Už vaikų praleistas pamokas nebereikės gydytojų pažymos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vieningai sutaria, kad nuo rugsėjo ugdymo įstaigose gydytojų pažymų, išrašomų dėl vaiko ligos, nebeliks. Tik dar nenutarta, kuo tai bus keičiama.

Pirmadienį po susitikimo nuspręsta, jog pirmą dieną sunegalavus vaikui, tėvai ar globėjai turės apie tai pranešti ugdymo įstaigai. Ir pasveikus vaikui pas gydytoją eiti nebereikės.

Kas pakeis pažymas?
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministrė Lina Jaruševičienė pirmadienį sakė, jog nutarta sudaryti darbo grupę. „Joje mes nagrinėsime visus einamuosius ir egzistencinius klausimus, susijusius su vaiko lankomumo pateisinimu, neatvykimo į ugdymo įstaigą pateisinimu ir apskritai dėl vaiko sveikatos, galimų teisių pažeidimo atvejus“, – žurnalistams tiesioginės transliacijos metu komentavo viceministrė.

Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrės Linos Jaruševičienės tvirtinimu, sveikatos pažyma esanti neprasminga ir nevertinga, todėl bus ieškoma kitų būdų, kaip patikrinti tėvų pateikiamą informaciją mokykloms. SAM nuotr.

Kuo kitu bus pakeistos pažymos?
Anot viceministrės, po ilgų diskusijų, išsiaiškinta, kad tokia pažyma esanti neprasminga ir nevertinga, todėl bus ieškoma kitų būdų kontroliuoti informaciją, kurią tėvai pateiks mokykloms.

„Yra daug minčių, kokias sistemas būtų galima integruoti, bet bazinis principas išlieka toks pat. Visų pirma, tėvai pateisina neatvykimą į ugdymo įstaigas. Kai atsiranda ta „raudona riba“, tai jau reikia imtis kažkokių veiksmų institucijoms reaguoti ir žiūrėti, ar vaiko teisės nėra pažeidžiamos. Apie tai mes ir diskutuosime darbo grupėje“, – sakė viceministrė.

Tvarka nuo rudens
Nuo rudens galios ta pati tvarka: pirmą dieną apie vaiko susirgimą tėvai arba globėjai turi informuoti ugdymo įstaigą. Jeigu tėvai nepraneš ugdymo įstaigai, tuomet mokyklos atstovai kreipsis į tėvus ir bandys išsiaiškinti, kodėl vaikas neatėjo. Tėvams nebereikės varstyti gydymo įstaigų durų specialiai dėl popierinių pažymų.

Nuo rugsėjo 1 d. medikai nebeišduos 094/a formos vaiko nelankymo ugdymo įstaigos pateisinimo.

„Sprendimas nekeičiamas ir visi sutaria, kad reikia ieškoti kitų formų, tam ir bus skirtas laikas tarpinstitucinei darbo grupei, – sakė viceministrė. – Atsisakoma pažymų ne dėl gydytojų darbo krūvio sumažinimo, nors tai taip pat svarbus elementas. Ši forma yra neteisėta ir informacijos teikimas mokykloms yra neteisėtas. Visos ministerijos turi peržiūrėti tvarkas ir priimti tam tikras korekcijas.“

Atsakomybė tėvams
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė taip pat išsakė nuomonę dėl naujovės, pareikšdama, kad praleistų pamokų pateisinimo atsakomybę reikėtų palikti tėvams.

„Tai yra tikroji tėvų atsakomybė, o ne gydytojų teisė. Tėvams pateisinimo pažymą reikėtų rašyti arba ranka, arba į elektroninį dienyną, kuriame tokia funkcija yra įdiegta ir dabar, nemaža dalis pažymų ir dabar jau taip teikiama. Apie 40 proc. visų pateisintų pamokų teisina tėvai, tai dabar reikėtų „ištempti“ tai iki 100 proc. Tai tiesiog sekantis žingsnis“, – sakė gydytoja T. Kundrotė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė pirmadienį aiškino, jog rizikinga palikti patiems tėvams nuspręsti: eiti jų vaikui į mokyklą ar ne. ŠMSM nuotr.

Naudinga tiek tėvams, tiek gydytojams
Tačiau kuo ši tvarka naudinga gydytojams ar sergantiems vaikams?
T. Kundrotės tvirtinimu, jau po ligos, sveikiems vaikams nebereikės vykti į gydymo įstaigą, kad gautų pažymą, jog yra sveikas. Taip pat naudinga ir tėvams. „Tą dieną, kai vaikas pasveiko, jį bus galima išvesti į ugdymo įstaigą ar darželį, o patiems eiti į darbą. Tai sutrumpėja, ko gero, viena diena nedarbingumas dėl vaiko slaugos“, – sakė T. Kundrotė. Anot jos, dėl to ir gydytojams sumažės biurokratinių vizitų.
Jau gegužę SAM viceministrė L. Jaruševičienė kalbėjo, jog ženkliai sumažinus medikams tenkančią administracinę naštą sutaupytas laikas galėtų būti skirtas vaikų sveikatos priežiūros veiksmingumui didinti, daugiau laiko liktų sergantiems vaikams konsultuoti.

Ar pasikeitus tvarkai, tėvai tuo nepiktnaudžiaus ir vaikus rečiau beves į polikliniką?

„Pagal Vaiko teisių įstatymą, už vaiko sveikatą yra atsakingi tėvai. Todėl, jei patys tėvai negali susidoroti su vaiko liga, ji yra sudėtingesnė nei tėvų bazinis medicininis išprusimas, tai visgi jie turėtų atvesti vaiką į gydymo įstaigą“, – komentavo T. Kundrotė.

Grėsmė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pritaria, kad mažinti biurokratinę naštą aktualu visoje šalyje. „Pasitikėjimą tėvais ir visa visuomene didinti reikia. Tik kaip visada mokyklos nori užtikrinti tinkamą ugdymo kokybę ir reikia įsivertinti, kur yra ta „raudona riba“, kai prasideda piktnaudžiavimas tėvų teisėmis, – komentavo švietimo viceministrė Kornelija Tiesnesytė. Esą dėl greitu metu neliksiančių popierinių pažymų, jokios rizikos nėra. Grėsmė ta, kad tėvai patys galės spręsti, eiti vaikui į mokyklą ar ne.

Jau ir dabar pasitaiko, kad vaikai ugdymo proceso metu išvyksta atostogauti. Anot K. Tiesnesytės, tai reiškia, jog vaikas praleidžia dalį pamokų, neįgyja žinių – tai labiausiai pakenkia jam pačiam. „Yra tėvų, kurie nepiktnaudžiauja šiais dalykais, bet yra tam tikra rizika, kad gali pasinaudoti, kai tėvui yra leidžiama informuoti ugdymo įstaigą, jog vaikas serga. Negalime 100 proc. visais pasitikėti“, – kalbėjo švietimo viceministrė.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą