Užbaigta trečdalis gatvių apšvietimo modernizavimo projektų savivaldybėse

Užbaigti įgyvendinti 14 iš 43 įgyvendinamų gatvių apšvietimo modernizavimo projektų savivaldybėse. Iš viso jau modernizuota 12 tūkst. neefektyvių šviestuvų, taip pat atnaujintos atramos, elektros kabelių linijos ir kita apšvietimo valdymo infrastruktūra. Tai leis sumažinti savivaldybių elektros energijos sąnaudas ne mažiau kaip 4 GWh, o išlaidas elektros energijai ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų kasmet.

Puikia apšvietimo kokybe tamsiuoju paros metu jau gali pasidžiaugti Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Druskininkų, Marijampolės, Telšių rajono, Skuodo rajono, Plungės rajono, Kazlų Rūdos, Kretingos rajono, Jonavos rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybių gyventojai.

„Miesteliuose ir kaimuose daugybę metų apšvietimas nebuvo toks, kokio norėtųsi. Šviestuvai buvo seni, įranga nusidėvėjusi, o elektros energijos sąnaudos kasmet tik augo. Savivaldybių solidarumas energijos efektyvumo didinimo srityje yra būtinas, siekiant nacionalinių klimato neutralumo tikslų. Gatvių apšvietimo infrastruktūros atnaujinimas savivaldybėse ne tik prisideda prie Lietuvos energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų, tačiau ir taupo viešuosius kaštus bei tuo pačiu užtikrinamas didesnis gyventojų, jų svečių ir eismo saugumas“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Įgyvendinus gatvių apšvietimo modernizavimo projektus savivaldybėse atnaujinta visa apšvietimo infrastruktūra – įrengti LED technologijų šviestuvai su laiko ir šviesos srauto reguliavimo įranga, taip pat atnaujintos atramos, elektros kabelių linijos, valdymo spintos bei kita infrastruktūra.

Energetikos ministro įsakymais iš viso skirtas 24,7 mln. Eur finansavimas 43 projektams. Planuojama, kad iki 2024 m.  gatvių apšvietimo sistemos dar bus atnaujintos Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės, Alytaus, Biržų, Trakų, Visagino, Utenos, Šilutės, Širvintų, Kaišiadorių, Palangos, Molėtų, Kėdainių savivaldybių teritorijose.

Planuojama, kad įgyvendinus visus projektus bus atnaujinta  beveik 71 tūkst. šviestuvų, taip pat elektros kabeliai, atramos, įdiegtos išmaniosios technologijos, leisiančios savivaldybėms automatiškai reguliuoti apšvietimo srautą ir nustatyti apšvietimo sistemų sutrikimus. Tai leis ne tik per metus sutaupyti iki 20 GWh elektros energijos, bet ir kasmet apie 4 mln. eurų sumažinti viešuosius kaštus savivaldybėse.

Energetikos ministerija taip pat inicijavo energijos sutaupymo susitarimų sudarymą su daug energijos suvartojančiomis savivaldybių valdomomis įmonėmis. Planuojama, kad 2023 m. ir vėliau, sudarius energijos sutaupymo susitarimus, savivaldybių valdomos įmonės kasmet diegs platų spektrą energijos efektyvumo didinimo priemonių ir taip racionaliau vartos energiją.

Energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi Europos Sąjungos siekio iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį aplinkai dalis. Siekdama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir efektyviau vartoti energiją, Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti ne mažiau kaip 39,35 TWh sutaupytos suminės galutinės energijos rodiklį 2021–2030 m. laikotarpiu.

Energetikos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Skardos lankstinių gamyba

lankstiniai

Gaminiai iš skardos lankstinių daugelį metų vaidina svarbų vaidmenį statybinėse konstrukcijose. Trapecijos formos skarda išsiskiria paprastomis, bet išraiškingomis formomis. Tai funkcionali medžiaga, kuri leis įgyvendinti tiek paprastus, tiek gana  ambicingus architektūrinius projektus. Anot specialistų, trapecinis profilis griauna tradicinę stogo dangų naudojimo koncepciją: trapecijos formos lakštai puikiai tinka stogams, fasadams ir tvoroms. Tai sudarys galimybes įgyvendinti išorinės architektūros estetiškus ir funkcionalius sprendimus. Dėl šių priežasčių trapecijos formos profilius labai vertina architektai, konstruktoriai ir nuosavų namų savininkai. Rinkoje rasite įvairių profilių, storių

Vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta net 140 kg maisto

Jeigu namuose daug maisto iš šaldytuvo ar virtuvės spintelių iškeliauja į šiukšlių dėžę – verta susimąstyti. Paminėjus Tarptautinę informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus dieną, puiki proga pradėti keisti savo įpročius. Šią jau ketvirtą kartą minimą dieną siekiama atkreipti dėmesį į be reikalo švaistomo maisto neigiamą įtaką ne tik mūsų finansams, bet ir visai mūsų planetai. Europos Sąjungoje kasmet iššvaistoma beveik 59 mln. tonų maisto, kurio vertė siekia net 132 mlrd. eurų.  Vidutiniškai kiekvienas ES gyventojas išmeta 131 kg

Didės pensijos ir kitos socialinės išmokos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kiek kitąmet didės įvairių rūšių pensijos. Tai aktualu daugiau nei penktadaliui mūsų šalies žmonių – 2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Augs ir baziniai socialinių išmokų dydžiai – bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, valstybės remiamų pajamų dydis, – dėl to didės vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos. Siūlymams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. „Planuojame,

Tarptautinė Kauno policijos ir prokuratūros operacija: išardytas narkotikų tinklas nuo Graikijos iki Lietuvos

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūros prokurorais, atlikdami tyrimą dėl elektroninėje erdvėje platinamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, išaiškino asmenis, kurie internetinėse platformose galimai vykdė narkotinių medžiagų gamybos mokymo ir kvaišalų platinimo veiklas. Tarp pirkėjų galimai buvo ir nepilnamečių. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad narkotinės medžiagos mūsų šalį galimai pasiekdavo iš Graikijos. Sukti, tačiau išnarplioti keliai internetinėse erdvėse Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad

Taip pat skaitykite