Ūkininkų „Žalieji kryžiai“

Lietuvos ūkininkų laukuose, pakelėse, jau pastatyta šimtai žalios spalvos kryžių. Lapkričio 8 d. Lietuvos žemdirbiai pradėjo pirmąjį visuotinės protesto akcijos etapą – „Žalieji kryžiai“.

Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas „Pamarį“ informavo, kad žalios spalvos kryžiai jau pastatyti Juknaičių, Gardamo, Vainuto, Saugų ir kitų seniūnijų ūkininkų laukuose, pakelėse. Jų žadama ir daugiau. Jeigu ūkininkai nesulauks reikiamo dėmesio į šią tyliąją protesto akciją, lapkričio paskutinės savaitės pradžioje bus blokuojamos savivaldybės: ir prie Šilutės r. savivaldybės galbūt suvažiuos ūkininkai su įvairia technika. Paskutinis protesto etapas gali vykti ir Vilniuje, prie šalies valdžios institucijų. Priminsime, kad valdžioje šiuo metu – „žalieji, valstiečiai“.

Kodėl?
Ūkininkų sąjunga skelbia, kad tai tyli ir taiki akcija, kurios metu ūkininkai, žemės ūkio bendrovės stato savo dirbamoje žemėje prie kelių, kur didžiausias judėjimas, žalius kryžius skleisdami žinią, kad priimami politiniai sprendimai žlugdo ekonomikos šaką, ant kurios sėdi visa šalis. Žemdirbio vardo menkinimas ir jo amato žlugdymas kerta vieną pagrindinių valstybės saugumo ramsčių – aprūpinti savo piliečius geru maistu. Ši akcija – tai pirmoji žinutė visuomenei ir politikams, jog beatodairiškai naikinant žemės ūkį, naikinamas visas lietuviškas kaimas – tautiškumo lopšys.

Ūkininkų sąjunga kviečia ūkininkus, žemės ūkio bendroves, kaimo bendruomenes, žemdirbių organizacijas, kaimui neabejingus asmenis pasekti Lietuvos ūkininkų sąjungos narių pavyzdžiu ir aktyviai jungtis į akciją – ginti ūkininko vardą. Žemdirbius palaikyti kviečiamos ir žemės ūkio verslo įmonės, glaudžiai susijusios su žemdirbiais.
Statydami žalios spalvos kryžius akcijos dalyviai skleidžia žinią, kad yra prieš žemės ūkio žlugdymą, prieš ketinimą žemdirbius apmokestinti gerokai didesniais mokesčiais, prieš visuomenės ir žemdirbių priešinimą. Žemdirbiai nesijaučia išlaikytiniais, vien pastaruosius trejus metus turėjo ištverti gamtos iššūkius: per liūtis laukai su derliumi skendo vandenyje, alino sausros, pakenkė šalnos ir t. t.

Yra Lietuvoje jau ir turtingų ūkininkų, tačiau tai neatspindi visos Lietuvos žemės ūkio. Daugelis ūkių balansuoja ant išlikimo ribos. Europos Sąjungos parama, palyginus su kitomis valstybėmis, Lietuvoje yra viena iš mažiausių.
Ūkininkų sąjunga į tyliąją protesto akciją kviečia skelbdama, jog atėjo laikas visiems jungti savo jėgas: „Kviečiame vienytis žemės ūkį aptarnaujančius verslus (technikos, trąšų, sėklų, augalų apsaugos produktų pardavėjus) ir kitus individualią veiklą vykdančius asmenis. Visi juk esame susiję: nebus mūsų – nereikės ir jūsų! Pasakykime drauge: NE – žemės ūkio žlugdymui, TAIP – saugaus lietuviško maisto gamybai!“

Akcija yra nepritarimas vykdomai žemės ūkio politikai, siūlymams keisti mokesčius, visuomenės nuteikimui prieš saviškius maitintojus žemdirbius. „Lietuva visą laiką buvo agrarinis kraštas, o dabar atvežtinė žemės ūkio produkcija, kad ir su GMO ar dar kokiais „pagardinimais“, keliauja į mūsų prekybos centrus, vis menkesnę vietą palikdama vietiniams gaminiams. Gyvulininkystė nyksta, kitos žemės ūkio šakos – taip pat, netruks ateiti laikas, kai žemės ūkiui bus kryžius…“ – tikina akcijos iniciatoriai.
Akcijos rengėjai tikisi, kad žaliųjų kryžių bus pastatyta tūkstančiai.

Pradžia
ELTA skelbia, kad pirmieji protestuoti prieš žemės ūkio politiką, statydami laukuose žaliuosius kryžius, šį rudenį pradėjo Vokietijos ūkininkai. Lietuvoje dabar tokią protesto akciją surengė kelios žemdirbių organizacijos – Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Ūkininkų sąjunga, žemės ūkio bendrovės.

Žalieji kryžiai, anot akcijos rengėjų, statomi už derlingą dirvožemį ir sveiką aplinką, sveikus augalus ir gyvulius, už sveiką ir skanų maistą. Tokie kryžiai statomi prieš visuomenės ir žemdirbių supriešinimą, prieš kainas, kurios žemesnės už savikainą, prieš nuolat didėjančius mokesčius, ūkių nuvarymą nuo žemės, nepakeliamą biurokratinę naštą bei prieš Lietuvos žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje.

Keliasdešimt žemdirbių organizacijų vienijantys Žemės ūkio rūmai, anot jų atstovės Sonatos Kisielienės, nedalyvauja „Žaliųjų kryžių“ akcijoje. Tačiau greitu laiku, gruodį, rūmai organizuoja 20 žemdirbių atstovų išvyką į Briuselį. Ten Lietuvos žemdirbiai ne pirmą kartą protestuos prieš ES bendrosios žemės ūkio politikos sprendimus, kuriais vidutiniškai vienam ūkininkui Europos Sąjungoje tenka po 266 eurus išmokų už 1 hektarą dirbamos žemės, bet Lietuvos ūkininkui – tik po 180 eurų už 1 ha.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite