Už gerumą – kelionė į šiltus kraštus

Kartais juokaujama, kad kiekvienas kaupiame karmos taškus, kurie, atėjus metui, pavirsta gerais arba blogais nutikimais. Netikite? Tuo įsitikino penki pozityviai į gyvenimą žvelgiantys ir gerus darbus darantys lietuviai, kurių laukia nemokama kelionė į į Turkijos, Graikijos arba Bulgarijos kurortus.

Apie tai, kad už pasirinktą gyvenimo būdą turėtų būti vadinami herojais ir yra verti kelionių, nė vienas iš penkių lietuvių nebuvo susimąstę. Tai už juos padarė ir istorijas konkursui „Tez Tour“ gimtadienio kelionės – kasdienos herojams!“ atsiuntė šeimos nariai arba draugai, pažįstami. Artimųjų įsitikinimu, kasdien trykštantis entuziazmas, pastangos siekti asmeninių tikslų, noras, kad šalia esantys jaustųsi laimingi, gebėjimas iš gyvenimo priimti ir šiltą, ir šaltą, turi būti įvertinti.

Norėtų užauginti futbolo žvaigždes

Apie Džiugą Raudonių, abiturientą iš Kvėdarnos miestelio, papasakojo šeimos draugė. Nuo 13-os vaikinas savarankiškai gyvena Kaune, kur siekia profesionalaus futbolininko karjeros, o sugrįžęs į gimtąjį miestą, laisvą laiką skiria futbolo mokydamas Kvėdarnos vaikus. D. Raudonio polinkį sportuoti draugė matė nuo pat vaikystės, kai vaikinuibuvo 4-eri. Šiandien vaikino svajonėse – trenerio profesija, o gimtojo miestelio vaikai jį vadina Cristiano Ronaldo.

Abiturientas iš Kvėdarnos miestelio Džiugas Raudonius siekia profesionalaus futbolininko karjeros.

Pats D. Raudonius sako, kad jei kas iš gatvės vaikų komandos taptų profesionalas ir išgarsėtų pasaulyje – tai būtų jo svajonės išsipildymas. „Būtų pasaka, jei mano komandos nariai taptų pasaulio žvaigždėmis. Galima sakyti, kad matau, kaip jie futbolo stadione žengia pirmuosius žingsnius. Jie dar vaikai, todėl kol kas mokau perdavimų, smūgiavimo, būti ramiems ir nesipykti. Futbolo žaidimas turi ir filosofinę pusę“, – kalba D. Raudonius.

Jos mokiniai nelaukia atostogų

Mokinių meilės būtų galima pavydėti ir Ginai Kazlauskaitei – talentingai vokalo mokytojai iš Vilniaus, kuri neskaičiuoja auklėtiniams atiduodamų jėgų, o šie netrunka tai pajausti. Vilnietės mokinė Nerija Paliulytė pasakoja, kad tik susitikimuose su Gina galima suprasti, kas yra tikroji meilė muzikai, todėl nė vienas jaunasis dainininkas nesidžiaugia, kai ateina vasaros atostogos. G. Kazlauskaitei ne bėda surengti mokinių koncertą tikrame džiazo klube ar į jų baigiamųjų egzaminų pasirodymus pakviesti akompanuoti gyvo garso grupę. Net jei tai ir reikalauja nemenkų pastangų. Mokiniai iš pedagogės semiasi įkvėpimo, o pati mokytoja jį suranda žvelgdama į tėtį.

Talentinga vokalo mokytoja iš Vilniaus Gina Kazlauskaitė

„Mano vienintelis herojus yra mano tėtis. Jis visą gyvenimą buvo išprotėjęs dėl darbo, matyt, ir aš šią savybę paveldėjau. Kartais nelabai suprantu, kada dirbu. Pavyzdžiui, kartais galvoju: kad „normaliam“ žmogui jau reikėtų eiti pavalgyti? Jau 15 val., gerai, einu pavalgysiu… Kai darai tai, kas patinka, darbo valandų nėra. Taip yra su muzika. Lygiai taip pat dirbantį mačiau tėtį, zujantį tarp įvairiausių instrumentų. Jis gamina instrumentus ir turi savo kolektyvus“, – pasakoja G. Kazlauskaitė.

Tėtis – dukros herojus

Drąsuolio kūno kultūros mokytojo ir dziudo imtynių trenerio iš Šiaulių Martyno Baranausko istorija pasidalijo žmona Milda Baranauskienė. Vieną sekmadienio rytą šeima sužinojo, kad tėtis stipriai apdegė nešdamas degantį dujų balioną tolyn nuo turistinės vaikų stovyklos. Išvydus apdegusį vyrą norėjosi verkti, juk galėjo baigtis dar blogiau. Tačiau piktas mintis šeimyna veja šalin, žaizdos gyja, o M. Baranauskas šypsosi ir sako, kad nesijaučia didvyriu ir pasielgtų taip pat, nes juk galėjo įvykti didesnė nelaimė ir nukentėti daug vaikų. „Labai nejaukiai jaučiuosi, kai mane vadina herojumi ar didvyriu. Didvyrių pilni kapai, tai – partizanai, kovoję už šalies laisvę, kasdien susidurdavę su išbandymais ir nelaimėmis. Didvyriu nesijaučiu ir kai man taip pasako, suglumstu. Vieną vakarą dukrytės paklausiau: „Nejaugi aš esu tas didvyris?“ O ji atsakė: „Tėti, taip išeina.“ Man taip neatrodo“, – prisipažįsta M. Baranauskas.

Kūno kultūros mokytojas ir dziudo imtynių treneris iš Šiaulių Martynas Baranauskas su šeima.

Nominuoti vyrą konkursui M. Baranauskienei nebuvo lengva. Ji patikina, kad šeimai tai – skaudi istorija, kurios niekada gyvenime nebenorėtų patirti.

„Savaitę pagalvojau, pamačiau, kad vyras optimistiškai nusiteikęs, kad šiame nutikime įžvelgia tik gerus dalykus, dažniau pasako žodį „myliu“, dažniau apkabina savo vaikus. Pagalvojau, kodėl ne? Šiemet neplanavome važiuoti į kitą šalį. Pamaniau, kad jei laimėtume, būtų tikrai labai smagu“, – atskleidžia M. Baranauskienė.

Miestelio bendruomenės širdis

Mokytojos iš Sasnavos Daivos Truncienės sesuo sakė, kad sesuo iš nieko gali padaryti viską. Naujausias jos kūrinys – Zuikių muziejus, kuriame surinkta jau apie 1300 eksponatų. Sesers teigimu, zuikienė Daiva vaikus sutinka ne tik su žaidimais, bet ir su zuikių istorijomis ir iškeptais sausainiais. D. Truncienė taip pat yra Sasnavos bendruomenės pirmininkė, suburianti miestelio žmones įvairioms veikloms ir organizuojanti šventes. Ji daro viską, kad bendruomenės žmonėms būtų gera gyventi provincijos miestelyje. Zuikių muziejus – svarbi Sasnavos miestelio bendruomenės veiklos dalis.

Sasnavos bendruomenės pirmininkė suburianti miestelio žmones įvairioms veikloms ir organizuojanti šventes Daiva Truncienė.

„Zuikius renkame ne dėl to, kad jie kažkuo vertingi meniškai, jie vertingi kitu turiniu – pozityvumu, tuo, iš kur yra atkeliavę. Tai yra mūsų bendruomenės muziejus, kuriame, kai reikia, subėga dirbti savanoriai. Didžiausias mūsų iššūkis buvo priimti 80 vaikų, kurie vienu metu lankė muziejų, taigi, reikėjo nemažai savanorių“, – pasakoja muziejaus įkūrėja D. Truncienė.

Ir 70-ies galima pildyti svajones

Jei vieni senjorai mėgsta pasiskųsti senatve, tai 75-erių Albinas Viršilas įsitikinęs, kad brandus amžius – gyvenimo etapas, kuriame galima pildyti svajones ar siekti naujų tikslų, pavyzdžiui, skristi lėktuvu. Apie neeilinį ir įkvepiantį senelį papasakojo jo anūkė. Jos teigimu, tie, kas pabendrauja su seneliu, iškart susižavi jo entuziazmu ir energija.

„Nors jau galėtų mėgautis ramiu pensininko gyvenimu, senelis dirba mikroautobuso vairuotoju ir nė negalvoja sėdėti sudėjęs rankų. Jaunystėje dirbo jūreiviu, o didžiausias pomėgis buvo važinėti motociklu“, – atsiųstoje istorijoje rašo D. Baguckytė.

Senjorams, kurie išeina į pensiją, A. Viršilas pataria neužsidaryti namuose ir judėti pirmyn, rūpintis savo šalimi. Anot klaipėdiečio, tai ypatingai svarbu šiais laikais, kai jaunimas išsibarstęs po užsienį.

Senjoras Albinas Viršilas įsitikinęs, kad brandus amžius – gyvenimo etapas, kuriame galima pildyti svajones ar siekti naujų tikslų.

„Mano gyvenimo taisyklė – turime ugdyti jaunimą, kad jis eitų mūsų pėdomis. Žiūrėkite, jie visi išvažiuoja į užsienį. Aš irgi turėjau tokią mintį, klausiau vaikų, gal jie nori išvažiuoti padirbėti. Kol turiu jėgų, galiu prižiūrėti namus, bet vaikai pasakė: „Nevaryki mūsų, tėti, niekur nuo jūsų nesitrauksim“, – prisiminimais dalijasi A. Viršilas.

Pastebėjimai

Anot organizatorių, pagrindinis kriterijus, pagal kurį specialiai konkursui sudaryta komisija išrinko laimėtojus – istorijų unikalumas. Kriterijus, pagal kurį laimėtoją rinko publika – istorijų įdomumas. „Kiekvienas laimėtojas pasižymi tikriems herojams būdingomis savybėmis: yra drąsus, atkaklus, nebijo dirbti ir siekti ambicingų tikslų, savo darbais gražina pasaulį ir kitais rūpinasi labiau nei savimi. Na, o kiekviena atsiųsta istorija palietė savaip. Išties gera skaityti, kai vaikai negaili šiltų žodžių tėvams už meilę, o pastarieji džiaugiasi šauniomis atžalomis ir tuo, kaip jos siekia gyvenimo tikslų, – sakė Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė ir pridūrė, kad lietuviai – kovotojai. Net jei pakerta nesėkmės: ligos, netektys, finansiniai sunkumai, tautiečiai atsitiesia ir nepraranda meilės gyvenimui.

Sulaukę apie 600 istorijų, konkurso organizatoriai pastebėjo tam tikras ryškėjančias tendencijas. Deja, ne visos džiugina. Pavyzdžiui, nemaža dalis istorijas atsiuntusiųjų teigė, kad jų artimieji nė karto nėra skridę atostogų į kitą šalį. Na, o kai kurie konkurso dalyviai ne kasmet gali sau leisti išvykti ir prie lietuviškojo pajūrio. Dažniausiai žmonės kelionei nominuoti už nenuilstantį kasdienį triūsą. Tam, kad užsidirbtų, dažnas tautietis dirba per kelis darbus, o daugelio lietuvių didžiausias tikslas – nuosavas būstas. Jo statyboms paskiriamas kone visas laisvalaikis.

„Tez Tour” inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasaros ir rudens sandūroje Žolinė kviečia susitikti gimines

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Tikintiesiems tai viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo į dangų prisiminimas, kai bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai. Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas nuostabiausių gėlių. Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės

Sausrą įveikęs lietuviškų morkų ir svogūnų derlius pasiekė parduotuvių lentynas

Nors karšta ir sausringa vasara apsunkino morkų ir svogūnų derėjimo sąlygas, šviežios lietuviškos daržovės jau pasiekė parduotuvių lentynas. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiųmečiai lietuviški svogūnai lentynose atsidūrė savaite ankščiau nei pernai, o morkos – savaite vėliau. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, tad jas gausiai perka vos pasirodžius ant prekystalių. Didžiausio šalyje prekybos tinklo duomenis, vien pernai lietuviškų morkų ir svogūnų paklausa buvo išaugusi trečdaliu. Iš šviežią produkciją mums tiekiančių Lietuvos ūkininkų šiemet išgirdome, jog svogūnų

Ar eksportuosime lietuvišką medų į Japoniją?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su kadenciją baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda, su kuriuo aptarė  žemės ūkio sektoriaus aktualijas, jautienos eksporto plėtrą, taip pat užsiminė ir apie lietuviško medaus eksporto galimybes į Japoniją. „Šiemet Lietuvoje yra gausu medaus ir mūsų bitininkai ieško naujų rinkų, tad viena iš krypčių galėtų būti Japonija“, – kalbėjo žemės ūkio ministras. Šių metų orai geri kaip niekad, jie buvo palankūs medaus derliui. „Man teko paragauti lietuviško medaus per Žagarės vyšnių festivalį, išties geras produktas,

Pasirengimą sezonui pradėjusią „Šilutę“ papildė dar vienas naujokas

Rugpjūčio 13-ąją į pirmąją treniruotę susirinko Šilutės krepšinio komanda ir pradėjo pasiruošimą 2018-2019 metų Nacionalinės krepšinio lygos sezonui. Šiuo metu treneriai visą dėmesį skiria atletiniam pasirengimui, traumų prevencijai ir pluša pagal trenerio Tomo Muniaus sudarytą programą. Šilutės komanda pirmadienį oficialiai papildė Mantas Šerkšnas, kuris praėjusiame NKL sezone rinkdavo po 9,5 taško bei atkovodavo po 3,2 kamuolio, su kuriuo buvo pasirašyta vienerių metų sutartis. Šilutiškiai savo gretose jau turi 11 krepšininkų, du legionieriai (Austinas Pope’as ir Jamillas Powellas) prisijungs prie komandos