Ūkininkai su kelininkais sunkiai rado kompromisą

Kelininkai prašė ūkininkų nurodyti vietas, kur jiems reikalingos kelio atšakos įvažiuoti į laukus.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas Romaldas Mančas penktadienį organizavo susitikimą su VĮ „Tauragės regiono keliai“ atstovais. Atnaujinus rajoninio kelio Vilkyškiai – Bitėnai – Panemunė 2180 m atkarpą, ūkininkams tapo sunkiau pasiekti savo dirbamos žemės sklypus. Susitikime kelininkams jie negailėjo kritikos. Sutvarkytoji kelio atkarpa prasideda netoli muitinės Panemunės kelio posto.

Sudėtinga prasilenkti
Tvarkant minėtąją rajoninio kelio atkarpą, ant ankstesnio kelio buvo papiltas išlyginamasis žvyro sluoksnis – pagal projektą apie 20 cm, vietomis pilant daugiau arba mažiau, kad kelio aukštis būtų vienodesnis. Anot kelininkų, to reikia norint žvyrkelį tinkamai prižiūrėti ir greideriuoti. Taip pat pagal numatytą projektą buvo pagilinti šalia kelio esantys vandens nutekėjimo grioviai, todėl kelio sankasa paaukštėjo.
Susitikime dalyvavęs ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris kelininkams rodė savo paties sudarytą abipus kelio žemes turinčių ūkininkų planą. Dėl paaukštėjusio kelio ūkininkams tapo problemiška nuo šio kelio įvažiuoti į abipus jo plytinčius dirbamus žemes plotus bei pievas. Problemos neliktų įrengus kelio nuovažas, bet vėl bėda – abipus kelio valdas turi per 50 ūkininkų, kiekvienam atskiros nuovažos nepadarysi…
Ant kelio papylus naują žvyro sluoksnį, jis ne tik paaukštėjo, bet ir susiaurėjo. Į susitikimą kai kurie ūkininkai atvyko traktoriais su prikabintais padargais, tad plika akimi buvo matyti, kad sunkiasvorei technikai prasilenkti 6 m pločio kelyje labai sudėtinga ar net pavojinga. Kadangi išlyginamojo kelio sluoksnio kraštai dar nėra tvirti, priekabą prisikabinęs traktorius prasilenkdamas gali nuslysti į griovį ar net apvirsti.
Į susitikimą atvykę kelininkai ūkininkus ramino, kad gamta viską sutvarkys – esą po potvynio kelio aukštis sumažės ir nuvedamieji grioviai nebebus tokie gilūs. Bet iki galimo potvynio dar laukia darbų sezonas, tad traktoriais važinėjant per griovius būtų gadinami naujai sutvarkyto kelio šlaitai.

Susitikus tarp kelininkų ir žemės naudotojų užvirė karšta diskusiją, netrūko emocijų.

Per gilūs grioviai
Pradėjus svarstyti, kokiais atstumais galėtų būti rengiamos nuovažos, ūkininkai ėmė protestuoti, kad greta esančių žemės valdų savininkai per jų teritoriją važinėtų su sunkiąją technika. Kelininkai paaiškino, kad dalis nuo kelio esančio žemės ploto priklauso valstybei ir ja galima važiuoti gretimų plotų savininkams.
„Įstatymiškai nuo rajoninio kelio ašies, 9 m atstumu į abi puses yra vastybei priklausanti žemė. Ne paslaptis, kad kartais ūkininkai dirba žeme ne tik iki nuvedamojo griovio, bet ir iki pat kelkraščio. Sutvarkyta kelio važiuojamoji dalis yra 6 m pločio, o valstybei priklauso 18 m plotas nuo kelio ašies.
Sutvarkyto kelio atkarpoje įrengsime keletą nuovažų, tad iki kitų metų pakentėkite ir į pievas važiuokite per rezervinį, valstybei priklausantį plotą. Po potvynio situacija turėtų pagerėti. Atskiras įvažas aptarsime tose vietose, kur yra dideli ariamos žemės plotai“, – aiškino „Tauragės regiono kelių“ viršininko pavaduotojas kelių priežiūrai Darius Spancerna.
Paklaustas, kiek kainuoja viena tokia nuovaža, jis atsakė, jog tai priklauso nuo to, kurioje vietoje ji daroma, ar reikia dėti pralaidą ir t. t. Pasak specialisto, kelininkai dirba pagal numatytus projektus, todėl ir grioviai yra gilinami tiek, kiek priklauso, nes į juos subėga vanduo nuo važiuojamosios dalies.
Kai kurie ūkininkai sakė, kad nedidelis nuovažų skaičius kartais sukelia didelių problemų. Vienas žemdirbys piktinosi, mat netoli Mikytų nuovaža į jo dirbamą žemę buvo užstatyta lengvuoju automobiliu, tad jam nepavykę tądien savo žemėje pasėti javų… Jis traktoriumi su prikabintais padargais turėjo grįžti namo ir patyrė papildomų išlaidų.
Pasak R. Kelnerio, sutvarkius kelią nereikėjo gilinti nuvedamųjų griovių, mat praėjus potvyniui vanduo juos iš naujo užneša. Be to ūkininkai nenorėdami važinėti kaimynų valdomis į savąsias, važiuoja per iškastą griovį ir taip gadinamas kelias.
Jam pritarė R. Mančas, siūlęs pakeisti projektą ir daryti seklesnius nuvedamuosius griovius.
Susitarė draugiškai
„Seniau kai šio kelio grioviai nebuvo tokie gilūs, ūkininkams nekildavo problemų įvažiuoti į savo turimus žemės plotus ir nereikėdavo sukti galvos dėl nuovažų, kad jų visiems užtektų ir po kaimyno valdas nereikėtų važinėti“, – kalbėjo R. Kelneris.
Į susitikimą gausiai susirinkę ūkininkai išsakė kelininkams savo nuomonę, netrūko ir emocijų. Pasibaigus diskusijoms, prieitas kompromisas – patys ūkininkai kartu su kelininkais perėjo sutvarkytą kelio atkarpą ir nurodė kuriose vietose turėtų būti įrengtos kelio nuovažos su sąlyga, kad jomis dalysis keli netoliese esančių žemių savininkai. Iš viso bus įrengtos 8 nuovažos 7 m pločio.
„Džiugu, kad su ūkininkais pavyko draugiškai susitarti ir rasti kompromisą. Manau, kad į susitikimą atvykę žemdirbiai liko patenkinti sprendimu. Nuovažas stengsimės padaryti šiek tiek platesnes, tad į laukus įvažiuoti būtų patogiau. Ties kanalu nuovažos bus įrengtos abiejose jo pusėse“, – po susitikimo patikino „Tauragės regiono kelių“ įmonės Pagėgių meistrijos vyr. meistras Petras Ubartas.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite