Ūkininkų „Žalieji kryžiai“

Lietuvos ūkininkų laukuose, pakelėse, jau pastatyta šimtai žalios spalvos kryžių. Lapkričio 8 d. Lietuvos žemdirbiai pradėjo pirmąjį visuotinės protesto akcijos etapą – „Žalieji kryžiai“.

Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas „Pamarį“ informavo, kad žalios spalvos kryžiai jau pastatyti Juknaičių, Gardamo, Vainuto, Saugų ir kitų seniūnijų ūkininkų laukuose, pakelėse. Jų žadama ir daugiau. Jeigu ūkininkai nesulauks reikiamo dėmesio į šią tyliąją protesto akciją, lapkričio paskutinės savaitės pradžioje bus blokuojamos savivaldybės: ir prie Šilutės r. savivaldybės galbūt suvažiuos ūkininkai su įvairia technika. Paskutinis protesto etapas gali vykti ir Vilniuje, prie šalies valdžios institucijų. Priminsime, kad valdžioje šiuo metu – „žalieji, valstiečiai“.

Kodėl?
Ūkininkų sąjunga skelbia, kad tai tyli ir taiki akcija, kurios metu ūkininkai, žemės ūkio bendrovės stato savo dirbamoje žemėje prie kelių, kur didžiausias judėjimas, žalius kryžius skleisdami žinią, kad priimami politiniai sprendimai žlugdo ekonomikos šaką, ant kurios sėdi visa šalis. Žemdirbio vardo menkinimas ir jo amato žlugdymas kerta vieną pagrindinių valstybės saugumo ramsčių – aprūpinti savo piliečius geru maistu. Ši akcija – tai pirmoji žinutė visuomenei ir politikams, jog beatodairiškai naikinant žemės ūkį, naikinamas visas lietuviškas kaimas – tautiškumo lopšys.

Ūkininkų sąjunga kviečia ūkininkus, žemės ūkio bendroves, kaimo bendruomenes, žemdirbių organizacijas, kaimui neabejingus asmenis pasekti Lietuvos ūkininkų sąjungos narių pavyzdžiu ir aktyviai jungtis į akciją – ginti ūkininko vardą. Žemdirbius palaikyti kviečiamos ir žemės ūkio verslo įmonės, glaudžiai susijusios su žemdirbiais.
Statydami žalios spalvos kryžius akcijos dalyviai skleidžia žinią, kad yra prieš žemės ūkio žlugdymą, prieš ketinimą žemdirbius apmokestinti gerokai didesniais mokesčiais, prieš visuomenės ir žemdirbių priešinimą. Žemdirbiai nesijaučia išlaikytiniais, vien pastaruosius trejus metus turėjo ištverti gamtos iššūkius: per liūtis laukai su derliumi skendo vandenyje, alino sausros, pakenkė šalnos ir t. t.

Yra Lietuvoje jau ir turtingų ūkininkų, tačiau tai neatspindi visos Lietuvos žemės ūkio. Daugelis ūkių balansuoja ant išlikimo ribos. Europos Sąjungos parama, palyginus su kitomis valstybėmis, Lietuvoje yra viena iš mažiausių.
Ūkininkų sąjunga į tyliąją protesto akciją kviečia skelbdama, jog atėjo laikas visiems jungti savo jėgas: „Kviečiame vienytis žemės ūkį aptarnaujančius verslus (technikos, trąšų, sėklų, augalų apsaugos produktų pardavėjus) ir kitus individualią veiklą vykdančius asmenis. Visi juk esame susiję: nebus mūsų – nereikės ir jūsų! Pasakykime drauge: NE – žemės ūkio žlugdymui, TAIP – saugaus lietuviško maisto gamybai!“

Akcija yra nepritarimas vykdomai žemės ūkio politikai, siūlymams keisti mokesčius, visuomenės nuteikimui prieš saviškius maitintojus žemdirbius. „Lietuva visą laiką buvo agrarinis kraštas, o dabar atvežtinė žemės ūkio produkcija, kad ir su GMO ar dar kokiais „pagardinimais“, keliauja į mūsų prekybos centrus, vis menkesnę vietą palikdama vietiniams gaminiams. Gyvulininkystė nyksta, kitos žemės ūkio šakos – taip pat, netruks ateiti laikas, kai žemės ūkiui bus kryžius…“ – tikina akcijos iniciatoriai.
Akcijos rengėjai tikisi, kad žaliųjų kryžių bus pastatyta tūkstančiai.

Pradžia
ELTA skelbia, kad pirmieji protestuoti prieš žemės ūkio politiką, statydami laukuose žaliuosius kryžius, šį rudenį pradėjo Vokietijos ūkininkai. Lietuvoje dabar tokią protesto akciją surengė kelios žemdirbių organizacijos – Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Ūkininkų sąjunga, žemės ūkio bendrovės.

Žalieji kryžiai, anot akcijos rengėjų, statomi už derlingą dirvožemį ir sveiką aplinką, sveikus augalus ir gyvulius, už sveiką ir skanų maistą. Tokie kryžiai statomi prieš visuomenės ir žemdirbių supriešinimą, prieš kainas, kurios žemesnės už savikainą, prieš nuolat didėjančius mokesčius, ūkių nuvarymą nuo žemės, nepakeliamą biurokratinę naštą bei prieš Lietuvos žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje.

Keliasdešimt žemdirbių organizacijų vienijantys Žemės ūkio rūmai, anot jų atstovės Sonatos Kisielienės, nedalyvauja „Žaliųjų kryžių“ akcijoje. Tačiau greitu laiku, gruodį, rūmai organizuoja 20 žemdirbių atstovų išvyką į Briuselį. Ten Lietuvos žemdirbiai ne pirmą kartą protestuos prieš ES bendrosios žemės ūkio politikos sprendimus, kuriais vidutiniškai vienam ūkininkui Europos Sąjungoje tenka po 266 eurus išmokų už 1 hektarą dirbamos žemės, bet Lietuvos ūkininkui – tik po 180 eurų už 1 ha.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai