Ūkininkai su kelininkais sunkiai rado kompromisą

Kelininkai prašė ūkininkų nurodyti vietas, kur jiems reikalingos kelio atšakos įvažiuoti į laukus.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas Romaldas Mančas penktadienį organizavo susitikimą su VĮ „Tauragės regiono keliai“ atstovais. Atnaujinus rajoninio kelio Vilkyškiai – Bitėnai – Panemunė 2180 m atkarpą, ūkininkams tapo sunkiau pasiekti savo dirbamos žemės sklypus. Susitikime kelininkams jie negailėjo kritikos. Sutvarkytoji kelio atkarpa prasideda netoli muitinės Panemunės kelio posto.

Sudėtinga prasilenkti
Tvarkant minėtąją rajoninio kelio atkarpą, ant ankstesnio kelio buvo papiltas išlyginamasis žvyro sluoksnis – pagal projektą apie 20 cm, vietomis pilant daugiau arba mažiau, kad kelio aukštis būtų vienodesnis. Anot kelininkų, to reikia norint žvyrkelį tinkamai prižiūrėti ir greideriuoti. Taip pat pagal numatytą projektą buvo pagilinti šalia kelio esantys vandens nutekėjimo grioviai, todėl kelio sankasa paaukštėjo.
Susitikime dalyvavęs ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris kelininkams rodė savo paties sudarytą abipus kelio žemes turinčių ūkininkų planą. Dėl paaukštėjusio kelio ūkininkams tapo problemiška nuo šio kelio įvažiuoti į abipus jo plytinčius dirbamus žemes plotus bei pievas. Problemos neliktų įrengus kelio nuovažas, bet vėl bėda – abipus kelio valdas turi per 50 ūkininkų, kiekvienam atskiros nuovažos nepadarysi…
Ant kelio papylus naują žvyro sluoksnį, jis ne tik paaukštėjo, bet ir susiaurėjo. Į susitikimą kai kurie ūkininkai atvyko traktoriais su prikabintais padargais, tad plika akimi buvo matyti, kad sunkiasvorei technikai prasilenkti 6 m pločio kelyje labai sudėtinga ar net pavojinga. Kadangi išlyginamojo kelio sluoksnio kraštai dar nėra tvirti, priekabą prisikabinęs traktorius prasilenkdamas gali nuslysti į griovį ar net apvirsti.
Į susitikimą atvykę kelininkai ūkininkus ramino, kad gamta viską sutvarkys – esą po potvynio kelio aukštis sumažės ir nuvedamieji grioviai nebebus tokie gilūs. Bet iki galimo potvynio dar laukia darbų sezonas, tad traktoriais važinėjant per griovius būtų gadinami naujai sutvarkyto kelio šlaitai.

Susitikus tarp kelininkų ir žemės naudotojų užvirė karšta diskusiją, netrūko emocijų.

Per gilūs grioviai
Pradėjus svarstyti, kokiais atstumais galėtų būti rengiamos nuovažos, ūkininkai ėmė protestuoti, kad greta esančių žemės valdų savininkai per jų teritoriją važinėtų su sunkiąją technika. Kelininkai paaiškino, kad dalis nuo kelio esančio žemės ploto priklauso valstybei ir ja galima važiuoti gretimų plotų savininkams.
„Įstatymiškai nuo rajoninio kelio ašies, 9 m atstumu į abi puses yra vastybei priklausanti žemė. Ne paslaptis, kad kartais ūkininkai dirba žeme ne tik iki nuvedamojo griovio, bet ir iki pat kelkraščio. Sutvarkyta kelio važiuojamoji dalis yra 6 m pločio, o valstybei priklauso 18 m plotas nuo kelio ašies.
Sutvarkyto kelio atkarpoje įrengsime keletą nuovažų, tad iki kitų metų pakentėkite ir į pievas važiuokite per rezervinį, valstybei priklausantį plotą. Po potvynio situacija turėtų pagerėti. Atskiras įvažas aptarsime tose vietose, kur yra dideli ariamos žemės plotai“, – aiškino „Tauragės regiono kelių“ viršininko pavaduotojas kelių priežiūrai Darius Spancerna.
Paklaustas, kiek kainuoja viena tokia nuovaža, jis atsakė, jog tai priklauso nuo to, kurioje vietoje ji daroma, ar reikia dėti pralaidą ir t. t. Pasak specialisto, kelininkai dirba pagal numatytus projektus, todėl ir grioviai yra gilinami tiek, kiek priklauso, nes į juos subėga vanduo nuo važiuojamosios dalies.
Kai kurie ūkininkai sakė, kad nedidelis nuovažų skaičius kartais sukelia didelių problemų. Vienas žemdirbys piktinosi, mat netoli Mikytų nuovaža į jo dirbamą žemę buvo užstatyta lengvuoju automobiliu, tad jam nepavykę tądien savo žemėje pasėti javų… Jis traktoriumi su prikabintais padargais turėjo grįžti namo ir patyrė papildomų išlaidų.
Pasak R. Kelnerio, sutvarkius kelią nereikėjo gilinti nuvedamųjų griovių, mat praėjus potvyniui vanduo juos iš naujo užneša. Be to ūkininkai nenorėdami važinėti kaimynų valdomis į savąsias, važiuoja per iškastą griovį ir taip gadinamas kelias.
Jam pritarė R. Mančas, siūlęs pakeisti projektą ir daryti seklesnius nuvedamuosius griovius.
Susitarė draugiškai
„Seniau kai šio kelio grioviai nebuvo tokie gilūs, ūkininkams nekildavo problemų įvažiuoti į savo turimus žemės plotus ir nereikėdavo sukti galvos dėl nuovažų, kad jų visiems užtektų ir po kaimyno valdas nereikėtų važinėti“, – kalbėjo R. Kelneris.
Į susitikimą gausiai susirinkę ūkininkai išsakė kelininkams savo nuomonę, netrūko ir emocijų. Pasibaigus diskusijoms, prieitas kompromisas – patys ūkininkai kartu su kelininkais perėjo sutvarkytą kelio atkarpą ir nurodė kuriose vietose turėtų būti įrengtos kelio nuovažos su sąlyga, kad jomis dalysis keli netoliese esančių žemių savininkai. Iš viso bus įrengtos 8 nuovažos 7 m pločio.
„Džiugu, kad su ūkininkais pavyko draugiškai susitarti ir rasti kompromisą. Manau, kad į susitikimą atvykę žemdirbiai liko patenkinti sprendimu. Nuovažas stengsimės padaryti šiek tiek platesnes, tad į laukus įvažiuoti būtų patogiau. Ties kanalu nuovažos bus įrengtos abiejose jo pusėse“, – po susitikimo patikino „Tauragės regiono kelių“ įmonės Pagėgių meistrijos vyr. meistras Petras Ubartas.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite