Ūkininkų „Žalieji kryžiai“

Lietuvos ūkininkų laukuose, pakelėse, jau pastatyta šimtai žalios spalvos kryžių. Lapkričio 8 d. Lietuvos žemdirbiai pradėjo pirmąjį visuotinės protesto akcijos etapą – „Žalieji kryžiai“.

Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas „Pamarį“ informavo, kad žalios spalvos kryžiai jau pastatyti Juknaičių, Gardamo, Vainuto, Saugų ir kitų seniūnijų ūkininkų laukuose, pakelėse. Jų žadama ir daugiau. Jeigu ūkininkai nesulauks reikiamo dėmesio į šią tyliąją protesto akciją, lapkričio paskutinės savaitės pradžioje bus blokuojamos savivaldybės: ir prie Šilutės r. savivaldybės galbūt suvažiuos ūkininkai su įvairia technika. Paskutinis protesto etapas gali vykti ir Vilniuje, prie šalies valdžios institucijų. Priminsime, kad valdžioje šiuo metu – „žalieji, valstiečiai“.

Kodėl?
Ūkininkų sąjunga skelbia, kad tai tyli ir taiki akcija, kurios metu ūkininkai, žemės ūkio bendrovės stato savo dirbamoje žemėje prie kelių, kur didžiausias judėjimas, žalius kryžius skleisdami žinią, kad priimami politiniai sprendimai žlugdo ekonomikos šaką, ant kurios sėdi visa šalis. Žemdirbio vardo menkinimas ir jo amato žlugdymas kerta vieną pagrindinių valstybės saugumo ramsčių – aprūpinti savo piliečius geru maistu. Ši akcija – tai pirmoji žinutė visuomenei ir politikams, jog beatodairiškai naikinant žemės ūkį, naikinamas visas lietuviškas kaimas – tautiškumo lopšys.

Ūkininkų sąjunga kviečia ūkininkus, žemės ūkio bendroves, kaimo bendruomenes, žemdirbių organizacijas, kaimui neabejingus asmenis pasekti Lietuvos ūkininkų sąjungos narių pavyzdžiu ir aktyviai jungtis į akciją – ginti ūkininko vardą. Žemdirbius palaikyti kviečiamos ir žemės ūkio verslo įmonės, glaudžiai susijusios su žemdirbiais.
Statydami žalios spalvos kryžius akcijos dalyviai skleidžia žinią, kad yra prieš žemės ūkio žlugdymą, prieš ketinimą žemdirbius apmokestinti gerokai didesniais mokesčiais, prieš visuomenės ir žemdirbių priešinimą. Žemdirbiai nesijaučia išlaikytiniais, vien pastaruosius trejus metus turėjo ištverti gamtos iššūkius: per liūtis laukai su derliumi skendo vandenyje, alino sausros, pakenkė šalnos ir t. t.

Yra Lietuvoje jau ir turtingų ūkininkų, tačiau tai neatspindi visos Lietuvos žemės ūkio. Daugelis ūkių balansuoja ant išlikimo ribos. Europos Sąjungos parama, palyginus su kitomis valstybėmis, Lietuvoje yra viena iš mažiausių.
Ūkininkų sąjunga į tyliąją protesto akciją kviečia skelbdama, jog atėjo laikas visiems jungti savo jėgas: „Kviečiame vienytis žemės ūkį aptarnaujančius verslus (technikos, trąšų, sėklų, augalų apsaugos produktų pardavėjus) ir kitus individualią veiklą vykdančius asmenis. Visi juk esame susiję: nebus mūsų – nereikės ir jūsų! Pasakykime drauge: NE – žemės ūkio žlugdymui, TAIP – saugaus lietuviško maisto gamybai!“

Akcija yra nepritarimas vykdomai žemės ūkio politikai, siūlymams keisti mokesčius, visuomenės nuteikimui prieš saviškius maitintojus žemdirbius. „Lietuva visą laiką buvo agrarinis kraštas, o dabar atvežtinė žemės ūkio produkcija, kad ir su GMO ar dar kokiais „pagardinimais“, keliauja į mūsų prekybos centrus, vis menkesnę vietą palikdama vietiniams gaminiams. Gyvulininkystė nyksta, kitos žemės ūkio šakos – taip pat, netruks ateiti laikas, kai žemės ūkiui bus kryžius…“ – tikina akcijos iniciatoriai.
Akcijos rengėjai tikisi, kad žaliųjų kryžių bus pastatyta tūkstančiai.

Pradžia
ELTA skelbia, kad pirmieji protestuoti prieš žemės ūkio politiką, statydami laukuose žaliuosius kryžius, šį rudenį pradėjo Vokietijos ūkininkai. Lietuvoje dabar tokią protesto akciją surengė kelios žemdirbių organizacijos – Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Ūkininkų sąjunga, žemės ūkio bendrovės.

Žalieji kryžiai, anot akcijos rengėjų, statomi už derlingą dirvožemį ir sveiką aplinką, sveikus augalus ir gyvulius, už sveiką ir skanų maistą. Tokie kryžiai statomi prieš visuomenės ir žemdirbių supriešinimą, prieš kainas, kurios žemesnės už savikainą, prieš nuolat didėjančius mokesčius, ūkių nuvarymą nuo žemės, nepakeliamą biurokratinę naštą bei prieš Lietuvos žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje.

Keliasdešimt žemdirbių organizacijų vienijantys Žemės ūkio rūmai, anot jų atstovės Sonatos Kisielienės, nedalyvauja „Žaliųjų kryžių“ akcijoje. Tačiau greitu laiku, gruodį, rūmai organizuoja 20 žemdirbių atstovų išvyką į Briuselį. Ten Lietuvos žemdirbiai ne pirmą kartą protestuos prieš ES bendrosios žemės ūkio politikos sprendimus, kuriais vidutiniškai vienam ūkininkui Europos Sąjungoje tenka po 266 eurus išmokų už 1 hektarą dirbamos žemės, bet Lietuvos ūkininkui – tik po 180 eurų už 1 ha.

„Pamario“ inf.

Hits: 252

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Prasideda pasėlių deklaravimas

Pirmadienį prasideda žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Kaip anksčiau pranešė Žemės ūkio ministerija, atsižvelgiant į ateities žemės ūkio politikos iššūkius, mažės administracinė našta tiek ūkininkams, tiek įstaigoms, daugiau procesų bus skaitmenizuota pasitelkiant „NMA AGRO“ išmaniąją programėlę, mažės patikrų skaičius. Šiemet pakeisti ir patikslinti susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves reikalavimai. „Siekiantys gauti paramą už 3 hektarus ir daugiau vaisių, uogų ir daržovių auginimą atvirajame grunte, privalės mobiliąja NMA AGRO programėle pateikti iš kiekvieno lauko nuotraukas, kuriose matytųsi užaugintas

Balandžio 12–13 dienomis abiturientai gali pasitikrinti matematikos žinias nuotoliniu būdu

Balandžio 12–13 dienomis visi abiturientai, kurie pasirinko laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, gali nuotoliniu būdu dalyvauti elektroniniame nuotoliniame matematikos žinių patikrinime. Jis nėra privalomas, matematikos žinias galės savo noru pasitikrinti kiekvienas abiturientas. Bandomajam matematikos žinių patikrinimui užsiregistravo 16 848 abiturientai. Tai beveik visi abiturientai, šiemet laikysiantys valstybinį matematikos brandos egzaminą, sakoma ministerijos pranešime. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, –

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Taip pat skaitykite