotakos laimėjo Kanapinis, kuris kartu su mylimąją įžiebė šeimos židinį ir supleškino visas praėjusių metų negandas.

Įspūdingo grožio Morę pagamino Švėkšnos neįgaliųjų draugija. Kol gražuolė liepsnojo visi susirinkusieji dainomis, šokiais ir gera nuotaika varė žvarbų orą iš kiemo.

Šilutės turizmo informacijos centro filialas Tradicinių amatų centras Švėkšnoje

Nuotraukos Danutės Gailiūnienės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vairavimas spūstyse: kaip elgtis, kad susierzinimas ir vėlavimas netaptų kelionės palydovais

Vasaros kelionės, aktyvių atostogų planai ir didelės apimties Lietuvos kelių bei jų infrastruktūros atnaujinimo darbai lemia intensyvų eismą ir spūstis mūsų šalies tarpmiestiniuose keliuose. Ruošiantis vasaros išvykoms, specialistai pataria keliones planuoti iš anksto ir pabrėžia, kad vairavimo saugumas yra prioritetas, ypač susidarius eismo spūstims. Ekspertai dalinasi patarimais, kaip valdyti stresą prie vairo ir „išgyventi“ spūstis mūsų šalies tarpmiestiniuose keliuose. „Eismo spūstys – nors ir nemalonus, bet dažnu atveju neišvengiamas reiškinys, ypač tuomet, kai gerinama kelių būklė ir jų infrastruktūra. Suprasdami,

Orai savaitgalį: bus karšta, lis, griaudės perkūnija, galimas škvalas

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančio savaitgalio orus. Liepos 13 d., šeštadienį, naktį lietaus tikimybė nedidelė, dieną daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija. Dieną vietomis lis smarkiai, bus škvalas 15-20 m/s, kai kur iki 25 m/s, kruša. Vėjas naktį besikeičiančios krypties, 4-9 m/s, dieną daugiausia pietų, 7-12 m/s. Temperatūra naktį bus 15-20, dieną – 28-33, vakariniuose rajonuose vietomis – 24-27 laipsniai šilumos. Liepos 14 d., sekmadienį, vietomis numatomas trumpas lietus, perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5-10 m/s, per perkūniją kai kur

Liepą aplinkosaugininkų dėmesys žvejojantiems iš valčių

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų liepos 15-21 dienomis tikrins, kaip žvejai mėgėjai laikosi Žvejybos taisyklių žvejodami vandens telkiniuose iš valčių. Taip pat bus tikrinama, kaip asmenys laikosi aplinkosaugos sąlygų vandens telkiniuose plaukiodami vandens transporto priemonėmis. Reidai bus organizuojami visoje Lietuvoje. Atkreipiame dėmesį, kad žvejojant iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip dvi meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama su inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Vienu metu žvejas gali naudoti ne daugiau nei šešis

Siekiama apsaugoti vartotojų interesus: medaus mėgėjai žinos, kokį medų perka, džemuose – mažiau cukraus

Žemės ūkio ministerija parengė ir teikia derinti žemės ūkio ministro įsakymo projektus, kuriais perkeliamos privalomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, dar vadinamos Pusryčių direktyva, nuostatos. Pakeitimais siekiama apsaugoti vartotojų interesus, ūkio subjektams sudaryti galimybes gaminti platesnį produktų asortimentą bei taikyti naujus technologinius procesus, sumažinti medaus klastojimą ir užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą. Atsižvelgiant į priimtą direktyvą, keičiamas Medaus techninis reglamentas, kuriuo koreguojamos medaus kilmės šalies ženklinimo nuostatos. Etiketėje, pagrindiniame regėjimo lauke, mažėjančia tvarka turės būti nurodytos medaus kilmės šalys, kartu nurodant

Taip pat skaitykite