Ūkininkauti nelengva, bet darbštuoliai neskursta

Neseniai susumuoti Šilutės rajono savivaldybės „Metų ūkio“ konkurso rezultatai. Pirmąją vietą komisija skyrė ūkininkams Rimai ir Valdui Bernotams, antra atiteko Birutei ir Kęstučiui Žvirbliams iš Vanagių, treti – Laimutė ir Kazys Srugiai. Nuvykome į šiuo pavyzdinius ūkius pasižvalgyti. Tiesa, antros vietos laimėtojų Žvirblių tą popietę nebuvo namie, apie juos papasakosime kitąkart.

Galzdonų pieno ūkio šeimininkai Rima ir Valdas Bernotai (centre) su ūkį aplankiusiais Usėnų seniūnu Algirdu Raukčiu (kairėje) ir Žemės ūkio skyriaus vedėju Povilu Budvyčiu.

Galzdoniškiai Rima ir Valdas Bernotai dar gana jauni, beje, taip ir atrodo. Ir nepasakytum, kad šeimininkė kas rytą keliasi prieš keturias ir skuba į melžimo aikštelę netoli namų pamelžti keliasdešimt savo karvių bandą… Matydamas šalia vieškelio jų rūpestingai prižiūrėtą ir išgražintą sodybą taip pat ne iškart suprasi, kad čia pieno ūkis. Veikiau pamanytum, kad kokia kaimo turizmo sodyba. Bet ne! Šeimininkai sakė kažkada turėję parduotuvę, bet prekybininko laimės teko atsisakyti – per mažai Galzdonuose žmonių bėra likę, kad parduotuvė išmaitintų.
„Ir javų čia nepasėsi – aplinkui vien apsemiamos pievos. Iki Nemuno tėra puskilometris“, – porina šeimininkas Valdas Bernotas. Gyvuliams reikalingų grūdų nusiperka. Tad gal ir labiau apsimoka pirkti grūdus nei nederlingoje žemėje juos auginti? Kažkada turėjo 30 ha dirbamos žemės gabalą – užsiaugindavo.
Iš savo turimos melžiamų karvių bandos kasdien parduoda beveik po toną pieno. „Dirbame patys. Rytais nuo 6 val. ateina vyras pagelbėti“, – nė kiek nesiskųsdama pasakojo Rima Bernotienė. Kol visą bandą pamelžia, praeina pustrečios valandos. Vakare – tiek pat. Vadinasi, tenka dirbti be laisvadienių, be atostogų. Bernotai dėl to neaimanuoja: „Ilgam ūkio svetimiems nepaliksi. Nebent vienai dienai gali paprašyt. Kad ir žmonių aplinkui nedaug. Visi tokie pat ūkininkai, kaip ir mes.
Usėnų seniūnas Algis Rauktys priduria, kad net sunku išskirti, kuris iš jų sėkmingiau savo karvių ūkį tvarko – visi čia rūpestingi ir tvarkingi šeimininkai. Nepalyginsi su panašaus dydžio Kavolių kaimu – ten dauguma iš pašalpų gyvena…
Kokia šio ūkio perspektyva? „Gal dukros kada sugrįš. Mes jų neskatinam, bet ką gali žinoti, kaip gyvenimas pasisuks“, – garsiai pasvarsto ponia Rima, bet kažin ir pati ar tiki, kad teisininkės ir dizainerės profesijas įgijusios atžalos sugrįžtų į pienininkystės ūkį. Pats ūkio šeimininkas sakė: „Žemės ūkis – be ateities. Kažkas nustatys, kiek mokės už pieną, ir niekam nepaprieštarausi… Po šiai dienai 2008 metų pieno pirkimo kainos negrįžo… Bet kažką reikia daryt, kažkaip išgyvent“. Mes paprieštaraujam, kad žvelgiant į tvarkingą ir išpuoselėtą sodybą minčių apie išgyvenimą nekyla…
„Ne dėl kitų darom, dėl savęs. Kai kas stebisi, kam čia užkampyje taip gražintis…“ Viską, kas aplinkui, Valdas Bernotas remontavo, statė, mūrijo, betonavo savo rankomis. Ko nemokėjo, sako, išmokęs. Kas iškart nepasisekė – per laiką įgudo.
Paleičiuose
Laimutė ir Kazys Srugiai gyvena standartiniame sovietinius laikus menančiame „alytnamyje“, jų kiemą atskirsi iš medžio drožinių. Saulėtą rugsėjo pabaigos dieną šeimininko namuose nerandam – laukuose kviečius sėja.
Šeimininkė Laimutė pasakoja, kad jų bandoje 80 galvijų, melžiamų karvių dabar turi 35. „Tiek tų gyvulių. Grūdų užsiauginam tik gyvuliams. Nuo 1992 metų vargstam su tais gyvuliais. Dabar jau nebevargstam, rankų darbo beveik nelikę…“
Priešingai nei Galzdonuose, paleitiškiai gyvuliams šerti ir karvėms melžti nuolatos samdo du žmones.
„Mes nuo aušros iki sutemų nedirbam. Taip nevaliotumėm. Mes ir išvažiuojam, ir pakeliaujam po Lietuvą. Daug dabar įdomių vietų, yra kur akis paganyt. Į užsienį? Nebent po vieną galėtumėm. Ilgam svetimiems melžiamų karvių bandos nepaliksi. Mąstom ateityje vien mėsinius galvijus auginti. Su jais mažiau būni pririštas. Karvių bandą pardavęs galėtum nusipirkti mėsinių bandą. Mėsinis veršiukas, laikomas prie karvės, per metus užauga iki 600 kg. Už tokio svorio šiemet iki 1,50 euro už kilogramą gyvo svorio moka“, – pasakojo apie ūkį šeimininkė Laimutė.
Į Paleičius šeima atsikėlė 1987-aisiais, trumpam… Moteris dirbo Juknaičių tarybinio ūkio skyriaus buhaltere, nors jos specialybė nė iš tolo nepanaši į finansininkės. Ji – choreografė, kilusi iš Telšių… „Per tiek metų net žemaičių kalbą pamiršau…“ – porino linksmai nusikvatodama.
Akis užkliūva už moderniai tamsintais stiklais įstiklintos namo verandos, sakau: „Modernu!“ „Na, jei dirbam, uždirbam, tai ir gyventi gražiau norisi“, – atšauna žodžio kišenėje neieškanti moteris. O čia dar pro garažo praviras duris saulės zuikučiai ant blizgančio visureigio „Toyota Land Cruiser“ lako šokinėja. „Neskurstam…“ – nutęsia pašnekovė.

Paleitiškė Laimutė Srugienė – prie savo kiemo puošmenos.
Autoriaus nuotr.

Tik, va, ar grįš kada ūkio perimti dukros? Jokių garantijų. „O galėtų normaliai pragyvenimui užsidirbti“ , – pridūria pieno ūkio šeimininkė.
Kalbas apie menkas pieno kainas ir kitokius gyvulių augintojus kamuojančias neteisybes šioje pasakojimo dalyje praleidome. Kaip ten blogai bebūtų, darbo nebijantys žemdirbiai, gyvulių augintojai nepražūsta.

Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Europos automobilių kroso meistrų triumfas

Sekmadienį Vilkyčiuose baigėsi dvi dienas trukęs trečiasis Europos automobilių kroso čempionato etapas. Po finalinių važiavimų paaiškėjo prizininkai, pasidalinti itin svarbūs šio sezono taškai. Finaliniai važiavimai buvo intriguojantys, žiūrovams nestigo neišdildomų įspūdžių. Užfiksuota ir aštrių akimirkų: susidūrimų, liepsnų. Galiausiai viską vainikavo ąžuolų vainikai ir šampano purslai. „Junior Buggy“ įskaitoje po atkaklios kovos nugalėtoju tapo beveik visą savaitgalį tempą diktavęs olandas Bartas van der Puttenas. Finale jam ant kulnų lipo, tačiau lyderio aplenkti nesugebėjo Čekijos lenktynininkas Jakubas Novotny. Trečią poziciją išsikovojo kitas

Į Rusnę – vis dar aplinkkeliu

Pamarys informavo, kad gegužės 18-ąją iškilmingai atidaryta Rusnės estakada. Deja, po savaitės ji ir vėl buvo „uždaryta“, mat prasidėjo antrasis kelio rekonstrukcijos darbų etapas. Rusniškiai ir jų svečiai į salą keliauja dulkėtu aplinkkeliu… „Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir ja gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu, vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – po oficialaus Rusnės estakados atidarymo kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Juknaičių vasaros šventė „Visada jauni“

„Čia šiandien jaučiama ypatinga atmosfera, matau besišypsančius veidus, puikiai nusiteikusius šventės svečius ir dalyvius. Tai labai gražu! Jūs esate darni bendruomenė ir tai jaučiasi. Gražių jums šventinių akimirkų šiandien. Visada jauni juknaitiškiai, tegul geros nuotaikos jums nepritrūksta visą šią vasarą!“, – į šventę susirinkusius juknaitiškius pasveikino Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis. Šios šventės proga atidengtas ypatingas statinys – senąjį Juknaičių vietovardį žymintis ženklas. Tradiciškai pagerbti Juknaičiams nusipelnę žmonės. Šiemet Juknaičių garbės knygoje pasirašė minėto ženklo autorius medžio drožėjas

Naujagimiams siūlo kūdikio kraitelius

Siūloma iš sutaupomų socialinėms reikmėms lėšų įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamas naujagimio kraitelis. Tokią galimybę apsvarstyti iki rudens pasiūlė Tarybos narys Audrius Endzinas. Tai nėra didelė naujiena. Anot A. Endzino, dalis savivaldybių turi panašius fondus. „Mes to neturime, tačiau vertėtų, nes demografinė situacija viena iš blogesnių“, – sakė Tarybos narys. VšĮ Šilutės ligoninėje nebėra akušerijos–ginekologijos skyriaus, todėl moterys vyksta gimdyti į Klaipėdą ar Tauragę. „Moterys važiuoja gimdyti kitur, kitaip tariant, ligonių kasų pinigai nepasiekia mūsų gydymo įstaigos, mes