Užgavėnės Švėkšnoje: šokiais ir dainomis varė žvarbų orą iš kiemo

Kiekvienais metais švenčiamos Užgavėnės. Tai – žiemos išvarymo bei pavasario prisišaukimo šventė. Manoma, jog šią dieną sočiai pavalgius, sotumas ir stiprumas lydės visus metus.

Šiemet sočių patiekalų netrūko jau ilgus metus organizuojamoje Švėkšnos Užgavėnių šventėje. Kaip žinia,  visi jie turi būti suvalgomi, nes iškart po Užgavėnių prasideda gavėnia – pasninko metas, trunkantis iki pat Velykų. Susirinkęs gausus būrys persirengėlių bei smalsuolių padirbėjo iš širdies – visi virėjai bei kepėjai grįžo tuščiais puodais ir keptuvėmis namo. Sočiais valgiais rūpinosi Silvas Liebus („Švėkšnos užkandinė“), kuris visus privaišino nepamirštamo skonio šiupiniu, Švėkšnos parapijos klebonas Julius Meškauskas taip pat nepabūgo didžiulio vėjo bei lietaus ir visus susirinkusius ragino ragauti jo gardaus plovo, Tradicinis amatų centras pasirūpino mažaisiais šventės dalyviais, kuriuos vaišino šokoladu aplietais širdelių blynais bei kakava.

Visi nespėję pasirūpinti šventinėmis kaukėmis, buvo kviečiame į grožio bei būrimo saloną „Pas Virgutę ir Onutę“ (Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“). O kam nuo sočiausių patiekalų pilvai išsipūtę gurgėjo, negaluojantys į „Ekstra pagalbą“ skubėjo („Švėkšnos neįgaliųjų draugija“). Išsiilgę pramogų per žiemos šalčius, galėjo vėžintis įspūdinga karieta, tempiama gražuolio arklio, šia smagia pramoga pasirūpino karietos ir arklio šeimininkas Antanas Girskis.

Visos šventės metu ne vienas pastebėjo besiblaškančią nuotaką (Irena Sūdienė), kuri įvairiausiais būdais bei gražiausiais žodžiais viliojo du svarbiausius popietės vyrus – Kanapinį (Petras Budvytis) ir Lašininį (Eugenijus Žemgulis). Žinoma, kovą dėl gražuolės nuotakos laimėjo Kanapinis, kuris kartu su mylimąją įžiebė šeimos židinį ir supleškino visas praėjusių metų negandas.

Įspūdingo grožio Morę pagamino Švėkšnos neįgaliųjų draugija. Kol gražuolė liepsnojo visi susirinkusieji dainomis, šokiais ir gera nuotaika varė žvarbų orą iš kiemo.

Šilutės turizmo informacijos centro filialas Tradicinių amatų centras Švėkšnoje

Nuotraukos Danutės Gailiūnienės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,