Už gerumą – kelionė į šiltus kraštus

Kartais juokaujama, kad kiekvienas kaupiame karmos taškus, kurie, atėjus metui, pavirsta gerais arba blogais nutikimais. Netikite? Tuo įsitikino penki pozityviai į gyvenimą žvelgiantys ir gerus darbus darantys lietuviai, kurių laukia nemokama kelionė į į Turkijos, Graikijos arba Bulgarijos kurortus.

Apie tai, kad už pasirinktą gyvenimo būdą turėtų būti vadinami herojais ir yra verti kelionių, nė vienas iš penkių lietuvių nebuvo susimąstę. Tai už juos padarė ir istorijas konkursui „Tez Tour“ gimtadienio kelionės – kasdienos herojams!“ atsiuntė šeimos nariai arba draugai, pažįstami. Artimųjų įsitikinimu, kasdien trykštantis entuziazmas, pastangos siekti asmeninių tikslų, noras, kad šalia esantys jaustųsi laimingi, gebėjimas iš gyvenimo priimti ir šiltą, ir šaltą, turi būti įvertinti.

Norėtų užauginti futbolo žvaigždes

Apie Džiugą Raudonių, abiturientą iš Kvėdarnos miestelio, papasakojo šeimos draugė. Nuo 13-os vaikinas savarankiškai gyvena Kaune, kur siekia profesionalaus futbolininko karjeros, o sugrįžęs į gimtąjį miestą, laisvą laiką skiria futbolo mokydamas Kvėdarnos vaikus. D. Raudonio polinkį sportuoti draugė matė nuo pat vaikystės, kai vaikinuibuvo 4-eri. Šiandien vaikino svajonėse – trenerio profesija, o gimtojo miestelio vaikai jį vadina Cristiano Ronaldo.

Abiturientas iš Kvėdarnos miestelio Džiugas Raudonius siekia profesionalaus futbolininko karjeros.

Pats D. Raudonius sako, kad jei kas iš gatvės vaikų komandos taptų profesionalas ir išgarsėtų pasaulyje – tai būtų jo svajonės išsipildymas. „Būtų pasaka, jei mano komandos nariai taptų pasaulio žvaigždėmis. Galima sakyti, kad matau, kaip jie futbolo stadione žengia pirmuosius žingsnius. Jie dar vaikai, todėl kol kas mokau perdavimų, smūgiavimo, būti ramiems ir nesipykti. Futbolo žaidimas turi ir filosofinę pusę“, – kalba D. Raudonius.

Jos mokiniai nelaukia atostogų

Mokinių meilės būtų galima pavydėti ir Ginai Kazlauskaitei – talentingai vokalo mokytojai iš Vilniaus, kuri neskaičiuoja auklėtiniams atiduodamų jėgų, o šie netrunka tai pajausti. Vilnietės mokinė Nerija Paliulytė pasakoja, kad tik susitikimuose su Gina galima suprasti, kas yra tikroji meilė muzikai, todėl nė vienas jaunasis dainininkas nesidžiaugia, kai ateina vasaros atostogos. G. Kazlauskaitei ne bėda surengti mokinių koncertą tikrame džiazo klube ar į jų baigiamųjų egzaminų pasirodymus pakviesti akompanuoti gyvo garso grupę. Net jei tai ir reikalauja nemenkų pastangų. Mokiniai iš pedagogės semiasi įkvėpimo, o pati mokytoja jį suranda žvelgdama į tėtį.

Talentinga vokalo mokytoja iš Vilniaus Gina Kazlauskaitė

„Mano vienintelis herojus yra mano tėtis. Jis visą gyvenimą buvo išprotėjęs dėl darbo, matyt, ir aš šią savybę paveldėjau. Kartais nelabai suprantu, kada dirbu. Pavyzdžiui, kartais galvoju: kad „normaliam“ žmogui jau reikėtų eiti pavalgyti? Jau 15 val., gerai, einu pavalgysiu… Kai darai tai, kas patinka, darbo valandų nėra. Taip yra su muzika. Lygiai taip pat dirbantį mačiau tėtį, zujantį tarp įvairiausių instrumentų. Jis gamina instrumentus ir turi savo kolektyvus“, – pasakoja G. Kazlauskaitė.

Tėtis – dukros herojus

Drąsuolio kūno kultūros mokytojo ir dziudo imtynių trenerio iš Šiaulių Martyno Baranausko istorija pasidalijo žmona Milda Baranauskienė. Vieną sekmadienio rytą šeima sužinojo, kad tėtis stipriai apdegė nešdamas degantį dujų balioną tolyn nuo turistinės vaikų stovyklos. Išvydus apdegusį vyrą norėjosi verkti, juk galėjo baigtis dar blogiau. Tačiau piktas mintis šeimyna veja šalin, žaizdos gyja, o M. Baranauskas šypsosi ir sako, kad nesijaučia didvyriu ir pasielgtų taip pat, nes juk galėjo įvykti didesnė nelaimė ir nukentėti daug vaikų. „Labai nejaukiai jaučiuosi, kai mane vadina herojumi ar didvyriu. Didvyrių pilni kapai, tai – partizanai, kovoję už šalies laisvę, kasdien susidurdavę su išbandymais ir nelaimėmis. Didvyriu nesijaučiu ir kai man taip pasako, suglumstu. Vieną vakarą dukrytės paklausiau: „Nejaugi aš esu tas didvyris?“ O ji atsakė: „Tėti, taip išeina.“ Man taip neatrodo“, – prisipažįsta M. Baranauskas.

Kūno kultūros mokytojas ir dziudo imtynių treneris iš Šiaulių Martynas Baranauskas su šeima.

Nominuoti vyrą konkursui M. Baranauskienei nebuvo lengva. Ji patikina, kad šeimai tai – skaudi istorija, kurios niekada gyvenime nebenorėtų patirti.

„Savaitę pagalvojau, pamačiau, kad vyras optimistiškai nusiteikęs, kad šiame nutikime įžvelgia tik gerus dalykus, dažniau pasako žodį „myliu“, dažniau apkabina savo vaikus. Pagalvojau, kodėl ne? Šiemet neplanavome važiuoti į kitą šalį. Pamaniau, kad jei laimėtume, būtų tikrai labai smagu“, – atskleidžia M. Baranauskienė.

Miestelio bendruomenės širdis

Mokytojos iš Sasnavos Daivos Truncienės sesuo sakė, kad sesuo iš nieko gali padaryti viską. Naujausias jos kūrinys – Zuikių muziejus, kuriame surinkta jau apie 1300 eksponatų. Sesers teigimu, zuikienė Daiva vaikus sutinka ne tik su žaidimais, bet ir su zuikių istorijomis ir iškeptais sausainiais. D. Truncienė taip pat yra Sasnavos bendruomenės pirmininkė, suburianti miestelio žmones įvairioms veikloms ir organizuojanti šventes. Ji daro viską, kad bendruomenės žmonėms būtų gera gyventi provincijos miestelyje. Zuikių muziejus – svarbi Sasnavos miestelio bendruomenės veiklos dalis.

Sasnavos bendruomenės pirmininkė suburianti miestelio žmones įvairioms veikloms ir organizuojanti šventes Daiva Truncienė.

„Zuikius renkame ne dėl to, kad jie kažkuo vertingi meniškai, jie vertingi kitu turiniu – pozityvumu, tuo, iš kur yra atkeliavę. Tai yra mūsų bendruomenės muziejus, kuriame, kai reikia, subėga dirbti savanoriai. Didžiausias mūsų iššūkis buvo priimti 80 vaikų, kurie vienu metu lankė muziejų, taigi, reikėjo nemažai savanorių“, – pasakoja muziejaus įkūrėja D. Truncienė.

Ir 70-ies galima pildyti svajones

Jei vieni senjorai mėgsta pasiskųsti senatve, tai 75-erių Albinas Viršilas įsitikinęs, kad brandus amžius – gyvenimo etapas, kuriame galima pildyti svajones ar siekti naujų tikslų, pavyzdžiui, skristi lėktuvu. Apie neeilinį ir įkvepiantį senelį papasakojo jo anūkė. Jos teigimu, tie, kas pabendrauja su seneliu, iškart susižavi jo entuziazmu ir energija.

„Nors jau galėtų mėgautis ramiu pensininko gyvenimu, senelis dirba mikroautobuso vairuotoju ir nė negalvoja sėdėti sudėjęs rankų. Jaunystėje dirbo jūreiviu, o didžiausias pomėgis buvo važinėti motociklu“, – atsiųstoje istorijoje rašo D. Baguckytė.

Senjorams, kurie išeina į pensiją, A. Viršilas pataria neužsidaryti namuose ir judėti pirmyn, rūpintis savo šalimi. Anot klaipėdiečio, tai ypatingai svarbu šiais laikais, kai jaunimas išsibarstęs po užsienį.

Senjoras Albinas Viršilas įsitikinęs, kad brandus amžius – gyvenimo etapas, kuriame galima pildyti svajones ar siekti naujų tikslų.

„Mano gyvenimo taisyklė – turime ugdyti jaunimą, kad jis eitų mūsų pėdomis. Žiūrėkite, jie visi išvažiuoja į užsienį. Aš irgi turėjau tokią mintį, klausiau vaikų, gal jie nori išvažiuoti padirbėti. Kol turiu jėgų, galiu prižiūrėti namus, bet vaikai pasakė: „Nevaryki mūsų, tėti, niekur nuo jūsų nesitrauksim“, – prisiminimais dalijasi A. Viršilas.

Pastebėjimai

Anot organizatorių, pagrindinis kriterijus, pagal kurį specialiai konkursui sudaryta komisija išrinko laimėtojus – istorijų unikalumas. Kriterijus, pagal kurį laimėtoją rinko publika – istorijų įdomumas. „Kiekvienas laimėtojas pasižymi tikriems herojams būdingomis savybėmis: yra drąsus, atkaklus, nebijo dirbti ir siekti ambicingų tikslų, savo darbais gražina pasaulį ir kitais rūpinasi labiau nei savimi. Na, o kiekviena atsiųsta istorija palietė savaip. Išties gera skaityti, kai vaikai negaili šiltų žodžių tėvams už meilę, o pastarieji džiaugiasi šauniomis atžalomis ir tuo, kaip jos siekia gyvenimo tikslų, – sakė Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė ir pridūrė, kad lietuviai – kovotojai. Net jei pakerta nesėkmės: ligos, netektys, finansiniai sunkumai, tautiečiai atsitiesia ir nepraranda meilės gyvenimui.

Sulaukę apie 600 istorijų, konkurso organizatoriai pastebėjo tam tikras ryškėjančias tendencijas. Deja, ne visos džiugina. Pavyzdžiui, nemaža dalis istorijas atsiuntusiųjų teigė, kad jų artimieji nė karto nėra skridę atostogų į kitą šalį. Na, o kai kurie konkurso dalyviai ne kasmet gali sau leisti išvykti ir prie lietuviškojo pajūrio. Dažniausiai žmonės kelionei nominuoti už nenuilstantį kasdienį triūsą. Tam, kad užsidirbtų, dažnas tautietis dirba per kelis darbus, o daugelio lietuvių didžiausias tikslas – nuosavas būstas. Jo statyboms paskiriamas kone visas laisvalaikis.

„Tez Tour” inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip žmonės gerumu širdis šildė…

„Sėkime gerumo sėklas kitiems, nes meilės vaisiai visada paliečia ir mūsų gyvenimus.“  Kunigas ir lyderystės mokytojas Rytis Gurkšnys Mintis atgaivinti daug metų Pagėgių bibliotekos organizuotą gerumo iniciatyvą išsiplėtojo, įsisuko iki didelės, prasmingos ir maloniai nustebinusios akcijos.   Pradėkime nuo pradžių… Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, tuomet vadovaujama Elenos Stankevičienės, daugelį metų organizavo ar būdavo pagalbininkė organizuojant tokio tipo renginius, kurių metu surinktos lėšos būdavo skiriamos bėdos ištiktiems kraštiečiams. Šios akcijos metu surinkti pinigai finansine atrama tapo ne vienai šeimai. Šiais

Kontroliuos, kaip parduodamos, laikomos ir naudojamos pirotechnikos priemonės

Tauragės apskr. VPK pareigūnai nuo gruodžio 10 d. iki kitų metų sausio 4 d. vykdys civilinių pirotechnikos priemonių laikymo, naudojimo ir prekybos kontrolę. Visu šiuo laikotarpiu policijos pareigūnai tikrins fizinius ir juridinius asmenis, importuojančius bei prekiaujančius minėtomis priemonėmis, bei galimas civilinių pirotechnikos priemonių neteisėto prekybos ir naudojimo vietas. Raginame gyventojus naudojant pirotechnikos priemones laikytis visų būtinų saugumo reikalavimų ir instrukcijų, nurodytų ant pakuotės. Būkite itin atsargūs bandydami įsigyti pirotechnikos priemonių. Perkant tokias priemones iš nepatikimų, neturinčių leidimo užsiimti tokia veikla

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Taip pat skaitykite