Už šiukšles mokėsime penktadaliu pigiau

Naujieji metai atnešė ne tik eurą, pigesnės elektros ir degalų – Šilutės politikai nusprendė, kad rajono gyventojai šiais metais beveik penktadaliu pigiau mokės už komunalinių atliekų tvarkymą.

Už komunalinių atliekų tvarkymą šiais metais mokėsime beveik penktadaliu pigiau.

 

Nors mokama jau eurais, kainų skirtumą geriau iliustruoja litai. Iki 2015 metų už komunalinių atliekų tvarkymą kas mėnesį mokėjome po 16 lietuviškų centų už vieną kv. metrą gyvenamojo ploto. Nuo šiol mokėsime 3 ct arba 0,07 euro cento pigiau.
Pirmą kartą už sumažėjusias kainas galima dėkoti atliekų rūšiavimui. Iki šiol apčiuopiamos naudos iš atliekų rūšiavimo daugelis nepastebėjo, nors Savivaldybės tarybos narys Alfonsas Vanagas ypač aktyviai ragino tai daryti. Pateikdamas pavyzdžius iš kitų rajonų, politikas sakė, kad atliekų rūšiavimas yra vienas iš patikimiausių būdų taupyti.
Dabar atliekų rūšiavimą palengvins Aplinkos ministerija. Pasak Savivaldybės gamtosaugininko Remigijaus Rimkaus, minėtoji ministerija skiria Šilutės rajono savivaldybei dotaciją, kad viešojo pirkimo būdu būtų nupirkta 2500 vienetų 120 litrų talpos žalios spalvos konteinerių, skirtų stiklo pakuočių atliekoms, ir 2500 vienetų 240 l talpos mėlynos spalvos konteinerių visoms kitoms pakuotėms.
Vienai namų valdai bus skiriama po vieną 120 litrų ir 240 litrų talpos konteinerį. Tai padės sumažinti komunalinių atliekų srautus į sąvartyną, kartu mažės ir aplinkos tarša. Išdalijus šiuos 5000 konteinerių ir ištuštinant juos 1-2 kartus per mėnesį, per metus numatoma papildomai surinkti apie 1000 tonų pakuočių ir kitokių atliekų.
Nerūšiuotų atliekų kiekio sumažėjimas ir leido sumažinti rinkliavos dydį fiziniams asmenims. Anot R. Rimkaus, finansinė našta individualių namų valdų savininkams per metus sumažės apie 100 tūkst. Lt arba vidutiniškai apie 24 Lt vienam namų ūkiui.
Paklaustas, ar toks mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą sumažinimas netaps Savivaldybei papildoma finansine našta, R. Rimkus paaiškino, kad teikiant kainų mažinimo projektą svarstyti Savivaldybės tarybai apsidrausta. Tikimasi, kad lėšų pavyks sutaupyti gerokai daugiau, negu bus prarasta dėl kainų sumažėjimo ir šis skirtumas greičiausiai bus panaudotas Savivaldybės įsiskolinimams už atliekų tvarkymą dengti.
Pasak Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto Artūro Losiaus, administruojančio atliekų tvarkymą, šiuo metu įsiskolinimas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui ir UAB „Ecoservice“ siekia apie 2 milijonus litų. Per praėjusius metus jį pavyko sumažinti beveik penktadaliu.

Vaidotas VILKAS

Hits: 64

4 komentarai

  • Anonimas

    Nesąmoningas skaičiavimas nuo kvadratūros, o ne nuo žmonių skaičiaus kurie ir šiukšlina.
    Antras dalykas kodėl toks didelis mokestis už šiukšles iš garažų. Už du arba tris kibirus supuvusių obuolių turiu mokėti 51 lt. (rašau litais nes tokia paskutinė sąskaita). Nieko ten nedirbu, mašinų neremontuoju ir kitų darbų nedarau. Nu dar pavasarį iššluoju garažą. Kodėl tokia nesąmonė, už ką moku nesuprantu.

  • litas

    va cia tai gerai dabar tai prasigyvensime,kad taip zymiai,zymiai sumazino mokesti uz siuksles

  • Petras

    Tam pirmam anonimui.Mažas žmoguti ar mes iš vis suprantame kiek ir už ką mokame,jug nieko negali padaryti,o tik pabandyk nesumokėti iškart būsi prispaustas kaip utėlytė ir net necyptelėsi. Mes visi kirmėlynas kaip sakė mūsų save vadindamas didžiuoju politiku Lands…………….,o kuo skriasi šiukšlės nuo to kirmėlyno. Mažas esi ir suprasti nieko negali.Sėkmės galvojant.

  • Pasipiktines

    Isgamos kaa cia pudrina zmonems smegenis!!! Pvz. Veivirzenu miestelyje(gargzdai) uz sodyba virsijancia 120kv. moka 50eur o mes silutes savivaldybei priklausancioje teritorijoje mokame beveik 100eur!!!!(uz 2015 metus) uz tokia pat sodyba!!! VISKAS KAA JIE CIA PLIURPIA tai tik smegenu pudrinimas neismaneliams. Realiai yjungus logika – jei gargzdai susitvarko uz 50% pigesne suma(vezimu skaicius tas pats, jei ne dazniau!!) kodel nera to cia??!!!, ir nereikia kalbet kad kazkas neiseina!!! Yra tik du variantai – arba “plauna pinigus”, arba visiskas nemokejimas dirbti !!!! As manau kad pirmas variantas. Kainas nustatineja savivaldybe, pagal salygas kurias pati sau ir prisiskiria!!! Traskyt kaip tarakonus reik lietuvos VALDZIAGYVIUS!!!!!!!!!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite