Už kai kuriuos komentarus gresia atsakomybė

Virtualioje erdvėje, socialiniuose tinkluose paviešinus įžeidžiančio ar šmeižikiško pobūdžio informaciją apie asmenį, galima sulaukti teisėsaugininkų dėmesio. Verslininkė Daina Bosas neseniai paskelbė, jog dėl viešai paskelbto šmeižto apie ją pagalbos kreipėsi į teisininkus. Pasirodo, įmanoma atsekti šmeižėją ir socialiniuose tinkluose. Kas jo laukia?

Kai paviešinta žinia tvirtinama, konstatuojama, pasakoma neegzistuojantis dalykas, kuris pakenkia kito asmens reputacijai, nukentėjusįjį gina įstatymas. Nuomonė – kas kita: jai netaikomi tiesos ir tikslumo reikalavimai, tačiau ir nuomonė neturi būti pateikta sąmoningai iškraipant faktus. Jeigu paviešinta neigiama, bet teisinga informacija, su ja sietino asmens įstatymas nesaugo. Už viešą įžeidimą dabar baudžiamoji atsakomybė netaikoma, tačiau yra galimybė kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Tokiu atveju galima reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančius paskleistus duomenis, kurie žemina garbę ir orumą, taip pat teismo prašyti, kad būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala.

Baudžiamoji atsakomybė laukia tų, kurie kursto nesantaiką, tyčiojasi, niekina skatina nekęsti, diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tai paskleidus, jau patenkama į Baudžiamojo kodekso sritį.

Virtualios patyčios – ne retenybė. Jei viešoje erdvėje vaikas iki keturiolikos metų tyčiojasi iš kito vaiko, atsakomybė tenka jo tėvams, globėjams arba socialinės globos įstaigai, kurioje jis gyvena. Žinoma, situacija tiriama ir vertinama, tačiau asmuo iki keturiolikos metų laikomas neveiksniu, todėl negali būti atsakomybės subjektas. Tėvai, globėjai ir socialinės globos namų darbuotojai turėtų būti ypač dėmesingi vaikų elgesiui naudojantis internetu: kontroliuoti reikia, svarbu kalbėtis ir aiškintis, kaip elgtis negalima.

Tai dalis pastebėjimų, kuriuos paskelbė konsultavimo advokatų kontoros „Advocatera“ advokatė Raimonda Lazauskienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite