Už gerumą – kelionė į šiltus kraštus

Kartais juokaujama, kad kiekvienas kaupiame karmos taškus, kurie, atėjus metui, pavirsta gerais arba blogais nutikimais. Netikite? Tuo įsitikino penki pozityviai į gyvenimą žvelgiantys ir gerus darbus darantys lietuviai, kurių laukia nemokama kelionė į į Turkijos, Graikijos arba Bulgarijos kurortus.

Apie tai, kad už pasirinktą gyvenimo būdą turėtų būti vadinami herojais ir yra verti kelionių, nė vienas iš penkių lietuvių nebuvo susimąstę. Tai už juos padarė ir istorijas konkursui „Tez Tour“ gimtadienio kelionės – kasdienos herojams!“ atsiuntė šeimos nariai arba draugai, pažįstami. Artimųjų įsitikinimu, kasdien trykštantis entuziazmas, pastangos siekti asmeninių tikslų, noras, kad šalia esantys jaustųsi laimingi, gebėjimas iš gyvenimo priimti ir šiltą, ir šaltą, turi būti įvertinti.

Norėtų užauginti futbolo žvaigždes

Apie Džiugą Raudonių, abiturientą iš Kvėdarnos miestelio, papasakojo šeimos draugė. Nuo 13-os vaikinas savarankiškai gyvena Kaune, kur siekia profesionalaus futbolininko karjeros, o sugrįžęs į gimtąjį miestą, laisvą laiką skiria futbolo mokydamas Kvėdarnos vaikus. D. Raudonio polinkį sportuoti draugė matė nuo pat vaikystės, kai vaikinuibuvo 4-eri. Šiandien vaikino svajonėse – trenerio profesija, o gimtojo miestelio vaikai jį vadina Cristiano Ronaldo.

Abiturientas iš Kvėdarnos miestelio Džiugas Raudonius siekia profesionalaus futbolininko karjeros.

Pats D. Raudonius sako, kad jei kas iš gatvės vaikų komandos taptų profesionalas ir išgarsėtų pasaulyje – tai būtų jo svajonės išsipildymas. „Būtų pasaka, jei mano komandos nariai taptų pasaulio žvaigždėmis. Galima sakyti, kad matau, kaip jie futbolo stadione žengia pirmuosius žingsnius. Jie dar vaikai, todėl kol kas mokau perdavimų, smūgiavimo, būti ramiems ir nesipykti. Futbolo žaidimas turi ir filosofinę pusę“, – kalba D. Raudonius.

Jos mokiniai nelaukia atostogų

Mokinių meilės būtų galima pavydėti ir Ginai Kazlauskaitei – talentingai vokalo mokytojai iš Vilniaus, kuri neskaičiuoja auklėtiniams atiduodamų jėgų, o šie netrunka tai pajausti. Vilnietės mokinė Nerija Paliulytė pasakoja, kad tik susitikimuose su Gina galima suprasti, kas yra tikroji meilė muzikai, todėl nė vienas jaunasis dainininkas nesidžiaugia, kai ateina vasaros atostogos. G. Kazlauskaitei ne bėda surengti mokinių koncertą tikrame džiazo klube ar į jų baigiamųjų egzaminų pasirodymus pakviesti akompanuoti gyvo garso grupę. Net jei tai ir reikalauja nemenkų pastangų. Mokiniai iš pedagogės semiasi įkvėpimo, o pati mokytoja jį suranda žvelgdama į tėtį.

Talentinga vokalo mokytoja iš Vilniaus Gina Kazlauskaitė

„Mano vienintelis herojus yra mano tėtis. Jis visą gyvenimą buvo išprotėjęs dėl darbo, matyt, ir aš šią savybę paveldėjau. Kartais nelabai suprantu, kada dirbu. Pavyzdžiui, kartais galvoju: kad „normaliam“ žmogui jau reikėtų eiti pavalgyti? Jau 15 val., gerai, einu pavalgysiu… Kai darai tai, kas patinka, darbo valandų nėra. Taip yra su muzika. Lygiai taip pat dirbantį mačiau tėtį, zujantį tarp įvairiausių instrumentų. Jis gamina instrumentus ir turi savo kolektyvus“, – pasakoja G. Kazlauskaitė.

Tėtis – dukros herojus

Drąsuolio kūno kultūros mokytojo ir dziudo imtynių trenerio iš Šiaulių Martyno Baranausko istorija pasidalijo žmona Milda Baranauskienė. Vieną sekmadienio rytą šeima sužinojo, kad tėtis stipriai apdegė nešdamas degantį dujų balioną tolyn nuo turistinės vaikų stovyklos. Išvydus apdegusį vyrą norėjosi verkti, juk galėjo baigtis dar blogiau. Tačiau piktas mintis šeimyna veja šalin, žaizdos gyja, o M. Baranauskas šypsosi ir sako, kad nesijaučia didvyriu ir pasielgtų taip pat, nes juk galėjo įvykti didesnė nelaimė ir nukentėti daug vaikų. „Labai nejaukiai jaučiuosi, kai mane vadina herojumi ar didvyriu. Didvyrių pilni kapai, tai – partizanai, kovoję už šalies laisvę, kasdien susidurdavę su išbandymais ir nelaimėmis. Didvyriu nesijaučiu ir kai man taip pasako, suglumstu. Vieną vakarą dukrytės paklausiau: „Nejaugi aš esu tas didvyris?“ O ji atsakė: „Tėti, taip išeina.“ Man taip neatrodo“, – prisipažįsta M. Baranauskas.

Kūno kultūros mokytojas ir dziudo imtynių treneris iš Šiaulių Martynas Baranauskas su šeima.

Nominuoti vyrą konkursui M. Baranauskienei nebuvo lengva. Ji patikina, kad šeimai tai – skaudi istorija, kurios niekada gyvenime nebenorėtų patirti.

„Savaitę pagalvojau, pamačiau, kad vyras optimistiškai nusiteikęs, kad šiame nutikime įžvelgia tik gerus dalykus, dažniau pasako žodį „myliu“, dažniau apkabina savo vaikus. Pagalvojau, kodėl ne? Šiemet neplanavome važiuoti į kitą šalį. Pamaniau, kad jei laimėtume, būtų tikrai labai smagu“, – atskleidžia M. Baranauskienė.

Miestelio bendruomenės širdis

Mokytojos iš Sasnavos Daivos Truncienės sesuo sakė, kad sesuo iš nieko gali padaryti viską. Naujausias jos kūrinys – Zuikių muziejus, kuriame surinkta jau apie 1300 eksponatų. Sesers teigimu, zuikienė Daiva vaikus sutinka ne tik su žaidimais, bet ir su zuikių istorijomis ir iškeptais sausainiais. D. Truncienė taip pat yra Sasnavos bendruomenės pirmininkė, suburianti miestelio žmones įvairioms veikloms ir organizuojanti šventes. Ji daro viską, kad bendruomenės žmonėms būtų gera gyventi provincijos miestelyje. Zuikių muziejus – svarbi Sasnavos miestelio bendruomenės veiklos dalis.

Sasnavos bendruomenės pirmininkė suburianti miestelio žmones įvairioms veikloms ir organizuojanti šventes Daiva Truncienė.

„Zuikius renkame ne dėl to, kad jie kažkuo vertingi meniškai, jie vertingi kitu turiniu – pozityvumu, tuo, iš kur yra atkeliavę. Tai yra mūsų bendruomenės muziejus, kuriame, kai reikia, subėga dirbti savanoriai. Didžiausias mūsų iššūkis buvo priimti 80 vaikų, kurie vienu metu lankė muziejų, taigi, reikėjo nemažai savanorių“, – pasakoja muziejaus įkūrėja D. Truncienė.

Ir 70-ies galima pildyti svajones

Jei vieni senjorai mėgsta pasiskųsti senatve, tai 75-erių Albinas Viršilas įsitikinęs, kad brandus amžius – gyvenimo etapas, kuriame galima pildyti svajones ar siekti naujų tikslų, pavyzdžiui, skristi lėktuvu. Apie neeilinį ir įkvepiantį senelį papasakojo jo anūkė. Jos teigimu, tie, kas pabendrauja su seneliu, iškart susižavi jo entuziazmu ir energija.

„Nors jau galėtų mėgautis ramiu pensininko gyvenimu, senelis dirba mikroautobuso vairuotoju ir nė negalvoja sėdėti sudėjęs rankų. Jaunystėje dirbo jūreiviu, o didžiausias pomėgis buvo važinėti motociklu“, – atsiųstoje istorijoje rašo D. Baguckytė.

Senjorams, kurie išeina į pensiją, A. Viršilas pataria neužsidaryti namuose ir judėti pirmyn, rūpintis savo šalimi. Anot klaipėdiečio, tai ypatingai svarbu šiais laikais, kai jaunimas išsibarstęs po užsienį.

Senjoras Albinas Viršilas įsitikinęs, kad brandus amžius – gyvenimo etapas, kuriame galima pildyti svajones ar siekti naujų tikslų.

„Mano gyvenimo taisyklė – turime ugdyti jaunimą, kad jis eitų mūsų pėdomis. Žiūrėkite, jie visi išvažiuoja į užsienį. Aš irgi turėjau tokią mintį, klausiau vaikų, gal jie nori išvažiuoti padirbėti. Kol turiu jėgų, galiu prižiūrėti namus, bet vaikai pasakė: „Nevaryki mūsų, tėti, niekur nuo jūsų nesitrauksim“, – prisiminimais dalijasi A. Viršilas.

Pastebėjimai

Anot organizatorių, pagrindinis kriterijus, pagal kurį specialiai konkursui sudaryta komisija išrinko laimėtojus – istorijų unikalumas. Kriterijus, pagal kurį laimėtoją rinko publika – istorijų įdomumas. „Kiekvienas laimėtojas pasižymi tikriems herojams būdingomis savybėmis: yra drąsus, atkaklus, nebijo dirbti ir siekti ambicingų tikslų, savo darbais gražina pasaulį ir kitais rūpinasi labiau nei savimi. Na, o kiekviena atsiųsta istorija palietė savaip. Išties gera skaityti, kai vaikai negaili šiltų žodžių tėvams už meilę, o pastarieji džiaugiasi šauniomis atžalomis ir tuo, kaip jos siekia gyvenimo tikslų, – sakė Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė ir pridūrė, kad lietuviai – kovotojai. Net jei pakerta nesėkmės: ligos, netektys, finansiniai sunkumai, tautiečiai atsitiesia ir nepraranda meilės gyvenimui.

Sulaukę apie 600 istorijų, konkurso organizatoriai pastebėjo tam tikras ryškėjančias tendencijas. Deja, ne visos džiugina. Pavyzdžiui, nemaža dalis istorijas atsiuntusiųjų teigė, kad jų artimieji nė karto nėra skridę atostogų į kitą šalį. Na, o kai kurie konkurso dalyviai ne kasmet gali sau leisti išvykti ir prie lietuviškojo pajūrio. Dažniausiai žmonės kelionei nominuoti už nenuilstantį kasdienį triūsą. Tam, kad užsidirbtų, dažnas tautietis dirba per kelis darbus, o daugelio lietuvių didžiausias tikslas – nuosavas būstas. Jo statyboms paskiriamas kone visas laisvalaikis.

„Tez Tour” inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasivaikščiojimas Ievos Simonaitytės keliais

Praėjusią savaitę Šilutės Trečiojo amžiaus universiteto literatų būrelio nariai vyko į rašytojos Ievos Simonaitytės gimtinę (Klaipėdos r.), pabuvojo Vanagų bažnyčioje, aplankė tenykštes kapines, pasivaikščiojo po Priekulę, o grįždami dar užsuko prie ilgiausio Lietuvoje Lankupiuose kabančio tilto per Miniją. Literatūra – nuo pradžių Literatų būrelio nariai domisi literatūra, literatūros žanrais, patys rašo. Susirinkę į užsiėmimus, pirmiausiai mini ir susipažįsta su mūsų kraštuose gyvenusiais ir kūrusiais rašytojais. Viena iš tokių – rašytoja Šarlotė Kaizer (1890-1966), gimusi ir augusi Rusnėje, vėliau gyvenusi ir

Tarp geriausių 2018 metų startuolių – šilutiškiai

Šiemet jau šeštą kartą vyko verslo portalo „BZN start“ organizuojami geriausių startuolių rinkimai „Startup Awards’18“, kuriuose varžėsi 107 startuoliai. Tradiciškai komisijos nariai, „BZN start“ skaitytojai ir pati startuolių bendruomenė rinko aštuonių kategorijų pažangiausius startuolius. Startuolių bendruomenė galėjo balsuoti už geriausius startuolius – tai sudarė 50 proc. galutinių rezultatų. Kitą dalį lėmė komisijos balai. Komisiją sudarė daug pasiekę startuolių įkūrėjai ir verslininkai. Taigi, Metų finansuoto startuolio vardą pelnė išmaniąją vertimo sistemą plėtojantis startuolis „Interactio“ ir jo įkūrėjai Simona Andrijauskaitė iš Šilutės

Pūtikų varžybos Šilutės scenoje

Gruodžio pradžioje Šilutės kultūros ir pramogų centre vyko neįprastos varžybos – scenoje varžėsi du pučiamųjų orkestrai – Šilutės „Pamario brass“ ir Biržų kultūros centro „Blėkvaris“. Idėją pasivaržyti tarpusavyje orkestrams pasiūlė broliai Jurgis ir Pranas Dapšauskai. Jurgis vadovauja Vilniaus orkestrui „JD brass“, o Pranas – Biržų orkestrui „Blėkvaris“. Brolių vadovaujamų varžybų jau buvo surengtos dvejos. Į trečiąsias pasiūlė įsijungti šilutiškio Gražvydo Railos vadovaujamam „Pamario brass“ orkestrui. Šeštadienį vyko lyg ir pirmais etapas, nes balandį „Pamario brass“ vyks į Biržus. Varžybos Šilutės

Streikuojantys mokytojai sulaukė palaikymo iš Šilutės

Vilniuje nuskambėjo „Paskutinis skambutis” – masinė solidarumo su streikuojančiais mokytojais akcija, kurioje dalyvavo ir keliasdešimt Šilutės r. pedagogų. Priminsime, kad nuo penktadienio streikuoja Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojai, pirmadienį prisijungė Vydūno gimnazijos pedagogai, o nuo šiandien – ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijos. Protesto akcijoje dalyvavo visų minėtųjų mokyklų atstovai, kolegoms pritaria ir nestreikuojantys Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos pedagogai. „Mes buvome vieningi, laimingi, susikibę už rankų traukėme Vyriausybės link giedodami Lietuvos himną. Mums plojo aplinkiniai: žmonės išeidami iš parduotuvių, šeimos su vaikais,